Praėjusią parą iš Baltarusijos neįleistas nė vienas migrantas, grąžinta – beveik 80. Lietuvių nerimą dėl migrantų keičia noras padėti. Pasieniečius pasiekė iki šiol didžiausia Lietuvių verslininkų parama migrantams – per 11-ka tūkstančių antklodžių. Migrantams stengiasi padėti ir vis daugiau gyventojų – aukoja rūbus, nuperka ledų, parduotuvės atiduoda besibaigiančio galiojimo produktus.
Lietuviška knyga migranto rankose. Rasta neveikiančioje Vydenių mokykloje. Joje dabar apgyvendinta pusantro šimto migrantų, daugiausia iš Afrikos. O vietinių nerimą dėl migrantų, keičia noras padėti.
„Ūkininkai, bendruomenės atstovai kai kurie sakė, kad nesmagu, kad yra tokie pasipriešinimai, jie supranta situaciją Lietuvoje“, – kalbėjo Vydenių seniūnė Genė Ramaškienė.
Kasdien Varėnos parduotuvės atiduoda besibaigiančio galiojimo produktų.
Pasak Vydenių seniūnės G. Ramaškienės, tortas bus skirtas neseniai šventusiems gimtadienį migrantams. O parama atkeliauja ne tik iš verslo, bet ir iš gyventojų.
„Gyventojai kartais nuperka ledų jiems pamaloninti, šiandien atnešė medaus ir batono nupirko“, – kalbėjo G. Ramaškienė.
Migrantus tirs kartus per dieną maitina savivaldybė. Tačiau dabar, pasak Vydenių bendruomenės, labiausiai trūksta šiltų rūbų.
„Vakar važiavom pas vieną močiutę, kuri paskambino, sako, atvažiuokit aš turiu šiltų drabužių savo vaikų ir galiu atiduoti“, – pasakojo Vydenių seniūnė.
Gyvenimu čia nesiskundžia ir migrantai. Esą jau įpranta ir prie maisto. Tik pasiilgsta laisvės.
„Viskas gerai čia. Tik kartais norisi išeiti. Norėčiau apsidairyti po apylinkes. Bet negaliu dėl tvoros. Suprantu – todėl, kad neturime dokumentų, atvykome čia nelegaliai. To laikomės, nes tai taisyklės, jas reikia gerbti“, – kalbėjo migrantas.
Tiesa, prasčiausios gyvenimo sąlygos, pasak Raudonojo kryžiaus, yra laikinose stovyklose pasieniečių užkardose ir Rūdninkų poligone. Pasieniečiai sako bandantys užtikrinti bent minimalias žmoniško gyvenimo sąlygas.
Gauta parama iš Lenkijos valstybės, t. y. Šildytuvai, jie bus naudojami apšildyti palapines. Neteisėti migrantai yra iš šiltų kraštų ir jiems žiema prasidės rugsėjį.
Pasieniečių mokykloje – paramos centras ir sandėlis. Čia – nuo generatorių iki apklotų iš 11-os Europos Sąjungos šalių, pasiūliusių pagalbą. Be paramos būtų liūdna. Iš čia parama išskirstoma į kuriamas migrantų stovyklas.
„Jei nebūtų paramos – palapinių, lovų – tiesiog jie gulėtų tikriausiai ant grindų, nes mes neturėtume galimybių jų tinkamai apgyvendinti“, – sakė Pasieniečių mokyklos viršininkas Deividas Kaminskas.
Migrantams didžiausia ir Lietuvos verslininkų parama – per 11 tūkst. antklodžių iš Šiaulių. Jų vertė – daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Vienas iš paramą skyrusių verslininkų Stanislovas Grušas sako norintis padėti ir valstybei, ir migrantams.
„Žmonėm reikia padėti, jei valstybė negali, tai įmonės gali padėti ar žmonės kuo gali. Jie pabėgo ne dėl to, kad norėjo čia pabėgti. Dėl to, kad sunkiau ten gyventi“, – tikino įmonės „NMF Porolon“ savininkas S. Grušas.
Verslininkas sako nesuprantantis baimių dėl migrantų. Jis tikisi, kad šiauliečių parama paskatins ir kitus padėti.
