Lietuvoje

2021.05.07 17:59

„Labanoro vilkas“: kas yra radikalai – aš, kuris bandau gamtos likučius išsaugoti, ar tie, kurie bando ją suvartoti?

LRT RADIJO laida „Suolelis miške“, LRT Radijo laida „Atrask Lietuvą“, LRT.lt2021.05.07 17:59

Į Labanoro girioje gyvenantį aplinkosaugininką žmonės iš visos Lietuvos kreipiasi tada, kai ieško būdų apginti jiems svarbią gamtą. Kai neriboja pandemija, daug jų tiesiog atvažiuoja į Januliškio kaimą pokalbių ar ekskursijų. Gamtą reikia gerbti kaip motiną – ne dėl materialinių sumetimų, o visų pirmą iš meilės ir pagarbos jai, LRT RADIJUI sako dėl miškų išsaugojimo ateities kartoms kovojantis Andrejus Gaidamavičius.

Šią savaitę, gegužės 2-9 dienomis, LRT RADIJAS mini gamtos savaitę. Šia proga LRT.lt dalinasi keliomis „Labanoro vilku“ vadinamo gamtosaugininko Andrejaus Gaidamavičiaus mintimis, skambėjusiomis LRT RADIJO eteryje.


Gamtininkas ne kartą skambino pavojaus varpais dėl Lietuvoje plynai kertamų miškų. Pasak jo, Lietuva praranda didžiausią savo turtą – natūralią gamtą: „Ji paverčiama mišku, neturinčiu jokios vertės nei gamtiniu, nei kraštovaizdžio požiūriu.“

Natūralūs miškai, nuogąstauja A. Gaidamavičiaus, yra sparčiai keičiami dirbtiniais. Juos pašnekovas vadina „miškininkų daržais, nes šie augina tik tai, kas reikalinga miškų ūkiui, bet ne gamtai“.

„Tarp šių monokultūrų dar liks įsiterpę maži nekertamo miško plotai, kuriuos vadiname kertinėmis miško buveinėmis. Dar gali likti nedidelio ploto europinės svarbos buveinės“, – liūdnai konstatuoja Andriumi arba Andrejumi vadinamas miškininkas. Jis čia pat ir pajuokauja, jog draugai jį vadina Andriumi, o priešai – Andrejumi.

Be savęs daugiau nepažįstu nei vieno, kuris būtų sugrįžęs gyventi į savo gimtąjį kaimą.

Labanoro regioniniame parke, pačioje Labanoro girios širdyje, ant Peršokšnos upės kranto įsikūręs Januliškis. Šiame vos dvi dešimtis gyventojų turinčiame kaime ir gyvena jaunas, iniciatyvus ir be galo gamtą mylintis vyras.


Retas, gimęs ir užaugęs kaime, paragavęs mokslų didmiestyje, vėl grįžta į savo gimtuosius kraštus. Andrejus yra būtent vienas tų, kuris taip ir padarė. „Be savęs daugiau nepažįstu nei vieno, kuris būtų sugrįžęs gyventi į savo gimtąjį kaimą“, – prisipažįsta „Labanoro vilku“ vadinamas miškininkas.

Gamtininkas teigia pastebintis, kad vienoje didžiausių šalies girių sparčiai mažėja paukščių. „Ypač tų įprastų, – tikina jis. – Dažnai mes kreipiame dėmesį į tas rūšis, kurios įrašytos į „Raudonąją knygą“. Apie jas daugiausiai kalbama. Tačiau miške mažėja ir tų įprastų paukščių, kaip antai zylių, lipučių, bukučių, genių ir panašiai.“

O dabar tų plynų kirtaviečių ir atžėlusio jaunuolyno yra daugiau, nei kad pačio brandaus miško! Tai dėl to tiems paukščiams ir nebelieka kur gyventi.

Tokie paukščių mažėjimo procesai, pasak gamtininko, vyksta dėl nuolat mažėjančių jiems gyventi tinkamų vietų. „Jų buveinių nuolat mažėja. Jei 1998 metais pažiūrėtume kaip atrodo miškas iš oro, iš paukščio skrydžio, tai jūs būtumėte pamatę tik vieną kitą plyną kirtavietę. O dabar tų plynų kirtaviečių ir atžėlusio jaunuolyno yra daugiau, nei kad pačio brandaus miško! Tai dėl to tiems paukščiams ir nebelieka kur gyventi“, – situacijos rimtumą paaiškina A. Gaidamavičius.

