Lietuvoje

2020.12.08 09:33

Surikiavo kolegijas ir universitetus: kodėl nubyra studentai ir kokį atlygį gauna studijas baigusieji?

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.12.08 09:33

Žurnalas „Reitingai“ tradiciškai pristato aukštųjų mokyklų reitingą. Lyderių pozicijos nesikeičia jau ne vienus metus. Pirmauja Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija. Reitingų sudarytojai nagrinėjo, kokius atlygius gauna aukštųjų mokyklų alumnai, be to, analizavo studentų nubyrėjimo priežastis.

Anot žurnalo „Reitingai“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, studentų nubyrėjimas iš aukštųjų mokyklų galimas dėl kelių priežasčių. Pirmoji – ta, kad universitetai ne visuomet laikosi kartelės ir slenksčių priimdami pirmakursius.

„Dažnai priimami silpni abiturientai ir jie nepajėgia studijuoti. Kartais studentai nusivilia pasirinkta studijų kryptimi, nes paaiškėja, kad tai nėra jų pašaukimas, arba nusivilia ir dėl per žemo lygio. Tuomet jie irgi meta studijas“, – apibūdino „Reitingų“ atstovė.

Reitingų sudarytojai nagrinėjo ir 2018 metų duomenis, kaip aukštųjų mokyklų alumnams per vienus metus po studijų baigimo sekėsi įsidarbinti ir kokius atlygius jie gavo.

„Norėjome informaciją apie atlygius gauti iš „Sodros“, keliolika metų tęsiasi diskusijos su „Sodra“, bet justi nenoras pasakyti, kiek uždirba alumnai“, – sakė J. Kučinskaitė.

Tačiau ji, remdamasi viešai prieinamais duomenimis, sakė, kad pastaruoju metu labai didėja atlyginimų žirklės tarp skirtingų studijų krypčių alumnų.

„Reitingų“ žurnalo atstovė pabrėžė, kad abiturientai veržiasi į teisę, į viešąją vadybą, socialinius, humanitarinius mokslus, menus.

Anot J Kučinskaitės, teisės, socialinių mokslų kryptyje alumnų po bakalauro studijų atlygiai siekia apie tūkstantį eurų. Tiksliau, priklausomai nuo universiteto ir studijų krypties, atlyginimai gali siekti 800–1200 eurų. O inžinerinių mokslų, technologijų, matematikos, informatikos, sveikatos srityje, baigus bakalauro studijas, atlygis prasideda nuo maždaug 1,5 tūkst. eurų.

J. Kučinskaitė pabrėžė, kad socialinių mokslų, teisės kryptyje tai, koks įgytas diplomas – ar jis bakalauro, ar magistro, – neturi didesnės įtakos atlyginimui, jis yra labai panašus abiem atvejais.

„Bet jei mes pažiūrėtume į inžineriją – ar statybos, ar mechanikos, ypač matematiką ar statistiką, po magistrantūros atlyginimai yra nuo 2000, 2400 ar net 2900 eurų. Kalbu apie 2018 metus. Matome, kad kilo ir medicinos, sveikatos krypčių alumnų atlyginimai“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Ji sakė, kad atlyginimų pokyčiai kartais rodo ir perprodukciją, tad aukštosios mokyklos jau kalba apie rinkos reguliavimą.

„Šiemet matome, kad buvo padarytas politinis sprendimas. Tie abiturientai, kurie, deja, neišlaikė matematikos egzamino ir tarsi neturėjo teisės tapti aukštųjų mokyklų studentais, jais vis tiek tapo, buvo apeiti slenksčiai, kai kuriais atvejais buvo gautas netgi finansavimas“, – kalbėjo „Reitingų“ sudarytoja.

Anot jos, to padarinius mes pajusime po ketverių metų, kai į Užimtumo tarnybą kreipsis dar daugiau jaunuolių.

„Kai Davoso forume pasaulio lyderiai kalba, kad 2030 metais 85 procentuose visų darbo vietų reikės aukštųjų technologijų, inžinerijos gebėjimų, mes orientuojamės į tuos specialistus, kuriuos mums pigiausia, lengviausia parengti, pataikaujame jaunuolių įgeidžiams negalvodami apie netolimą ateitį. Turbūt šiandieninis priėmimas mums atsilieps po ketverių metų, kai šie jaunuoliai išeis į darbo rinką“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad abiturientai, kurie gavo ne vieną šimtuką per egzaminus ir stoja į biochemiją, molekulinę biologiją, biotechnologijas, baigę studijas gauna apgailėtinus atlygius, nors studijos buvo labai sunkios. Anot „Reitingų“ atstovės, tai skatina emigruoti, mat atlygis, baigus tokias studijas aukštosiose mokyklose, yra kiek didesnis nei minimali alga.

