Nesutariant dėl kai kuriems žiniasklaidos atstovams abejonių keliančios žiniasklaidos savireguliacijos sistemos, ją peržiūrėti ketina darbo grupė Seime. Pasak reiškiančių kritiką dabartiniam modeliui, abejonių kelia dabartinės Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) nešališkumas, kai kurių jos narių kompetencija ir pati komisijos sudarymo tvarka. Skylių sistemoje mato ir ekspertai – pasak doc. dr. Deimanto Jastramskio, tikros savireguliacijos šiuo metu Lietuvoje nėra, o žalingą įtaką daro sutelkti finansavimo svertai.
Jau kiek anksčiau prasidėjusias diskusijas dėl žiniasklaidos savireguliacijos modelio galimo keitimo dar labiau paskatino pernai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos priimtas sprendimas, kad Lietuvos Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuriuo remiantis VIEK priiminėjo sprendimus, yra negaliojantis, mat nebuvo registruotas teisės aktų registre. Toks teismo sprendimas lėmė, kad iki tol šio kodekso pagrindu priimti komisijos sprendimai dėl žurnalistų etikos pažeidimų taip pat negalioja.
Pasak LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, esamos tvarkos vadinti iš tiesų savireguliacine neleidžia vadinti vien tai, jog ji išsamiai išdėstyta įstatyme ir nepalieka pakankamai autonomijos patiems rinkos dalyviams.
„Tai nėra savireguliacija, nes ji pernelyg reglamentuota įstatymu, tai nėra vien tik industrijos, žiniasklaidos dalyvių susitarimas, o tai riboja žiniasklaidos bendruomenės galimybes pačiai priiminėti jai aktualius sprendimus“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė ji.
Kaip nepagrįstą savireguliacijos dalyvių rato ribojimą M. Garbačiauskaitė-Budrienė nurodė būtinybę žiniasklaidos priemonėms priklausyti asociacijoms. Anot jos, komisijoje taip pat didesnė įtaka turėtų tekti žurnalistams, geriausiai išmanantiems žiniasklaidos lauką ir jame turintiems pasitikėjimą, žurnalistų veiklą turi vertinti jų kolegos.
Nuo šių metų LRT pradės veikti atskiras etikos kontrolierius, turėti jį visuomeninį transliuotoją taip pat įpareigoja įstatymas. Jo funkcijos atitinka tas, kurios patikėtos ir VIEK.
„Nors šią temą pradėjome dėl tokios detalės kaip etikos kontrolierius, kuris netrukus pradės dirbti LRT, ir jo suderinamumo su dabartine sistema, su VIEK, tačiau mes manome, kad ši sistema yra keistina. (...) Bandoma viską redukuoti į tai, kad tai yra vien LRT problema, neva LRT nepatenkinta ir nenori būti reguliuojama, tai yra netiesa – mes laikomės ir bendrojo etikos kodekso, ir LRT etikos kodekso, kuris yra dar griežtesnis. Mums etika rūpi, mums rūpi aukšti standartai“ – „Aktualijų studijoje“ sakė LRT vadovė.
Taip pat skaitykite
Savo ruožtu Nacionalinės spaudos asociacijos vadovė Ineta Stravinskaitė laidoje teigė, jog žurnalistų bendruomenėje dėl Etikos komisijos veiklos „neretai keliami klausimai“. Dėl to I. Stravinskaitės asociacija pati yra kreipusis į Seimo Kultūros komitetą.
„Visų pirma, (...) tai etikos kodekso teisėtumas. Situacija, kai ketverius metus vadovaujamasi teisės aktu, kuris išvis nėra teisės aktas, kelia tam tikrų abejonių kompetencijomis ir galbūt net padorumu. Kitas dalykas, kas šioje situacijoje labai svarbu, yra formavimo principai, apie ką jau buvo užsiminta“, – sakė I. Stravinskaitė.
Nacionalinės spaudos asociacijos vadovė kėlė klausimus, kiek komisija iš tiesų atstovaujama žurnalistų, o ne su šia veikla tiesiogiai nesusijusių asmenų, taip pat paminėjo, jos manymu, apleistą komisijos sudėties rotaciją.
„Nes dabar yra komisijos narių, kurie dešimtmečiais užima tam tikras pareigas. Vėlgi galima kelti klausimą, ar dėl to neatsiranda tam tikrų interesų konfliktų. Nes žmonės turi vienokias ir kitokias pareigas, žinome pavyzdį, kad vienas komisijos narys yra registruotas lobistas. Ar gali žurnalistų etiką svarstyti žmogus, kuris turi komercinių interesų?“, – svarstė I. Stravinskaitė.
VIEK atstovė nesutinka su abejonėmis dėl šališkumo
Tačiau laidoje dalyvavusi VIEK pirmininkė Vaiva Žukienė nesutiko su abejonėmis dėl komisijos šališkumo. Anot jos, jeigu dėl komisijos veiklos kyla klausimų, reikėtų diskutuoti dėl pokyčių.
„Etikos komisijos veikla nėra atsiradusi vakar, tai nuo pat šio įstatymo atsiradimo pradžios, nuo 1996 metų, Etikos komisijos sudarymo, veiklos principai buvo jame reglamentuojami. Ši paskutinė pataisa, kuri dabar labai kritikuojama, buvo priimta 2014 metais ir čia dalyvaujantys kai kurie asmenys labai aktyviai dalyvavo tos pataisos priėmime.
Galvoju, kad nieko nėra tobulo, jeigu yra pretenzijų, galima diskutuoti ir tartis dėl jo pataisymo, tačiau man nepatinka nuostata, tarsi suėjo grupė draugų ir pati susikūrė sąlygas, kuri nepatinka kitiems“, – sakė V. Žukienė.