Už natūralios gamtos išsaugojimą kovojantis vyras sako galėsiantis ramiai iškeliauti iš šio pasaulio tik tada, kuomet jo gimtojo kaimo miškas bus apsaugotas nuo sunaikinimo. „Yra miškas tarp mano kaimo ir Girutiškio rezervato. Svajoju, kad jis būtų įtrauktas į tą rezervatą. Valdžia žadėjo plėsti saugomas teritorijas, tačiau šis plotas buvo taip pat numatytas plynam kirtimui.

Vis tik aš išmaldavau urėdijos, kad šitas miškas nebūtų kertamas. Jei man pavyks šį Januliškio girininkijos miško 51-ajį kvartalą įtraukti į Girutiškio rezervatą, mes šitą mišką Skaisgiriu vadiname, tai galėsiu tikrai ramiai numirti“, – atsidūsta ir nusišypso „Labanoro vilkas“.

Tie žmonės, kurie savo gimtinės negerbia ir nemyli, parduoda lengva ranka tėvų namus. Ir ne dėl to, kad bėda kažkokia ištiko ar neturi kitos išeities, bet dėl to, kad tuos gautus pinigus galėtų išleisti kažkokioms tai pramogoms. Aš į tokius žmones pagarbiai nežiūriu.

Pašnekovo įsitikinimu, gimtinė žmogui yra pats svarbiausias dalykas. Andrius sako nesuprantantis tų, kurie be skrupulų ir sąžinės graužaties išsižada savo gimtųjų namų.

„Tie žmonės, kurie savo gimtinės negerbia ir nemyli, parduoda lengva ranka tėvų namus. Ir ne dėl to, kad bėda kažkokia ištiko ar neturi kitos išeities, bet dėl to, kad tuos gautus pinigus galėtų išleisti kažkokioms tai pramogoms, – nusivylimo neslepia gamtininkas. – Aš į tokius žmones pagarbiai nežiūriu. Tie pinigai yra visiška iliuzija.“

Jei aš turėčiau milijoną, tai geriau išpirkčiau kiek galima daugiau Labanoro girios miškų, kad jie niekada nebūtų kertami, tikina miškininkas. „Tai ir būtų mano laimė“, – sako A. Gaidamavičius.

Aš manau, kad ekonomika ir ekologija yra labiau susiję, nei kad vien tik gautas pelnas ir pinigai.

Gamtininkas nesutinka, kad yra per daug kategoriškas dėl natūralios gamtos išsaugojimo. Jis čia pat užduoda klausimą, ar kategoriškas yra jis, kuris bando tuos gamtos likučius išsaugoti, ar tie, kurie bando ją suvartoti?

„Tie, kurie labai rūpinasi Lietuvos ekonomika, ja rūpinasi kabutėse, jei taip galima pasakyti, nes aš manau, kad ekonomika ir ekologija yra labiau susiję, nei kad vien tik gautas pelnas ir pinigai. Tai iš tikrųjų jie man ir atrodo radikalai, – samprotauja pašnekovas. – Taip, kaip dabar žmonės elgiasi su Lietuvos gamta, anksčiau niekada nebuvo taip elgiamasi. Net okupantai taip nesielgė! Tai kas iš mūsų yra radikalai – aš, kuris va čia paskutinius (gamtos – LRT.lt) likučius bandau išsaugoti, ar tie, kurie bando tą gamtą suvartoti?“

Dauguma „Labanoro vilkui“ atrėš, kad gamtos ištekliai yra būtini ir rekreacijai. Čia Andrejus taip pat turi ką atsakyti. Gamtininkas nėra nusistatęs prieš turizmą, tačiau, anot jo, reikia suprasti, kaip tą turizmą vystyti. „Man patinka draugiškas turizmas, kai žmogus gamtoje nepalieka pėdsakų. Esu gamtininkas idealistas“, – sako gamtosaugininkas, Labanoro girios vilku vadinamas Andrejus Gaidamavičius.

Visų išsamių pokalbių su „Labanoro vilku“ A. Gaidamavičiumi klausykitės radijo įrašuose.

Parengė Vismantas Žuklevičius.



Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.