Sekmadienį dalis Lietuvos gyventojų telefonuose išvydo raudoną oro pavojaus signalą, bet priedangose slėptis negalėjo. Vietos valdžios atstovai teigė negavę pranešimo, kad priedangas reikia atidaryti. Bet ar atskiras pranešimas turėjo juos pasiekti?
Sekmadienio rytą Panevėžio ir Šiaulių apskričių gyventojai telefone sulaukė raudona spalva pažymėto oro pavojaus signalo. Tai reiškia, kad gyventojai nedelsiant turi eiti į priedangas. Visgi kai kurie atsimušė į užrakintas vietų, kur turėtų slėptis, duris.
Įvairios problemos, susijusios su priedangų prieinamumu ar parengtumu, iškyla kone kaskart, kai gyventojams tenka jomis naudotis.
Šįkart aiškėja, kad kai kurios priedangos nebuvo atrakintos, nes Pasvalio, kur nukrito dronas, vadovai nesulaukė atskiro, tokį veiksmą numatančio, pranešimo.
„Pirmiausia, nebuvo tokio signalo, kad reikia atidaryti priedangas. Yra paskelbtas oro pavojus, vadinasi, reikia būti namuose ir slėptis. Slėptis rūsiuose, daugiabučiai namai turi rūsius, individualūs namai turi. O jei tokios galimybės nėra, yra dviejų sienų apsauga“, – sakė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.
Jis teigė, kad ant priedangų yra sudėtos „antivandalinės spynos“, nurodyti telefono numeriai ir numatyti asmenys, atsakingi už priedangų atrakinimą.
„Gauna signalą, atplėšia voką ir skambintojui atsako, kokį kodą suspausti, atsidarius yra raktas ir galima atsirakinti. <...> Tokio nurodymo nebuvo, kad reikia atidaryti priedangas, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) tokio nurodymo nebuvo ir mes tuo nepasinaudojome“, – LRT TELEVIZIJAI teigė P. Balčiūnas.
Ar reikia atskiro pranešimo?
Apie tai, ar tam, kad būtų atidarytos priedangos, savivaldybės turi gauti atskirus pranešimus, portalas LRT.lt paklausė NKVC. Jų pateiktame komentare nurodoma, kad atskiro pranešimo dėl priedangų atidarymo savivaldybės neturi gauti.
Pasak NKVC, už priedangų įrengimą atsakingos savivaldybės, kaip ir už tai, kad į jas gyventojai patektų tinkamu laiku.
„Galiojantis reguliavimas numato, kad, jei priedanga naudojama kitais tikslais, jos valdytojas ją paruošia gavęs savivaldybės mero arba ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pavedimą per 12 valandų. NKVC šiame reguliavime nėra nurodytas kaip institucija, turinti kiekvienai savivaldybei ar priedangos valdytojui duoti atskirą nurodymą.
Todėl teiginys, kad priedangos negalėjo būti atidarytos negavus NKVC leidimo, nėra tikslus. Visgi NKVC turi bendravimo kanalą su savivaldybėmis ir informuoja savivaldos atstovus apie gresiantį oro pavojų online režimu“, – nurodė NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta.
Jis taip pat pažymėjo, kad po dronų incidentų gegužės mėnesį buvo parengtos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijos savivaldybėms, kaip galima parengti priedangas, kad į jas žmonės galėtų patekti nedelsiant, kai paskelbiamas oro pavojus.
„Taigi, vertinant ne biurokratiškai, nesislepiant už teisės aktų, visi turim būti pasiruošę pasirūpinti savo bendrapiliečiais. Ir tam nereikia jokių NKVC nurodymų“, – komentavo D. Buta.
Kreipėsi į savivaldybes
Savo ruožtu PAGD atstovai portalui LRT.lt komentavo, jog teisės aktuose nėra numatyta, kad paskelbus oro pavojų savivaldybėms turi būti siunčiamas atskiras pranešimas ar nurodymas dėl priedangų atvėrimo gyventojams.
Pasak PAGD Komunikacijos skyriaus specialistų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad į priedangų sąrašą įtraukti objektai, kurie įprastai naudojami ir kitoms reikmėms (pvz., sporto klubai, sandėliai ir kt.), turi būti parengti naudoti kaip priedangos per 12 valandų nuo savivaldybės mero ar operacijų centro vadovo nurodymo.
„Svarbu pažymėti, kad šis reglamentavimas buvo parengtas anksčiau, priedangų tinklo aktyvavimą pirmiausia numatant oro atakų karo sąlygomis atvejais. Tačiau, atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę ir saugumo situaciją, oro pavojus Lietuvoje gali būti skelbiamas ir taikos metu, kai savivaldybių operacijų centrai nėra aktyvuoti, o gyventojų saugumui užtikrinti būtina operatyvi reakcija“, – komentavo PAGD.
Atsižvelgdamas į tai, PAGD dar šių metų gegužę, po pirmojo Lietuvoje paskelbto oro pavojaus, raštu kreipėsi į visas šalies savivaldybes, atkreipdamas dėmesį į būtinybę tinkamai pasirengti galimoms oro grėsmėms.
Savivaldybėms buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl civilinės saugos priemonių parengties, įskaitant būtinybę užtikrinti gyventojų galimybę visą parą patekti į artimiausias priedangas, organizuoti jų atrakinimą ir užtikrinti prieinamumą.
Taip pat savivaldybėms rekomenduota peržiūrėti ir prireikus patikslinti turimus veiksmų algoritmus, aiškiai numatant, kokių veiksmų turi būti imamasi gavus perspėjimą apie galimą oro pavojų ir kaip tokiu atveju būtų užtikrinamas gyventojams reikalingos infrastruktūros prieinamumas.
„Po sekmadienio įvykių PAGD šią savaitę rengia papildomą raštą savivaldybėms, kuriuo dar kartą paragins įvertinti turimus veiksmų algoritmus ir pasirengimą reaguoti į oro pavojaus grėsmes. Rašte bus aiškiai akcentuota, kad paskelbus oro pavojų atskiro pranešimo ar nurodymo savivaldybėms dėl priedangų atvėrimo nebus siunčiama.
Iš savivaldybių tikimasi savarankiško situacijos vertinimo, operatyvių sprendimų ir tinkamo pasirengimo užtikrinti gyventojų saugumą. Priedangų prieinamumas neturėtų priklausyti nuo papildomo institucijų nurodymo, kai gyventojams jau yra paskelbtas perspėjimas apie pavojų“, – portalui LRT.lt nurodė PAGD.
