Lietuvoje

2021.05.13 18:47

Smūgis „Šeimų maršo“ organizatoriams – buvo klastojami parašai dėl Raskevičiaus atstatydinimo

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.05.13 18:47

Neseniai Lietuvoje garsiai nuskambėjo parašų rinkimo akcija, kurioje buvo raginama nušalinti nuo pareigų Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių. Buvo tvirtinama, kad per kelias savaites surinkta daugiau nei 300 tūkstančių parašų, akciją palaikė žymūs visuomenės veikėjai ir politikai. Tačiau, kaip išsiaiškino LRT.lt, didelė dalis šių parašų buvo suklastoti – juos sukūrė programinis kodas.

Kai kuriuose lapuose – nė vieno realaus žmogaus

Į LRT.lt redakciją kreipęsis Ignas Šakuro, prisistatęs kaip Edinburgo universiteto studentas, sako, kad akcijos rengėjams nusiuntė iš viso 295 tūkstančius kompiuterio sugeneruotų vardų ir pavardžių, taip daręs todėl, kad norėjęs atskleisti saugumo spragas. Akcijos organizatoriai vasarį tvirtino Seimui perdavę 365 tūkstančius piliečių parašų, žiniasklaidoje buvo minimas mažesnis skaičius – daugiau nei 300 tūkstančių.

Netikrus parašus nusiuntęs I. Šakuro LRT.lt sakė atskleidęs savo poelgį artėjant parašų rinkėjų organizuotai visuomeninei akcijai – vadinamajam „Šeimų gynimo maršui“.

Jis pateikė ir dalį neva sugeneruotų parašų – kiek daugiau nei 214 tūkstančių.

Iš kito šaltinio LRT.lt gavo Seimui iniciatorių įteiktų dokumentų kopijas, atsitiktiniu būdu patikrinus maždaug 300 juose buvusių eilučių paaiškėjo, kad didžioji jų dalis sutampa su gautu netikrų vardų sąrašu. Kai kuriuose Seimą pasiekusiuose segtuvų lapuose nebuvo nė vieno realaus žmogaus parašo.

Pabandžius paskambinti nurodytais numeriais, jie dažniausiai neveikdavo. Sąraše taip pat esama fiktyvių organizacijų, pavyzdžiui, žmonių iš Kvala Lumpūro, Oslo, Niujorko lietuvių asociacijų, „Ispanijos ir Lietuvos emigrantų santalkos“, „Peterburgo lietuvių savitarpinės pašalpos draugijos“.

Tapo ir „Šeimų maršo“ paskata

Vadinamoji peticija prieš T. V. Raskevičių svarbi „Didžiajam šeimos gynimo maršui“, vyksiančiam šį šeštadienį: ir parašų rinkimo iniciatorius, ir maršo iniciatorius yra tas pats asmuo – Raimondas Grinevičius, abiem akcijoms agitavo tie patys asmenys, panašūs ir deklaruojami tikslai. Kad maršo idėja kilo būtent organizuojant parašų rinkimą, yra minėjęs vienu pagrindinių jo veidų tapęs aktorius Artūras Orlauskas.

Kaip teigiama dokumente, lydėjusiame parašų rinkimo akciją, T. V. Raskevičius negali būti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku, o to priežastis – „ilgametė veikla, vieši pasisakymai ginant ne visuomenės daugumos, bet išskirtinai vienos mažos visuomenės grupės interesus“ (turima omenyje LGBT bendruomenė).

Parašų rinkimo akcijos iniciatoriai ne kartą ją vadino pilietine akcija, piliečių valios išsakymu ar beveik referendumu, nors teisininkai ir pabrėžė, kad toks dokumentas neturi peticijos galios. Abejonę dėl tokių parašų patikimumo ir reikšmės išreiškė ir pati juos priėmusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Tai daugiau, nei gavo visa Laisvės partija per rinkimus. <...> Aš jau abejoju rinkimų teisėtumu“, – feisbuke rekordiniu greičiu augančiu parašų kiekiu džiaugėsi akcijos organizatorius R. Grinevičius.

„Šiandien diena, kai Lietuva pagaliau pabudo. Visiems noriu pasakyti, kad surinkta 365 tūkstančiai parašų, <...> už jų, be abejo, stovi šeimos, vaikai, artimieji ir nemažai tų, kurie nežinojo apie akciją ir negalėjo pasirašyti, nes akcija buvo blokuojama, stabdoma, menkinama“, – pristatydamas 17 segtuvų su surinktais parašais vasarį kalbėjo A. Orlauskas.

Spaudos konferencija surinktiems parašams pristatyti tada vyko ir pačiame Seime, ją organizavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis.

Per parą galima sugeneruoti daugiau nei 50 tūkstančių parašų

Tam, kad parašai būtų renkami skaidriai, jokių saugumo priemonių nebuvo imtasi – pavyzdžiui, pildomoje anketoje nebuvo apribotas atsakymų skaičius vienai paskyrai, nebuvo reikalavimo patvirtinti savo nuomonę du kartus (pavyzdžiui, išsiunčiant SMS žinutę arba laišką iš savo elektroninio pašto).

