Lietuvoje

2021.02.19 15:51

Teisininkas apie peticiją prieš Raskevičių: jos galia yra nulinė ir tai primena kolektyvinį priekabiavimą

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.02.19 15:51

Grupė visuomenininkais prisistatančių asmenų ragina trauktis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių iš užimamų pareigų ir teigia surinkę daugiau kaip 300 tūkst. parašų. Neaišku, kokia dalis šių parašų yra tikri, o ir iniciatoriai pripažįsta, kad peticija realios teisinės galios neturi. Konstitucinės teisės ekspertas, advokatas Petras Ragauskas sako, kad iniciatyva pati galimai prasilenkia su Lietuvos įstatymais.


Penktadienį peticijos iniciatoriai surengė spaudos konferenciją Seime. Vienas iš jų, Raimondas Grinevičius, teigė, kad „akcija“ buvo pradėta spalio 26-ąją ir per pirmą dieną buvo sulaukta 1300 „palaikymo balsų“.

„Peržiūrėjus Žmogaus teisių komiteto pirmininko veiklą per pirmus posėdžius ir keliamus klausimus, man kilo tokios mintys, kad pirmininkas, laimėjęs mandatą, neatsiribojo nuo savo buvusių veiklų. Ir sakinys, kuris buvo pasirodęs po rinkimų, spalio 26 dieną, jo paskyroje, kad „aš turėjau svajonę, kad ši šalis dirbtų LGBT žmonėms“, mane giliai sujaudino ir matoma lyg primetimas kitai, didžiajai daliai visuomenės“, – spaudos konferencijoje sakė vienas iš iniciatyvos peticijai autorių.

Advokatas P. Ragauskas LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ aiškino, kad parašai neturi galios, kai neįmanoma įrodyti jų autentiškumo, bei peticija neatitinka įstatyme numatytų kriterijų.

„Teisine prasme jos yra nulinės, nes mūsų Peticijų įstatymas įvardija labai aiškius kriterijus, kuriuos turi atitikti peticijos. Be to, kad jų turinys turi būti specifinis, jose turi būti keliami specifiniai klausimai, būtina sąlyga yra parašas – fizinis arba elektroninis. Jeigu nėra parašo jokia forma, kuris patvirtintų asmens tapatybę, akivaizdu, kad peticija tokia negali būti“, – kalbėjo P. Ragauskas.

Be to, teisininko vertinimu, iniciatyva galimai traktuotina kaip pati pažeidžianti įstatymus, nes balansuoja ties diskriminacija ir priekabiavimu, jų kurstymu.

„Mes turime keletą įstatymų, pradėsime nuo švelnesnės formos – Lygių galimybių įstatymo, kuriame apibrėžiama priekabiavimo ir diskriminacijos sąvokos. Priekabiavimas yra apibrėžiamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai tarp kitų dalykų, dėl asmens įsitikinimų, pažiūrų, lytinės orientacijos siekiama įžeisti žmogų, įžeidžiamas jo orumas arba siekiama sukurti ar yra kuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Mano supratimu, tai, kas vyksta šiuo metu, tikrai galėtų būti įvertinta kaip priekabiavimas.

Kitas dalykas, kalbant apie diskriminaciją, kuri yra suvokiama kaip elgesys su asmeniu dėl jo įsitikinimų, pažiūrų, lytinės orientacijos siekiant sudaryti jam kitokias sąlygas negu kitiems asmenims. O nurodymas diskriminuoti asmenį, skatinimas, raginimas tai daryti dėl jo įsitikinimų, pažiūrų ar orientacijos, pagal įstatymą yra prilyginamas diskriminacijai. Pirmine prasme mes galime sakyti, kad kreipimosi iniciatoriai ir netgi tie žmonės, kurie pasirašė, dalyvavo kolektyvinėje priekabiavimo ir diskriminavimo kurstymo akcijoje, kol kas dar, sakykime taip, be pasekmių“, – dėstė P. Ragauskas.

Baudžiamasis kodeksas taip pat numato bausmes už siekį ar faktinį asmens politinės, profesinės ar kitokios veiklos varžymą.

„Jeigu kalbame apie sudėtingesnius variantus – žinoma, nežinant pasekmių ponui Raskevičiui, kaip jis jaučiasi ir kokias neigiamas pasekmes gali patirti, – priminsiu, kad mes turime Baudžiamojo kodekso 169 straipsnį, kuris vadinasi Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ir kitos grupinės priklausomybės“, – priminė P. Ragauskas.

Šis BK straipsnis, be švelnesnių alternatyvių bausmių, numato ir laisvės atėmimą iki trejų metų.

„Kitaip sakant, tai yra nusikaltimas pagal Lietuvos įstatymus, jeigu tik būtų nustatytos aplinkybės, kad buvo toks tikslas, jog ponas Raskevičius patirtų suvaržymus savo politinėje, darbinėje veikloje, pasekmės tokios idėjos iniciatoriams būtų pakankamai liūdnos“, – sakė teisininkas.

25-asis Konstitucijos straipsnis, kuriame dėstoma saviraiškos laisvė, taip pat mini, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su neteisėtais veiksmais, tarp jų ir diskriminacijos bet kokiu pagrindu kurstymu.

„Galima nemėgti tam tikrai kategorijai priklausančių žmonių, galima su jais nesikalbėti, už juos nebalsuoti – kiekvienas turi teisę apsispręsti taip, kaip jis nori. Bet kai mes išeiname į viešą kalbėjimą, kai reiškiame poziciją ir yra raginimas diskriminuoti, susiaurinti asmens teises, atimti iš jo galimybes būti pirmininku, būti komiteto nariu ar dar kažką daryti, iš tikrųjų jau yra dalykai, kurie gali patekti net į Baudžiamojo kodekso reglamentavimo ribas“, – apibendrino P. Ragauskas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“.

Populiariausi

Medikai dirba Alytaus Stasio Kudirkos ligoninėje karantino metu
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje

2021.04.20 09:34
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje patvirtinti 1138 nauji koronaviruso atvejai, mirė 9 žmonės, pirmąją skiepo dozę gavo 4541 asmuo

mirė 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis asmuo; atnaujinta 10.00