Seimo Kultūros komitetas ėmėsi sudaryti darbo grupę, kuri aiškintųsi, kaip turi keistis žiniasklaidos savireguliacijos modelis Lietuvoje. Tiesa, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas pastebėjo, kad yra slidi riba, kuomet sudarytas modelis gali atrodyti kaip žiniasklaidai primestas politikų, o tai galėtų būti negiamai vertinama ir tarptautinėje erdvėje.
„Tai, kas iškilo ir ta nepasitikėjimo, nepasitenkinimo esančia situacija atmosfera neleidžia toliau laikyti tokios būsenos“, – trečiadienį vykusiame Kultūros komiteto posėdyje kalbėjo komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Pasak jo, bus siūloma sudaryti aukštesnio lygio darbo grupę, dėl kurios sudarymo bus kreipiamasi į Seimo valdybą. Anot V. Juozapaičio, siekiama, kad žiniasklaidos savireguliacijos klausimas būtų iškeltas į aukštą lygį. Į darbo grupę ketinama kviesti žmones iš visų suinteresuotų institucijų.

„Kad jie įneštų savo indėlį ir galėtume surasti bendrą vardiklį“, – sakė V. Juozapaitis.
Jis kalbėjo, kad darbo grupei keliami klausimai dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) sudarymo principų: „Kuri reglamentuota dabar įstatyme. Ir iškilus į viešumą nepasitenkinimui, nepritarimui ar kitiems dalykams, dėl kurių yra nepasitikima šia komisija, mes dabar imamės to klausimo lyderystės ir bandome surasti priežastis, pamėginti jas išspręsti.“

Komiteto posėdyje norą dalyvauti darbo grupės veikloje išsakė konservatoriai Vytautas Kernagis, Kristijonas Bartoševičius, „valstietis“ Robertas Šarknickas. Galutinį sprendimą dėl darbo grupės sudarymo ketinama priimti kitą savaitę.
Gali patraukti ir tarptautinį dėmesį
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius komiteto posėdyje kalbėjo, kad žiniasklaidos savireguliacija pirmiausia yra pačios žiniasklaidos lauko ir visuomenės sutarimo klausimas. O politiniai sprendimai, jei jų reikia, gali būti tik kaip papildomi.
Norisi, kad tas modelis tikrai būtų geras, nes pasiūlymų jam turi ir žiniasklaidos sektorius labai daug, įvairių, galbūt ne visi šiandien yra priimtini.
„Jei Seime planuojama darbo grupė, aš labai norėčiau, kad kreiptųsi komitetas į Seimo teisininkus dėl tokios darbo grupės sudėties, formato ir, galbūt, net ir vadovo klausimo, nes jūs šiandien nagrinėjate ne politikų, o žiniasklaidos savireguliacijos klausimą. Labai norėčiau, kad valstybė nepadarytų klaidos sudarydama politikų darbo grupę, o žiniasklaidą kviestų tik kaip svečius“, – teigė LŽS pirmininkas.
D. Radzevičiaus teigimu, jei susiklostytų tokia situacija, tai jau nebus žiniasklaidos savireguliacijos modelis, nes jis bus suformuotas politikų, o jei žiniasklaidoje dėl to liks nepatenkintų, politikai turės prisiimti atsakomybę ir tarptautiniu lygmeniu.
„Norisi, kad tas modelis tikrai būtų geras, nes pasiūlymų jam turi ir žiniasklaidos sektorius labai daug, įvairių, galbūt ne visi šiandien yra priimtini. Modelių Europoje yra tikrai ne vienas. Jeigu mes galvojame apie tobulinimą, siūlyčiau komitetui neskubėti sudaryti darbo grupės, o padaryti pasitarimą ir su žiniasklaidos asociacijomis, ir su žurnalistų organizacijomis, gal ir kai kuriomis kitomis.

Pasitarus ieškoti tokio modelio, kad jau nuo pat pradžių būtų labai aiškiai suformuota ta darbo grupė pagal paritetus, kad, vis dėlto, didžioji dauguma darbo grupės narių turėtų būti ekspertai – tiek žiniasklaidos, tiek žiniasklaidos teisės ir, jei įmanoma, kuo mažiau politikų bent šioje stadijoje“, – kalbėjo D. Radzevičius.
Pasak LŽS pirmininko, nepriimtinos yra Seimo narių replikos, kad negalima į diskusijas įtraukti visos žiniasklaidos, nes tai esą nebūtų konstruktyvu.
„Visą žiniasklaidą, kuri norės, reikės įtraukti, nes tai yra žiniasklaidos savireguliacija. Jei kalbate apie reguliavimą, darykite tai be žiniasklaidos. Saugokitės intencijų iš politikų pusės sureguliuoti žiniasklaidos savireguliaciją. <...> Šiandien aš išgirdau porą tokių replikų apie organizacijas, kad vieną ar du atstovus įtraukti – per 20 metų aš Seime tokio požiūrio į savireguliaciją nesu girdėjęs“, – piktinosi D. Radzevičius.

Tačiau komiteto pirmininkas V. Juozapaitis teigė, kad niekas neketina „reguliuoti savireguliacijos“. Pasak jo, akivaizdu, kad savireguliacijos subjektai nesusikalba tarpusavyje, todėl Seimas imasi moderatoriaus vaidmens ir siūlo pagalbą. Be to, V. Juozapaitis pabrėžė, kad su prašymu imtis lyderystės į Kultūros komitetą kreipėsi LRT.
Išspręsti ne visi klausimai
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė komiteto posėdyje sakė, kad ir dabar galiojantis žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmas nėra, teisine prasme, grynasis savireguliacinis mechanizmas.
„Nes yra reguliuotas įstatymu ir finansavimas VIEK yra nustatytas teisės aktuose. Natūralu, kad ir ta darbo grupė kuriama“, – sakė LRT generalinė direktorė.
Keliame klausimą apskritai apie savireguliacijos kokybę.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė naujos redakcijos LRT įstatymą, kuriame numatyta LRT etikos kontrolieriaus pareigybė. Tačiau, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, iki šiol nėra išspręstas klausimas, koks bus LRT etikos kontrolieriaus santykis su jau egzistuojančiais savireguliacijos organais, tokiais kaip VIEK.
„Šitas klausimas iki šiol nėra išspręstas ir mes keliame šitą klausimą, problema tebėra. Keliame klausimą apskritai apie savireguliacijos kokybę. Norėtume, žinoma, dalyvauti šioje darbo grupėje“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT generalinė direktorė sakė, kad žiniasklaidos savireguliacijos problemos yra sisteminės: „Apie personalijas niekas nešneka. Sistema turėtų užtikrinti, kad savireguliacijoje būtų tinkamos personalijos – profesionalios, nešališkos, gebančios pagrįsti savo sprendimus, nesėdinčios ant dviejų kėdžių, kas vestų į interesų konfliktą. Tai turi užtikrinti sistema.“

Kultūros komiteto narė Liuda Pociūnienė teigė, kad VIEK turėtų plėstis ir LRT etikos kontrolieriaus dalyvavimas komisijos veikloje būtų natūralus dalykas. Šiuo metu LRT savo atstovo VIEK neturi.
„Man atrodo, kad yra ir kiti rinkos dalyviai, kurie norėtų aktyviau dalyvauti komisijos veikloje. Iš tiesų, vienas iš momentų, kur šiai darbo grupei reikės įdėti nemažai pastangų, tai protingas tos komisijos išplėtimas visomis suinteresuotomis grupėmis“, – sakė L. Pociūnienė, pridurdama, kad į darbo grupę turėtų būti įtraukiami ir specialistai iš akademinės srities.







