Lietuvoje

2021.02.26 09:59

Laužo ietis dėl Stambulo konvencijos: vyskupai užstojo Toliatą, kritikai sako – bažnyčia neturėtų kištis

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.02.26 09:59

Vyskupų konferencija apgailestauja, kad įrašu apie Stambulo konvenciją ir partnerystės įstatymą socialiniame tinkle pasidalijęs kunigas Algirdas Toliatas susilaukė aršių ir įžeidžiančių reakcijų į pagarbiai išreikštą nuomonę bei priduria, jog dvasiškis nenukrypo nuo pozicijos, kurią atstovauja Bažnyčia. Stambulo konvencija, Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus įsitikinimu, „galbūt keistų mūsų visuomeninę realybę“.


Valdančioji koalicija tikisi, kad jau Seimo pavasario sesijoje pavyks ratifikuoti Stambulo konvenciją. Pastarosiomis dienomis daug diskusijų sukėlė A. Toliato įrašas feisbuke, kuriame jis pasidalino raginimu pasirašyti dvi peticijas – viena jų kviečia nepritarti konvencijai, kita – partnerystės įstatymui.

Kunigas Kęstutis Smilgevičius, Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius, ketvirtadienį LRT RADIJUI sakė, kad tikintieji „kiekvieną dieną vis labiau teiraujasi“ Bažnyčios pozicijos dėl šiuo metu viešai svarstomų ir politinėje darbotvarkėje atsidūrusių klausimų. A. Toliatas naudojosi savo kaip piliečio ir dvasininko teise pareikšti nuomonę, sako K. Smilgevičius.

„Šis klausimas, be abejo, teisėtai žadina Lietuvos piliečių klausimus, nes ratifikavus konvenciją galimai būtų esmingai pakeista mūsų kasdiena. Ir Bažnyčios socialinis mokymas taip pat laiko savo pareiga, ir laikė visais laikais, kalbėti apie šiuos klausimus, apie jų sąvoką iš Bažnyčios mokymo perspektyvos. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę demokratinėje visuomenėje pasisakyti apie klausimus, kurie svarbūs visuomenėje, tai padarė ir kunigas A. Toliatas“, – laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius.

Jis pažymėjo, kad Konstitucija užtikrina Bažnyčiai ir religinėms organizacijoms laisvai skelbti savo mokymą.

„Konstitucijoje nėra pasakyta, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, yra praktiškai dvi bendruomenės, kurios tvarkosi savarankiškai, kiekvienu rūpimu klausimu gali pasisakyti kiekvienas pilietis, tame tarpe ir dvasininkai – tai yra demokratinis visuomenės pamatas“, – kalbėjo K. Smilgevičius.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė įsitikinusi, kad Stambulo konvencija neprieštarauja tikinčiųjų interesams ir pasigenda Bažnyčios atstovų argumentų, kurie įrodytų priešingai.

„Tai ne pirmas kunigo pasisakymas apie Stambulo konvenciją, deja, turiu pasakyti, naudojant ne argumentus, kuo, jų nuomone, Stambulo konvencija kažkaip pakenktų tikinčiųjų interesams, bet skleidžiant tuo pačiu tam tikrą dezinformaciją, pasinaudojant savo galia ir pasiekiamumu“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Valstybė neturėtų „kištis į Bažnyčios valdymą ir savireguliavimą“, sakė ji, kaip ir „Bažnyčia neturėtų kištis į valstybės valdymą ir reguliavimą“.

„Tai neuždraudžia tikrai asmenims išsakyti nuomonės, bet kai ta nuomonė išsakoma be argumentų, gali tikėtis ir pasmerkimo ar aštrios kritikos. Iš savo pozicijos vertinčiau, kad tai tikrai niekaip nepateisina įžeidžiančių komentarų vartojimo, bet reikia pasakyti dar vieną dalyką – kad dezinformacija yra skleidžiama itin jautriu visuomenei laikotarpiu, kai Bažnyčia ir pati tikrai teisėtai skatina visus užjausti vienas kitą, susitelkti, palaikyti tokiu sudėtingu laikotarpiu“, – LRT RADIJUI sakė B. Sabatauskaitė.

