Seimo Kultūros komitetas imsis spręsti, kaip keisti prieš penkerius metus priimtus sprendimus dėl žiniasklaidos savireguliacijos. Tiek politikai, tiek žiniasklaidos ekspertai pastebėjo, kad 2015 metais pakeistoje žiniasklaidos savireguliacijos sistemoje nestinga problemų, todėl būtina imtis veiksmų.
Visuomeninio transliuotojo vadovybė pirmadienį vykusiame Kultūros komiteto posėdyje pranešė, kad sutinka, jog siūlymas dėl to, kad LRT nebūtų prižiūrima Visuomenės informavimo etikos komisijos, nebūtų svarstoma. Visgi komiteto posėdyje iškeltas klausimas ir dėl kitų žiniasklaidos savireguliacijos problemų – ekspertai teigė, kad esamą sistemą reikia peržiūrėti.
V. Juozapaitis: LRT yra išskirtinė konstitucine prasme
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė komitete kalbėjo, kad sausio 1-ąją įsigaliojus praėjusioje Seimo kadencijoje priimtam LRT įstatymui, yra įsteigiama LRT etikos kontrolieriaus pareigybė. Anot LRT vadovės, tai lemia, kad LRT yra taikomas papildomas reguliavimas, kurio neturi kiti transliuotojai.
„Į LRT etikos kontrolieriaus kompetencijas, be kita ko, įeis ir tos pačios funkcijos, kurias Visuomenės informavimo etikos komisija vykdo LRT žurnalistų atžvilgiu. Taigi būtina spręsti šį LRT adresu taikomą dvigubą imperatyvų reguliavimą“, – parlamentinio komiteto posėdyje kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad paskirtas LRT etikos kontrolierius, kaip numato naujasis įstatymas, bus pavaldus LRT tarybai, o ne administracijai. M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat teigė, kad LRT laikosi Visuomenės informavimo etikos kodekso reikalavimų ir nereikalauja sau jokio išskirtinumo, kaip buvo spekuliuojama viešojoje erdvėje.
Be to, kaip nurodė LRT generalinė direktorė, visuomeninis transliuotojas taip pat prižiūrimas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus, o tam tikrais atžvilgiais ir tokių institucijų, kaip Valstybės kontrolė ar Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Kultūros komitete išvadas dėl įstatymo pakeitimų rengęs parlamentaras Arminas Lydeka teigė, kad esama situacija neatitinka teisinės logikos ir todėl negali tokia būti.
Tuo metu Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis kalbėjo, kad LRT nesiekia jokio išskirtinumo.
„Aš tik noriu priminti, kad tai yra išsikirtinis konstitucine prasme, LRT turi savo specialų statusą ir tai yra objektyvi tiesa. Jų veikla yra reguliuojama specialaus įstatymo. Ir finansavimo modelis patvirtintas Konstitucinio Teismo. Kalbėti apie dviprasmybę ar konkurenciją verslo prasme, nederėtų, nes tai yra daugiau, nei ką įvardijome“, – teigė V. Juozapaitis.
Gilesnė savireguliacijos problema
Be to, kaip teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad LRT neturi savo atstovo Visuomenės informavimo etikos komisijoje, nes ši sudaryta iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos, kurioje nėra LRT narių.
Todėl, anot LRT vadovės, dabar įstatymu numatytas paradoksalus reguliavimas, turintis interesų konflikto požymių: „LRT padarytus žurnalistų etikos pažeidimus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima su visuomeniniu transliuotoju konkuruojančių, LRT veiklą ir finansavimą nuolat kvestionuojančių, skundą Europos Komisijai dėl LRT finansavimo teikusių viešosios informacijos rengėjų atstovų.“
LRT generalinė direktorė taip pat pabrėžė, kad Visuomenės informavimo etikos komisijos veikla sulaukia kritikos ir iš kitų industrijos dalyvių, teisininkų bei žurnalistų. Todėl, anot jos, būtina sisteminė žiniasklaidos savireguliacijos modelio reforma, kuri atitiktų žurnalistų ir visuomenės lūkesčius, užtikrintų atliekamų žurnalistų etikos skundų tyrimų skaidrumą, neutralumą ir teisingumą, nustatytų, kad atstovavimas žiniasklaidos savireguliacijos organuose būtų pagrįstas visų interesų grupių įtraukimu, kad veiklos taisyklės ir procedūros atitiktų gerąsias europines praktikas.