„Norėčiau pasakyti verslininkams, kad reikia ne tik fabrikus statyti, kas yra labai gerai, bet ir ir investuoti į darbuotojus, nes nebus, kas dirba“, – sakė J. Kučinskaitė.

Ji sakė, kad panaši padėtis dėl atlyginimų ir kolegijų sektoriuje – inžinerinių mokslų alumnai uždirba daugiau nei socialinius mokslus, teisę ar viešąją vadybą baigusieji.

„Reitingai“ pabrėžė ir kad pastaruoju metu vis mažiau abiturientų vyksta studijuoti svetur. Anot „Reitingų“ rengėjų, tai lemia ir finansinės priežastys. Be to, retais atvejais įstojama į prestižinius užsienio universitetus.

Kolegijų reitingas

Žurnalas „Reitingai“ pristato 45 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą.

Iš jų:

1. Vilniaus kolegija pirmauja daugiau nei trečdalyje, 18-oje, visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

2. Kauno kolegija pirmauja beveik trečdalyje, 13-oje, visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

3. Kauno technikos kolegija pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;

4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinė kolegija pirmauja 2-ose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;

5. Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.


Universitetų reitingas (pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą)

Žurnalas „Reitingai“ septintą kartą pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą. Iš viso buvo vertinta 80 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių.

Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, 30-yje, studijų krypčių;

2. Kauno technologijos universitetas pirmauja vienuolikoje studijų krypčių;

3. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 8-iose, arba dešimtadalyje, visų vertintų studijų krypčių;

5. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;

6. Vilniaus dailės akademija pirmauja 4-iose studijų kryptyse;

7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja 3-ose studijų kryptyse;

8. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje.


Universitetų reitingas (pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą)

Apžvelgdami universitetų magistrų rengimą „Reitingai“ vertino 78 studijų kryptis.

Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja 35-iose studijų kryptyse;

2. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pirmauja 12-oje studijų krypčių;

3. Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;

6. Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;

7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Šiaulių universitetas (kurį vertino dar kaip atskirą) pirmauja 1-oje studijų kryptyje.

Tiek kolegijų profesinius bakalaurus, tiek universitetų bakalaurus „Reitingai“ vertino pagal tuos pačius parametrus. Didžiausią dalykinio studijų krypčių reitingo svorį – net 30 taškų – suteikė darbdavių nuomonei.

Tiesa, svarbiausias universitetų bakalaurų vertinimo parametras yra tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Tad darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų, viso reitingo svorio.

Darbdavių apklausą šių metų rugsėjo 13 d.–spalio 7 d. atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, ji apklausė 2205 darbdavius.

Skirtingiems sektoriams atstovaujančių visos Lietuvos darbdavių buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti 1–2 kolegijas, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Dar 20 taškų buvo atiduota realiam darbdavių elgesiui su baigusiaisiais kolegijas, tai yra kaip kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties absolventams sekasi įsidarbinti ir kiek jie uždirba.

Vertindami šį kriterijų „Reitingai“ rėmėsi Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimu, kaip įsidarbinti sekėsi konkrečios studijų krypties 2018 m. laidos alumnams ir kokius atlyginimus gauna tos krypties 2018 m. laidos absolventai.

Taip pat buvo remiamasi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinta ir tai, kokio lygio pirmakursius priėmė kiekviena aukštoji mokykla.

Kaip ir ankstesniais metais, vertinta ir kiek konkrečios krypties studijas pasirinko geriausių abiturientų. Šiam kriterijui suteiktas 15 taškų svoris.

Taip pat 15 taškų svoris suteiktas ir dar vienam svarbiam parametrui – su kokiu žemiausiu balu jaunuoliai studijuoti buvo priimti į konkrečią studijų kryptį kiekvienoje kolegijoje.

Šiais metais įtrauktas ir vienas naujas kriterijus, parodantis studentų nubyrėjimą, tai yra kiek kiekvienos kolegijos kiekvienoje studijų kryptyje pasitraukė ar išstojo studentų. Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2018–2020 metais.

Kaip sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė, dalis studentų nusivilia studijų kokybe.

Vertindami antrosios pakopos (magistrų) rengimą, „Reitingai“ atsižvelgė ne tik į darbdavių nuomonę (30 proc. viso dalykinio magistrų rengimo reitingo svorio), į absolventų įsidarbinimo duomenis ir gaunamus atlyginimus (jie pateikiami taip pat remiantis „Strata“ platforma ir šiems parametrams suteikta 20 proc. reitingo svorio), bet ir į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį.

„Reitingai“ rėmėsi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atliktu universitetų mokslo veiklos 2016 m. ir 2017 m. ekspertiniu vertinimu, analizavo, kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turėjo darbų, kurių ekspertinio vertinimo įvertis – ne mažiau kaip 2 (dkp >/ 2).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt