Meistras į namus – taip savo ateities planus ir idėją apibūdina senjoras Aleksas Sarauskas. Praėjus vos dienai po to, kai jo idėja pasidalijo projektas „Senjorai daro dalykus“, Aleksas sulaukė ne vieno prašymo pagelbėti. Tačiau svarbiausia – neišpuikti, portalui LRT.lt sako jis.
„Sakiau, kad neieškosiu darbo – darbas pats mane susiras. Taip ir sutapo“, – šypsosi meistras.
Aleksas juokauja, kad jau beveik nebereikia ir reklamos – jei ir toliau sulauks tiek dėmesio ir pasiūlymų, neįstengs visiems padėti.
„Reklamas reikia pristabdyti“, – juokiasi pašnekovas, tačiau tuoj surimtėjęs priduria, kad svarbiausia – neišpuikti ir darbų neprisigriebti tiek, kad vėliau nebepavyktų su jais susitvarkyti.
Geriausia reklama – teigiami klientų žodžiai iš lūpų į lūpas.
O ir geriausia reklama – teigiami klientų žodžiai iš lūpų į lūpas. Juk būna, kad didesnės įmonės apsiima per daug klientų, vis žada darbus pradėti po kelių dienų, tačiau tik laksto ir apgaudinėja, sako A. Sarauskas.
„Taip negalima daryti. Jei gali, tai sakyk, kad gali, jei negali, taip ir pasakyk“, – tokių principų savo darbe laikosi Aleksas.
Didžiausia motyvacija – ne pinigai
O meistro į namus paslauga – labai aktuali, sako jis. Atokiau gyvenantiems žmonėms neįmanoma prisikviesti nieko, kas sutiktų atlikti paprastus ir smulkius darbus, – tai darbas per menkas, tai važiuoti iš toliau meistrams neapsimoka, svarsto Aleksas.
„O iš tikrųjų reikia žmogui tokios pagalbos. Kai kurie vieni gyvena, kiti neturi pinigų susimokėti. O kodėl negalima jiems padėti?“ – klausia pašnekovas.
Nors ir namuose darbų per akis, Aleksas šypsosi, kad dirbant namuose viskas „eina tik iš kišenės, o į kišenę niekas neateina“. Bet didžiausia motyvacija Aleksui – ne pinigai. Jam iniciatyva suburti vyresnio amžiaus žmones svarbi dėl kitų priežasčių.
„Juk ne vien aš esu toks priešpensinio ar pensinio amžiaus žmogus, kuriam trūksta veiklos. Žmogui ne tik materialinių dalykų reikia – jam reikia kur nors išvažiuoti iš namų, bendrauti su žmonėmis, savo malonumui dirbti. Todėl man labai smagu, aš džiaugiuosi“, – pasakoja Aleksas.
Žmogui ne tik materialinių dalykų reikia – jam reikia kur nors išvažiuoti iš namų, bendrauti su žmonėmis, savo malonumui dirbti.
Sulaukęs didelio susidomėjimo savo veikla, meistras jau spėjo susitarti su keliais žmonėmis dėl darbų. Pagalbos paprašė ir verslininkas.
„Jam reikia tokio žmogaus, kuris kada gali – ateina, paremontuoja tai, kas nulūžę, detalę pakeičia, palakuoja. Žmonės jau pradėjo skambinti, o aš tuo džiaugiuosi“, – pozityvaus nusiteikimo neslepia Aleksas.
Paklaustas, kokiais klausimais žmonės gali kreiptis, meistras sako daugiau dėmesio norintis skirti smulkesniems darbams, galintis įrengti ir „terasėles“, „pavėsinytes“.
Dirbo ir greičiausioje pasaulio jachtoje, ir 12 aukštų kruiziniuose laivuose
Dabar meistro paslaugas Aleksas siūlo visiems, o per gyvenimą yra sukaupęs įvairios patirties: dirbo ir didžiuliuose kruiziniuose laivuose, ir vienoje galingiausių bei greičiausių pasaulio jachtų. Taip dirbdamas laivuose meistras lankėsi ir Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, bet vis tiek sugrįžo į Lietuvą.
