Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad gyventojai neteisėtų migrantų krizę šalyje norėtų spręsti tvoros ar sienos pasienyje su Baltarusija statybomis. Taip pat žmonės pasisako už spaudimą Irakui, kad būtų nutraukti skrydžiai į Minską, ir norėtų, jog dalis migrantų būtų perkelti į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. LRT.lt kalbinti ekspertai tikina, kad apklausos rezultatai nerodo visuomenės priešiškumo migrantams. Jų įsitikinimu, žmonės tiesiog trokšta didesnės kontrolės, Lietuvos etninio vientisumo apsaugos.
Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ rugpjūčio 5–23 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą, jos metu apklausta 1 000 vyresnių nei 18 metų respondentų. Jų paklausta, koks neteisėtų migrantų krizės sprendimas yra geriausias. Iš 1 000 respondentų 795 buvo apklausti telefoninės apklausos būdu, 205 – internetu.
Apklausa parodė, kad 33 proc. repondentų geriausiu neteisėtų migrantų krizės sprendimu laiko fizinės tvoros ar sienos su Baltarusija statybą.
Liepos pradžioje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje bus statoma tvora. Šią savaitę Vyriausybė nutarė, kad tvorą statys energetikos įmonių grupė „Epso-G“, darbų kaina – iki 152 mln. eurų, fizinį barjerą planuojama pastatyti per metus.
17 proc. apklaustųjų nurodė, kad, sprendžiant migrantų krizę, reikia padedant ES spausti Iraką nutraukti skrydžius į Minską (rugpgjūčio 7 d. Irakas nutraukė skrydžius į Minską), 14 proc. siūlo prašyti perkelti dalį migrantų į kitas ES šalis, 12 proc. yra įsitikinę, kad reikia mokėti pinigus už tai, kad migrantai grįžtų namo.
LRT.lt primena, kad Vidaus reikalų ministerija yra paskelbusi, jog neteisėtiems migrantams, kurie sutiktų grįžti į kilmės šalį, siūloma po 300 eurų.
„Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, 10 proc. respodentų kaip neteisėtų migrantų krizės sprendimą įvardijo derybas su neteisėtu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. 3 proc. apklaustųjų teigė, jog reikėtų priimti migrantus ir sukurti geras integracijos programas.
11 proc. apklaustųjų sakė nežinantys, koks būtų geriausias migrantų krizės sprendimo variantas.
Vyresnieji – už tvorą, jaunesni – už kitas priemones
Tyrimo rezultatai rodo, kad tiek vyrai, tiek moterys labiausiai palaikytų fizinės tvoros ar sienos su Baltarusija statybą – atitinkamai 40 ir 28 proc.
Jei žvelgtume į respondentų pasiskirstymą tarp amžiaus grupių, tai pamatytume, kad jaunimas (18–24 m.) geriausiu migrantų krizės sprendimu laiko prašymą perkelti migrantus į kitas ES šalis (19 proc.), taip pat dalis jų pasisako už spaudimą Irakui nutraukti skrydžius į Minską (15 proc.).
Vyresni respondentai (25–34 m. – 35 proc., 35–44 m. – 33 proc., 45–54 m. – 40 proc., 55–64 m. – 38 proc.) labiausiai palaikytų fizinės tvoros ar sienos su Baltarusija statybą.
Šis sprendimas daugiausia paramos sulaukė ir tarp miesto, ir tarp kaimo gyventojų – po 33 proc. Mažiausiai tiek miesto (4 proc.), tiek kaimo (3 proc.) gyventojų remia galimybę priimti migrantus ir sukurti integracijos programas.
Daugiausia – 37 proc. – aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų taip pat palaikytų fizinės tvoros ar sienos statybą su Baltarusija, mažiausios paramos šių repondentų gretose sulaukė siūlymas priimti migrantus ir sukurti geras integracijos programas.
Politologas: migrantai suvokiami kaip grėsmė
LRT.lt kalbintas Lietuvos karo akademijos profesorius politologas Giedrius Česnakas pažymėjo, kad apklausos rezultatai rodo, jog visuomenė migrantus, ypač iš Artimųjų Rytų šalių, suvokia kaip grėsmę.
„Vyriausybės pozicija, kad reikėtų kurti fizinį barjerą su Baltarusija, žmonėms priimtiniausia todėl, kad neteisėti migrantai iš Irako, Afganistano ar kitų regionų didžiosios visuomenės dalies suvokiami kaip grėsmė Lietuvos etniniam, tautiniam vientisumui, jos sudėčiai, suvokiami kaip kitos kultūros, nuo kurių bandoma atsiriboti“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, tai susiję su nusistovėjusia lietuvių geopolitine vaizduote – esą tie, kurie yra už ES ar Rytų Europos ribų, gali būti pavojingi.
„Lietuva turi suvokimą apie Europos Sąjungą – tai yra sava, mes esame jos dalis. Taip pat mums artimi regionai yra ta posovietinė erdvė ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės buvusios teritorijos – Ukraina, Lenkija, Moldova, iš dalies Baltarusija. Taigi šias kultūras mes suvokiame, mums iš dalies jos artimos, o jau esantieji už šių regionų, iš jų esantys migrantai yra už mūsų geopolitinės vaizduotės suvokimo ribų“, – vertindamas apklausos rezultatus dėstė G. Česnakas.
