Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono plėtros įstatymus. Anot jo, tai yra aiškus politinis apsisprendimas stiprinti gynybinius pajėgumus nei nuosekliai prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos. Būsimą Kapčiamiesčio poligoną šalies vadovas siūlo pavadinti 1831 m. sukilimo dalyvės, sukilėlių karinių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės vardu.
„Kapčiamiesčio poligono įstatymo priėmimas, greta įsipareigojimo 2026 metais skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), yra du svarbiausi valstybės saugumui per nepilną pusmetį priimti sprendimai. Kapčiamiesčio poligonas yra gyvybiškai svarbus nacionalinei divizijai suformuoti ir efektyviam karių rengimui užtikrinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentas.
Anot jo, naujame kariniame poligone vienu metu galės treniruotis tūkstančiai karių, galės vykti ne tik Lietuvos karių, bet ir tarptautinės pratybos. Strateginė Kapčiamiesčio karinio poligono vieta, prie Suvalkų koridoriaus, stiprins regiono gynybinį pajėgumą bei sąveiką su NATO partneriais, pabrėžė G. Nausėda.
„Tauragės poligono plėtra į Jurbarko rajoną – nuoseklus mūsų karinės infrastruktūros plėtros žingsnis, didinsiantis Lietuvos kariuomenės treniruočių mastą ir kokybę. Įgyvendinant šiuos projektus raginu Vyriausybę kartu su savivalda maksimaliai suderinti nacionalinio saugumo interesus su vietos bendruomenių lūkesčiais, infrastruktūros vystymo, sveikatos paslaugų prieinamumo didinimo, verslo skatinimo, aplinkosaugos stiprinimo srityse. Valstybė privalo atiduoti moralinę skolą savivaldybėms ir imtis papildomų veiksmų savivaldybių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui“, – teigė šalies vadovas, pridūręs, kad šią temą aptarė ir su premjere bei ministrais, kariuomenės vadu ir savivaldos atstovais.
„Visi vieningai sutarėme, kad tai yra prioritetas“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, plati politinė parama Seime ir reikšmingas visuomenės palaikymas rodo brandų požiūrį į gynybą.
„Pabaigai turiu pasiūlymą – kviečiu krašto apsaugos ministrą Kapčiamiesčio poligonui suteikti Emilijos Pliaterytės vardą, taip įprasminant jos nuopelnus kovoje už Tėvynės laisvę. Tai būtų pirmasis karinis poligonas Lietuvoje, pavadintas moters karžygės garbei“, – kalbėjo prezidentas.
Paklaustas, ar įstatymo pasirašymas reiškia, kad ginčai dėl Kapčiamiesčio poligono baigti, G. Nausėda svarstė, kad kelti klausimus yra normalu. „Stengėmės pagal galimybes į visus šiuos klausimus atsakyti ir, svarbiausia, suformuoti dvi tvirtas nuostatas: kad tai yra tikrai gyvybiškai Lietuvai reikalinga, tai nėra kaprizas ar eksperimentas. Tai yra būtina mūsų nacionalinio saugumo strategijos sudėtinė dalis; antras dalykas, su kuriuo, tikiuosi, taip pat pasistūmėjome yra priekį – kad valstybė, bendraudama su žmonėmis, kurie yra tiesiogiai susiję su Kapčiamiesčio poligono steigimu ir patirs tam tikras pasekmes, neketina jų apgauti ar kažkaip išsisukinėti arba darytų dalykus, kurie sumenkintų pasitikėjimą ja. Tikiuosi, kad dabartiniame taške ypatingai vietos bendruomenės žmonės suprato, kad tai yra reikalinga, kad santykiai tarp valstybės ir žmonių bus sąžiningi, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu ir pagarba“, – sakė prezidentas.
Jis tikisi, kad poligonas galės pradėti veikti netgi anksčiau, negu numatyta.
„Galbūt padarėme ne viską, kad informuotume taip pat ir už sienos gyvenančius žmones ir gerai paaiškintume jiems tikslus, susijusius su Kapčiamiesčio poligono įgyvendinimu, ir paneigtume tam tikrus mitus, nes turėjome ir šioje sienos pusėje daug visokiausių sukurtų mitų, kuriuos vieną po kito paneiginėjome. Neabejoju, kad ir ten yra visokiausių klaidingų įsitikinimų, kuriuos galima paneigti. Kaip antai, kad poligonas yra pernelyg arti valstybinės sienos. Jis yra [steigiamas] išlaikant visus reikalingus standartus. <...> Šaudykla bus maksimaliai nutolusi nuo gyvenamųjų vietų“, – paklaustas, kaip vertina tai, kad Lenkijos pasienyje, šalia būsimo poligono įsikūrę gyventojai ketina apskųsti Lietuvą ES institucijoms.
Už įstatymo projektą balsavo 105 Seimo nariai
Balandžio 23 dieną 105 Seimo nariai balsavo už įstatymo projektą, prieš balsavo 12 politikų, dar 4 susilaikė. Prieš įstatymą balsavo didžioji dalis „Nemuno aušros“ frakcijos, po du „valstiečių“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovus.
Įstatymo projektui palaikymą išreiškė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Lietuvos socialdemokratų frakcijos, Liberalų sąjūdžio atstovai.
LRT.lt primena, kad kovo pabaigoje Seime buvo sėkmingai pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektas, kėlęs klausimų dėl valdančiosios koalicijos vieningumo ir sulaukęs kelių protestų. Apie jo steigimą Valstybės gynimo taryba paskelbė gruodžio viduryje.
Poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė. Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkams ketinama išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – per 5 tūkst. eurų išmoką. Tai yra papildoma išmoka, be paties turto vertės. Seime šis siūlymas taip pat buvo vertintas nevienareikšmiškai, įžvelgiant nevienodas sąlygas kitiems piliečiams, kurių turtą nusavina valstybė.
Ministerija siekia, kad poligonas visapusiškai veikti pradėtų 2030 metais. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kovą minėjo, kad kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.