„Taip ir važinėjome – tvarkėme ir kruizinius 12 aukštų laivus, ir mažas paprastas jachtas. Kai pirmą kartą papuolėme į Vokietiją, dirbome privačių žmonių jachtelėse. Tai kažkas nulūžę, tai durelės praleidžia, tai korpusas pažeistas. Visokių darbų buvo. Įrenginėjome jūrinį katerį. (...)
Tai buvo labai įdomus, smagus darbas – įrangos buvo kokios reikėjo, kiek reikėjo. Kai kurias detales reikėjo ir pritaikyti, nė pusės milimetro tarpelio neturėjo būti, kad nejudėtų niekas“, – su užsidegimu pasakoja Aleksas.
Didžiuliuose kruiziniuose laivuose įrenginėjo kajutes, o dirbdamas senuose laivuose kartais turėjo ir detales gaminti. Todėl darbas ir įdomus – jame yra ir kūrybos.
Dar anksčiau meistras dirbo įmonėje, kuri gamino poilsinius namelius viso pasaulio rinkai, daugiausia – Prancūzijai.
Darbas nelengvas, bet rezultatas viską atperka
Alekso klausiu, iš kur atsirado tokia meilė darbui su medžiu. Jis pasakoja, kad dirbti su medžiu patiko visada, nors savo ateities iš pradžių su tuo sieti neplanavo – baigė šaltkalvio profesiją. Vis dėlto mėgstamas darbas patraukė labiau ir dabar Aleksas turi tokių instrumentų, kokių tik gali prireikti.
Tada galvoji, ką padaryti kitaip, raižai, lenki, klijuoji, šlifuoji, tvarkai, įdedi į vietą – o, tinka!
Nors darbas su medžiu reikalauja kantrybės, kruopštumo, meistras atvirauja, kad viskas atsiperka, kai pamatai rezultatą. Paklaustas, koks darbas padarė didžiausią įspūdį, Aleksas svarsto, kad tikriausiai – jachtos statyba.
„Duodavo kajutę, o tu turi ją sutvarkyti. O kompanijoje yra visokių žmonių – tokių, kurie tik velkasi, ir tokių, kurie iš tikrųjų dirba, taiso klaidas. Atrodo, neįmanoma, kaip čia tokias detales pritaikyti, pridėti. O tada matai, kad projektas, pasirodo, jau pasikeitęs.
Tada galvoji, ką padaryti kitaip, raižai, lenki, klijuoji, šlifuoji, tvarkai, įdedi į vietą – o, tinka! Ateina savininkas – patenkintas, džiaugiasi, kad viskas pavyko“, – apie darbo jachtose sunkumus ir džiaugsmus pasakoja Aleksas.
Ruošiasi rimtesniems darbams
O ir karantinas darbų labai nesugadino – daugiausia Aleksas darbavosi namuose, vasarą, kai situacija buvo geresnė, tvarkė rąstinį namą.
„Ši vasara man buvo darbinga, kūrybinga. Dirbau pas vieną žmogų ant ežero kranto, tvarkiau 10–15 metų rąstinį namuką. Rąstai yra rąstai – medis juda, tarpų atsirado, reikėjo man jį restauruoti, terasą daryti.
Jau čia paties kūryba būdavo, aš tik jam pasakydavau, kad taip gražiau atrodys, tada pažiūrėdavome vienas į kitą: „Taip, tinka, darome“, – prisimena meistras.
Šiuo metu Aleksas ruošiasi vasaros darbams ir užsakymams: „Dabar sveikatėlę baigiu pataisyti, dantukus susitvarkysiu ir bus galima pradėti rimtesnius darbus“, – šypsosi meistras.
A. Sarauskas prisidėjo prie projekto „Senjorai daro dalykus“, kuris neatlygintinai padeda vyresniems žmonėms teikti savo paslaugas, parduoti sukurtus gaminius, o visuomenę skatina dalį paslaugų ar prekių įsigyti iš vyresnių žmonių. Daugiau apie projektą galite sužinoti čia.