Profesoriaus įsitikinimu, nereikėtų stebėtis, kad nepopuliariausiu migrantų krizės sprendimu, kaip rodo „Norstat“ apklausos rezultatai, tapo migrantų priėmimas ir integracija.
„Tai nenustebino, nes lietuviai iš esmės yra konservatyvi tauta. Lietuvoje apskritai, manau, yra išsivystęs išlikimo sindromas, nes nuo carinės Rusijos, nuo okupacijos laikų mes nelabai pasitikime tais, kurie atvyksta, o ypač nepasitikime tais, kuriuos mažai pažįstame. Šiuo atveju neteisėti migrantai yra tikrai mažai pažįstami“, – pažymėjo jis.
Tiesa, G. Česnakas atkreipė dėmesį, kad šiek tiek daugiau jaunesnio amžiaus respondentų būtų linkę priimti migrantus, juo integruoti. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, ir šie, atrodo, abejotų tokia alternatyva.
„Tie asmenys, kurie išvyksta dirbti į Europos Sąjungos valstybes arba keliauja po jas, pamato, kad migrantų integracijos problema, su kuria susiduria ir Vokietija, ir Švedija, ir Didžioji Britanija, nelieka neužmiršta ir ji esą gali atsikartoti Lietuvoje“, – tikino G. Česnakas.
Politologas pridūrė, kad nors derybos su A. Lukašenka nėra populiarus pasirinkimas apklausoje, jis daugiausia paramos tyrime sulaukė iš Klaipėdos regiono gyventojų.
„Tai veikiausiai susiję su ekonominiais klausimais. Uosto krova, kalio trąšos, geležinkelių kroviniai – tai yra ekonominiai interesai. Suvokiama, kad krova iš Baltarusijos sudaro apie 30 procentų Klaipėdos uosto apyvartos. Suprantama, kad dabartinė situacija gali neigiamai paveikti Klaipėdos regiono gyventojų ekonominius interesus“, – samprotavo pašnekovas.
Lietuvoje apskritai, manau, yra išsivystęs išlikimo sindromas, nes nuo carinės Rusijos, nuo okupacijos laikų mes nelabai pasitikime tais, kurie atvyksta, o ypač nepasitikime tais, kuriuos mažai pažįstame. Šiuo atveju neteisėti migrantai yra tikrai mažai pažįstami.
G. Česnakas
Priešiškumo migrantams nemato
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis, LRT.lt komentuodamas tyrimo rezultatus, tikino, kad jie atskleidžia tendenciją – kuo vyresnis respondentas, tuo griežtesnius migrantų krizės sprendimo būdus siūlo.
„Jaunesni žmonės labiau mano, kad migrantus reikia interguoti, suteikiant jiems galimybių. Kuo vyresni respondentai, tuo jie konservatyvesni, pasisakantys ir už kietesnes priemones“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, tai, kad daugiausia repondentų palaiko sienos statybos, skrydžių stabdymo, migrantų perkėlimo sprendimus, rodo, jog žmonės reaguoja į dabartinę situaciją.
„Bet jei būtų klausimas, kokie yra geriausi sprendimai, susiję su esamais migrantais šalyje, tas respondentų pasiskirstymas tarp atsakymų, matyt, persiskirstytų. Tiesiog manau, kad žmonės daugiau galvoja apie dabartinę situaciją – migrantų srautas, kuriuos reikia kontroliuoti, o ne apie tai, ką daryti su į šalį patekusiais migrantais“, – dėstė pašnekovas.
E. Bingelis teigė manantis, kad apklausos duomenys nesignalizuoja lietuvių priešiškumo neteisėtiems migrantams. Anot jo, nors toks pasirinkimas kaip migrantų integracija tyrime netapo populiarus, tai nereiškia, kad visuomenė nusiteikusi prieš migrantus.
„Toks įspūdis, kad norisi turėti daugiau kontrolės svertų, siekiant užkardyti neteisėtą patekimą į Lietuvą. Dėl to ir kalbama apie sieną, apie srautų mažinimą iš kilmės šalių. Vienareikšmiškai sakyti, kad tai yra Lietuvos visuomenės priešiškumas, atsižvelgdamas į apklausos rezultatus, negalėčiau. [...] Matyt, labiau galima pastebėti, kad žmonės pasigenda veiksmingos kontrolės, priežiūros, stabdant migrantų srautus“, – komentavo pašnekovas.
Jo įsitikinimu, Lietuva išgyvena tam tikrą požiūrio į migrantus pokytį.
„Dabar yra daugiau pozityvesnių žinučių, nes atsiranda migrantų istorijų, jie pasakoja, kodėl pasirinko tokį kelią. Vyksta natūralus procesas – iš pradžių yra pasipriešinimas, o vėliau parodoma žmogiškoji pusė“, – aiškino E. Bingelis.