Ji taip pat teigė, kad žiniasklaidos savireguliacija neturi būti uždaras verslo, politinių interesų atstovavimas, galios demonstravimas, sąmoningas, kryptingas ir sisteminis žurnalistų, leidėjų ir kitų šios industrijos dalyvių reputacijos menkinimo, susidorojimo su jais įrankis.
„Prašome, kad Kultūros komitetas imtųsi lyderystės ir inicijuotų plačias diskusijas, iš suinteresuotų subjektų sudarytų darbo grupę dėl būtinų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų parengimo“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.
Problemas mato ir ekspertai
Kultūros komiteto pirmininkas teigė, kad bus sudaryta darbo grupė, kuri vertinas esamą situaciją. Jis priminė, kad Visuomenės informavimo įstatymas reglamentuoja etikos komisijos sudarymo principus.
„Tai yra įstatymų leidėjų teisė, o ir pareiga, koreguoti, nes paskutinį kartą tai buvo daroma 2015 metais. Jau praėjo penkeri metai, mes turime revizuoti ir žiūrėti, kaip tie pakeitimai paveikė žiniasklaidos sistemą, savireguliacijos sistemą. Turėsime, manau, gražaus darbo ir visi draugiškai padiskutuosime, priimsime visiems tinkamus sprendimus“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
Apie tai, kad su žurnalistų savireguliacija yra nemažai problemų, komiteto posėdyje kalbėjo ir teisininkė Liudvika Meškauskaitė, teigdama, kad LRT anksčiau teikti siūlymai iššaukė platesnę diskusiją.
„Savireguliavimo probelmos yra gilesnės dėl to, kad 2015 metais, kai buvo reorganizuota žurnalistų savireguliacija, iš tikro, buvo ignoruoti kai kurie įstatymai, turiu galvoje Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos rezoliuciją. Šita rezoliucija yra teisės aktas, mūsų teisinės sistemos dalis, patvirtinta Seimo nutarimu, ja remiasi teismai spręsdami etikos klausimus. Šitoje rezoliucijoje yra aiškiai pasakyta, kaip turi būti sukonstruota savireguliacijos sistema.
Trumpai tariant, žurnalistikos savireguliacija yra ne vien tik interesų grupės, tai yra žiniasklaidos atstovų klausimas, o tai yra visos visuomenės klausimas. Todėl problema ta, kad šitoje savireguliacijos sistemoje nėra įtraukta dalyvauti bent kažkokia nedidele dalimi visuomenė“, – teigė L. Meškauskaitė.
Anot jos, jei į žiniasklaidos savireguliaciją būtų įtraukta visuomenė, nepasitikėjimas ir savireguliacijos problemos būtų mažesnės.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė pritariantis, kad reikalinga platesnė diskusija dėl to, kaip galėtų ir turėtų būti pertvarkyta ar tobulinama žiniasklaidos savireguliacija.
„Realybė parodė, kad per sudėtinga būtų visuomenės informavimo etiką taip plačiai nagrinėti, kaip dabar buvo užsimota. Labai sveikinu komiteto lyderystę, kurią pasiūlė LRT, grįžti prie to klausimo“, – sakė D. Radzevičius, teigdamas, kad ne tik LRT, bet ir naujienų agentūroms nėra atstovaujama Visuomenės informavimo etikos asociacijoje.
Kultūros komitete kalbėta, kad siūlymai dėl žiniasklaidos savireguliacijos pokyčių Seimui gali būti pateikti pavasario sesijos metu.
Diskusijai dėl etikos savireguliacijos modelio peržiūrėjimo pritarė ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė.
„Etikos klausimai darosi vis svarbesni. Kad iškilo šita problema su galbūt perkūnijomis ir žaibais, rodo, jog pribrendome rimtai diskusijai, kuri, reikia tikėtis, iki pavasario sesijos turėtų prasidėt“, – tvirtino ji.
Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula pirmadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė, kad LRT niekada nesikreipė dėl narystės Visuomenės informavimo etikos asociacijoje.
„LRT pasiūlymai buvo kiek netikėti Lietuvos žiniasklaidos atstovams, džiugu, kad jie yra atsiimami. Manome, kad tais pasiūlymais būtų sudarytos išskirtinės sąlygos vieninteliam Lietuvoje transliuotojui, ir ne tik transliuotojui, nes LRT valdo visų rūšių žiniasklaidos priemones. Esminis dalykas, matyt, yra tas, kad vidinė papildoma savikontrolė etikos klausimais neturėtų būti tapatinama su išorine“, – teigė jis.
