Kitų metų valstybės biudžete numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis deficitas yra geriausias iš blogiausių variantų, o jį daugiausia lemia augančios gynybos išlaidos ir parama Ukrainai, sako buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius.
„3,8 (proc. biudžeto deficitas – ELTA) yra, matyt, geriausias iš blogiausių variantų, kuriuos Vyriausybė turėjo. Ir Vyriausybė, turiu pripažinti, labai sąžiningai biudžeto aiškinamajame rašte išdėstė motyvus, kodėl yra reikšmingai nukrypstama nuo fiskalinės drausmės taisyklių“, – antradienį „Delfi“ laidoje kalbėjo R. Šadžius.
Pasak jo, pagrindinė deficito augimo priežastis – 2025 m. priimtas sprendimas didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP. Jis pažymėjo, kad Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) Rytų flango valstybių saugumo poreikiai reikalauja didesnių išlaidų, nes Bendrijos šalims nepavyksta susitarti dėl tolygesnio karinės infrastruktūros finansavimo.
„Šuolis krašto apsaugos išlaidose ir sukėlė šitą deficitą. Tai yra pagrindinė priežastis, (...) kodėl deficitas išaugo“, – tikino buvęs ministras.
R. Šadžiaus teigimu, krašto apsaugai skiriamos lėšos fiskališkai auga sparčiau, nei Vyriausybė tai buvo suplanavusi. Prie deficito taip pat prisideda papildomos išlaidos paramai Ukrainai.
„Jau šie metai yra deficitiniai ir būtent dėl krašto apsaugos išlaidų, ir dėl papildomų išlaidų remiant Ukrainą“, – kalbėjo jis.
Vertindamas fiskalinės drausmės padėtį, buvęs finansų ministras atkreipė dėmesį, kad kitoms euro zonos šalims, susiduriančioms su pernelyg dideliu biudžeto deficitu, sudaromi planai finansų būklei koreguoti.
„Kada Europa ar euro zona turi tam tikrų pretenzijų kai kurioms šalims, kurios dėl savo vidinių ar kitokių problemų įkrito į tą didesnio perteklinio deficito duobę – yra sudaromi planai, kaip gydyti, pataisyti tą perteklinio deficito procedūrą“, – kalbėjo jis.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Dabar prasidės projekto nagrinėjimas Seimo komitetuose, jis į posėdžių salę grįš dviem svarstymams – pirmasis numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Finansų ministras anksčiau sakė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Pasak jo, kitąmet šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