„Tiesiog pasirašėme kodą, kuris pagamina gan realistišką parašą ir jį pateikia „Google Forms“ (platforma, kurioje buvo renkami parašai – LRT.lt), iš vieno kompiuterio galima neribotai iš esmės paleisti. Mes paleidome su viltimi, kad jie pamatys, jog surinko nerealų parašų skaičių, ir kad akcija neįvyks. Bet išėjo ne visai taip, kaip tikėjomės“, – sakė I. Šakuro.

Jo teigimu, operaciją jie vykdė kartu su draugu, to ėmėsi, kai raginimu pasirašyti dokumentą pasidalijo Seimo narys Petras Gražulis. Pasak I. Šakuro, per parą galima suklastoti bent 50 tūkst. parašų.

LRT.lt pirmiausia paprašė I. Šakuro įrodyti, kad galima sukurti tokį kodą, ir nusiuntė identišką parašų rinkimo formą – vos per kelias valandas dokumentas buvo papildytas 12 tūkstančių parašų, kartais ir 10 parašų per sekundę. I. Šakuro teigimu, būtų galima nustatyti ir spartesnį parašų rinkimo tempą.

Parašų generavimas, sakė LRT.lt pašnekovas, nebuvo sunkus. Vardai buvo kuriami iš internete prieinamų šaltinių – vaikų vardų žodyno, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapio, elektroninio pašto adresai ir telefono numeriai sugeneruoti atsitiktinai.

„Pagrindinis kodas, kurį pradžioje padarėme, nesunkus, reikėjo tik didelį vardų ir pavardžių sąrašą [turėti], kuris yra viešai prieinamas, tik į pabaigą pridėjome realizmo, kad vardų dažnis atitiktų Lietuvoje gyvenančių žmonių dažnį, kad pagal paros laiką… Procese mes tas dvi savaites ir tobulinome. Šiaip pastangų daug neįdėjome“, – sakė I. Šakuro. Tokia veikla jis sako susidomėjęs jau mokykloje, tiesa, tada tai buvo greičiau pokštai.

I. Šakuro tvirtina, kad būtent jis prisidėjo prie kito Lietuvos žiniasklaidoje prieš kelerius metus nuskambėjusio įvykio, kai visos Lietuvos vyresniųjų klasių moksleiviai TAMO elektroniniame dienyne gavo laišką, kuriame teigiama, kad ekstrasensas gali padėti pakelti pažymių vidurkį.

Pašnekovas sako, kad operacijos pabaigoje pridėjo net tokių subtilių akcentų, kaip korektūros klaidos: jos irgi buvo kodo dalis, atsirado funkcija, į atsitiktinį žodį anketoje įvelianti klaidą.

Dėmesį į tai, kad tokios elektroninės parašų akcijos surengti skaidriai neįmanoma, buvo atkreipęs ir žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas. Jis paskelbė kitą parašų rinkimo akciją, palaikančią T. V. Raskevičių, ir teigė taip pat sulaukęs netikrų parašų bangos.

Tiesa, akcijos pabaigoje organizatoriai skelbė apie „botų“ ataką, kai teko ištrinti tūkstančius akivaizdžiai negaliojančių parašų su pašaipiais atsakymais.

„Maršiečiai“: tai istorija, parašai jau sunaikinti

LRT.lt paprašė R. Grinevičiaus pakomentuoti įrodymus, kad didelė dalis Seimui nusiųstų parašų buvo klastotės.

„Jūs galit parašyti, kad tai buvo istorija, kiekvienas žmogus kaip įsivaizduoja, taip jis traktuoja. Vieniems suklastoti, kitiems teisingi, tretiems blogi, ketvirtiems geri. Palikime tai istorijai, žiūrime į priekį“, – sakė „Šeimų maršo“ organizatorius.

Paklaustas, ar mano, kad renkant parašus buvo imtasi pakankamai saugumo priemonių, R. Grinevičius taip pat neatsakė tiesiogiai.

„Aš nieko nemanau. Jie nėra parašai, ten yra žmonių nuomonės ir viskas, dirbame toliau, – sakė jis. – Mano žiniomis, nebuvo sukurtas kodas. Jūsų žiniomis – sukurtas, mano žiniomis – nesukurtas.“

Paprašytas pasidalyti surinktais duomenimis, kad būtų galima visus parašus palyginti su išgalvotais vardais, R. Grinevičius informavo, kad duomenų bazės jau nebeturi, ji esą buvo sunaikinta, laikantis duomenų apsaugos įstatymų.

I. Šakuro ragina akcijos iniciatoriais patikėjusius žmones susimąstyti.

„Norėčiau, kad patikėję žmonės suprastų, kaip nesudėtinga yra klastoti duomenis tokiu mastu, ir kad imtų truputį labiau kritiškai žiūrėti į panašias akcijas, nes, manau, patiems organizatoriams nelabai rūpi, ar parašai tikri, ar suklastoti“, – žinutę perdavė pašnekovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.