Taip pat skaitykite
Kita problema, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, yra esą neišsamūs, pakankamai neišaiškinami, nemotyvuojami komisijos sprendimai. Nepalankius sprendimus suinteresuotosios pusės gali skųsti teismui, pastaruoju metu tokių atvejų būta ne vieno.
„Pagal įstatymą visi sprendimai gali būti skundžiami teismui, jie dažnai ir yra, maždaug trečdalis skundžiami, – atsakė V. Žukienė. – Lieku prie savo nuomonės, kad nereikėjo kodekso skelbti TAR‘e (teisės aktų registre – red. past.), bet yra kaip yra.
Tie laimėjimai prieš komisiją, kuriais giriasi kai kurios žiniasklaidos priemonės, tai iš tikrųjų jie laimėjo tik procedūrinę dalį, kad kodeksas nebuvo tinkamai paskelbtas ir todėl jo nuostatos yra netaikomos. Bet nepasisakoma iš esmės, todėl kalbėti apie laimėjimą gana sunku“.
Tuo metu Interneto žiniasklaidos asociacijos, kuri VIEK taip pat turi savo atstovę, vadovas Arnas Marcinkus laidoje nesutiko su pastabomis, jog komisijoje per didelę įtaką turi komercinių subjektų atstovai.
„Priiminėja ne komerciniai subjektai sprendimus, o komisijos nariai. Tai, kad komisijos nariai yra deleguoti nuo asociacijų, nereiškia, kad jie yra komerciniai subjektai. Aš pats, nepaisant to, kad esu asociacijos vadovas, nesu komisijos narys ir niekaip (sprendimų) nepriiminėju, mes turime savo deleguotą atstovę, kuri dirbą šį darbą, tikrai sunkų“, – sakė A. Marcinkus.
Užsienio valstybėse – apstu skirtingų modelių
Jog žiniasklaidos savireguliacijos modelis tokiu vadintinas tik iš dalies, sutiko ir Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas. Mat baziniai savitvarkos principai įvirtinti įstatymo, o „tai yra bendro reguliavimo požymis arba, naudojant ES terminus, koreguliavimo požymis“, sakė jis.
Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Deimantas Jastramskis aiškino, jog to priežastis – konstruktyvios žiniasklaidos politikos Lietuvoje nebuvimas.
„Yra daug įvairiausių interesų grupių, dalyvių, jie tampo į visas puses ir gaunasi toks keistas hibridas. Jeigu sąvoka „savireguliacija“ būtų savo vietoje, jos nebūtų įstatyme, gal netgi ir tai padėtų, nes dabar įveliamas terminas, kuris voliojamas trečią dešimtmetį, nors neatitinka tikrovės. Ir mes nori nenori turime jį naudoti, nes tai įrašyta įstatyme, bet to nėra realybėje“, – sakė „Aktualijų studijos“ pašnekovas.
Jo teigimu, žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų sistema „yra labai biurokratizuota“, tokių institucijų esama gana daug.
Pavyzdžiui, vienokią ar kitokią LRT priežiūrą šiuo metu vykdo minėtoji Etikos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, prie šių prisidės ir LRT etikos kontrolierius.
D. Jastramskis sako, jog ydinga ir retai minima tema yra finansiniai svertai, kuriuos turi VIEK.
„Nekalbama apie pasekmes, kurios žiniasklaidai išeina iš vadinamosios savireguliacijos, nes jos gali būti gana drastiškos. Viena vertus, niekam nemalonu būti pripažintam nesilaikančiu etikos subjektu, tai yra reputacinė problema, bet ne visiems ji rūpi. Kitas dalykas yra ekonominės pasekmės, faktiškai yra trys dalykai, kurie verčia žiniasklaidos organizacijas vienaip ar kitaip dalyvauti, o asocijuotos struktūros dėl to nori sistemą ir valdyti.
Nes, pirmas dalykas, tai yra negalėjimas pretenduoti į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paramą, jeigu esi pažeidėjas – užtenka netgi įspėjimo. Antra, gali netekti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Trečias dalykas – gali netekti teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Aš manau, kad tie dalykai, susiję su etika, yra pertekliniai, jie sistemą labai iškreipia, dėl to atsiranda interesų grupės, kurios labai nori tą sistemą valdyti“, – kalbėjo D. Jastramskis.
Diskusijose dėl tinkamiausio žiniasklaidos priežiūros modelio įprasta žvalgytis į užsienio praktikas. Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė sako, kad praktikų pasaulyje ir Europoje yra įvairių. Bendro modelio nerastume ir Vakarų valstybėse, į kuriose linkstama ieškoti sektiniausio pavyzdžio.
„Institucijos, kurios tarsi savireguliacijos, yra nuleistos „iš viršaus“ Belgijoje, Prancūzijoje, Danijoje, kurioje dalį narių skiria teisingumo ministras, Liuksemburge, Vokietijoje. Bet didžiojoje daugumoje šalių, kaip ir buvo pastebėta, savireguliacijos institucijos nėra minimos įstatymuose.
Daug kur kaip organizacinė struktūra yra suinteresuotų etiška žurnalistika asmenų asociacijos, kai kur yra fondai, kai kur, pavyzdžiui, Kroatijoje, Islandijoje, Slovėnijoje stiprias savitvarkos organizacijas turi žurnalistų sąjungos“, – pasakojo D. Donauskaitė.
Analogiškai nevienoda situacija, jos teigimu, yra ir su žiniasklaidos finansavimu.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.