Ji pridūrė, kad tai nėra vienintelis atvejis, kai kunigai esą pasisako nederamai ir prisiminė Pranciškonų gimnazijos kapeliono žodžius feisbuke.

„Galima pacituoti ir kito gimnazijos kunigo, išplatinusio citatą, kuri sako, kad reikia „ginti jaunąją kartą nuo Biblijoje įvardytų nuodėmių ir iškrypimų“. Niekaip nesuprantu, kurioje vietoje Stambulo konvencija kalba apie kažką, kas yra priešinga Bažnyčios mokymui. Aišku, ne man aiškinti apie Bažnyčios mokymą ir tikrai to neketinu daryti, tiesiog ir Vyskupų konferencija anksčiau išsakė poziciją, kad Stambulo konvencija atkartoja Lietuvos respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas. Tai iš kur tada toks pasipriešinimas tai Stambulo konvencijai, jeigu tik atkartoja ir nieko naujo neįveda?“ – kalbėjo Žmogaus teisių centro vadovė.

K. Smilgevičius atkreipia dėmesį, kad Vyskupų konferencija apie klausimus kaip Stambulo konvencija oficialiai yra pasisakiusi ne kartą ir tai darė išsamiai.

„Tikrai tų argumentų yra išsakyta pakankamai, nes vien tik per pastaruosius devynerius metus buvo bene 10 dokumentų, kuriuos Bažnyčia paskelbė, tai tikrai negaliu sutikti su ponios Sabatauskaitės nuomone, kad yra dezinformacija ir teiginiai, kurie neatitinka tikrovės“, – kalbėjo jis.

Konvencija, Vyskupų konferencijos atstovo manymu, yra problemiška, nes „įveda visai naujus konstruktus“.

„O būtent – socialinės lyties sąvoką, kuri iš esmės keistų ir mūsų pagrindinius įstatymus. Lietuvą turėtų pakeisti juos ir prieš daugelio žmonių norą galbūt keistų ir mūsų visuomeninę realybę. Ir tai nėra tik vienos kažkurios visuomenės grupės, bet visos visuomenės rūpestis. Ir kadangi tikintieji klausia, jie prašo mūsų atsakymo, mes turime jiems tuos atsakymus duoti“, – sakė K. Smilgevičius.

Parlamentaras, konservatorius Andrius Navickas pokalbyje akcentavo, kad Bažnyčios atstovai turi teisę išsakyti nuomonę lygiai taip pat, kaip ir bet kuri visuomenės grupė, tačiau pridūrė manantis, kad Stambulo konvencijos formuluotės suprantamos netiksliai.

„Yra ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad tai yra ne „atskyrimas“, bet „atskirumas“ – atrodo, smulkmena, bet šiuo atveju tai reiškia, kad niekas neatima iš Bažnyčios žmonių pilietinių teisių. Bažnyčios kalbėjimas viešai – o aš irgi jaučiuosi Bažnyčios narys – yra absoliučiai normalus dalykas“, – sakė Seimo narys, buvęs portalo „Bernardinai“ redaktorius.

Stambulo konvencija, politiko įsitikinimu, neprieštarauja Bažnyčios mokymui.

„Gaila, kai girdžiu ir Vyskupų konferencijos atstovą, kalbantį apie „socialinę lytį“. Tos sąvokos net nėra konvencijoje, tai yra paprasčiausiai angliški „sex“ ir „gender“, lytis socialiniu aspektu. Kitas dalykas, kai Vyskupų konferencijos atstovas sako, kad reikės peržiūrėti įstatymus, keisti visuomeninę tikrovę, aš tai vertinu kaip turbūt per menką susipažinimą ir baimes, kurios kyla. Aš irgi jaučiuosi į Bažnyčios socialinį mokymą įsigilinęs, manau, kad ta konvencija mokymą šiaip jau atitinka“, – sakė A. Navickis.

Jis pridūrė apgailestaujantis, kad pagarbiai, neįžeidžiančiai nuomonę išreiškęs kunigas A. Toliatas susilaukė daugybės priešingų reakcijų.

„Aš tikrai norėčiau, kad Lietuvoje galėtume diskutuoti, ginčytis, nesutikti vienas su kitu, bet užtai nebūti apmėtomi akmenimis“, – sakė A. Navickas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.

Populiariausi