Pirmadienį paskelbta būsimosios Vyriausybės, kuriai vadovaus Ingrida Šimonytė, programa. Iš 12-os skyrių sudarytoje ir 123 lapus užimančioje programoje numatoma, kaip turėtų kisti šalies gyvenimas prie valstybės vairo stojus naujai Vyriausybei.
Visą programos tekstą galite rasti čia.
Kaip nurodoma programos įžangoje, naujoji Vyriausybė darbą pradės itin sudėtingu laikotarpiu – kovos su pandemija įkarštyje. Programos dokumente rašoma, kad joje išskirti svarbiausi Lietuvos pažangos prioritetai, padėsiantys pasiekti esmini lūžį, sustiprinti šalį, žmones, padaryti mus atsparesnius grėsmėms, kad ir kokios jos būtų.
„Tik tarpusavio pasitikėjimu grįsta visuomenė žino, kad susidūrusi su sunkumais sulauks pagalbos juos įveikdama, o žmonių siekio jaustis visaverčiais visuomenės nariais neribos fizinės ar kitokios aplinkybės. Tik tokia visuomenė gali būti stipri“, – rašoma dokumente.
Nurodoma, kad naujoji Vyriausybė įsipareigoja pasiekti esminį ekonominį proveržį, skatins augantį darbo našumą ir didėjančias tiesiogines užsienio investicijas, plės skaitmenizaciją, įgyvendins valstybinę atvirų duomenų politiką, sukurs draugišką aplinką, palankią naujoms darbo vietoms steigti ir verslui plėtoti.
Taip pat skaitykite
„Nė vienam žmogui neturi grėsti atskirtis, nė vienas vyresnio amžiaus gyventojas neturi bijoti pasenti. Žmonėms su negalia sieksime suteikti galimybę gyventi savarankiškai, gauti išsilavinimą ir sukurti palankias darbo sąlygas“, – nurodoma Vyriausybės programoje.
Vyriausybės veiklos principai
Kaip nurodo būsimasis ministrų kabinetas savo programoje, Vyriausybės veiklos ir uždaviniai gali būti įgyvendinami įvairiai, o tai darant veikimo principai ne mažiau svarbūs nei patys uždaviniai ir įsipareigojimai.
Vienas iš pirmųjų veikimo principų, įvardijamų dokumente, yra atviri duomenys. Nurodoma, kad būsimoji Vyriausybė įsipareigoja, jog atviri duomenys taps esmine Vyriausybės priimamų sprendimų ir komunikacijos dalimi: „Sieksime, kad jais remiantis būtų grindžiamas sprendimų būtinumas, siūlomas sprendimo mechanizmas ir matuojamas rezultatas. Kur įmanoma, Vyriausybė priims sprendimus ir juos aiškins remdamasi atvirais duomenimis.“
Dar vienas principas, nurodomas programoje, yra atskaitomybė. Rašoma, kad dažnai visuomenė nepalankiai vertina valstybinių institucijų veiklą, nesigilina į jų veiklos uždavinius ir abejoja dėl rezultatų, o valstybės institucijų rengiamos ataskaitos pernelyg orientuotos į aprašomus procesus, jose mažai dėmesio skiriama įvykusiems pokyčiams ir rezultatams aptarti.
„Sukurtas aiškus atskaitomybės visuomenei ir komunikacijos standartas padės institucijoms periodiškai teikti tokias veiklos ataskaitas, kurios bus tarpusavyje palyginamos, suprantamos ir, tikime, didins visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir jų darbu“, – rašoma programoje.
Pabrėžiama ir diskusijų bei žiniomis grįstų sprendimų svarba. Planuojama pamažu formuoti nepertrūkstamą nuolatinės teisėkūros / diskusijos procesą. Jo ašis būtų periodiškai atnaujinamas dokumentas, kuris atspindėtų pavienių ministerijų požiūrį į esamą situaciją reguliuojamoje srityje, duomenimis grįstus vertinimus, matomas problemas ir jų sprendimų būdus, planuojamus teisėkūros veiksmus.
Dėmesio programoje skiriama ir bendradarbiavimui. Teigiama, kad Vyriausybė dirbs kaip viena organizacija, o ne atskiros institucijos: „Rengiant pasiūlymus ir priimant sprendimus dažnai stokojama bendradarbiavimo tarp sektorių. Įsipareigojame sukurti būdus, kaip į šiuos procesus įtraukti kuo daugiau suinteresuotų pusių tiek Vyriausybės viduje, tiek išorėje.“
Kalbėdami apie interesų suderinimą programos rengėjai nurodo norintys, kad šalyje visi jaustųsi lygiaverčiai, vertinami, turintys vienodas galimybes, todėl skirtingų grupių interesai turi būti derinami.
Būsimoji Vyriausybė sieks gerinti ilgalaikę šalies reputaciją: „Reputaciją formuoja ir mūsų šalies mokslo, ekonomikos, kultūros srities, sporto pasiekimai. Drauge nuspręsime, kas mums svarbiausia, kokiais patys save matome ir norime matyti, kaip norime būti matomi pasaulyje.“
Galiausiai žadama, kad Vyriausybės komunikacija bus atvira, patikima, aiški ir skaidri.
Sveikatos apsaugos sritis
Naujoji Vyriausybė programoje kartu apibrėžė ir pagrindinius numatomus pokyčius sveikatos priežiūros srityje. Joje neabejotinai didelis dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijos suvaldymui. Vyriausybės nuomone, sveikatos sistema tiek turima infrastruktūra, tiek specialistų kompetencijomis turi būti pasirengusi greitai ir efektyviai reaguoti į kylančias grėsmes, krizes, pandemijas, kitas galimas nelaimes (pavyzdžiui, Astravo elektrinės avarija).
„Artimiausio laikotarpio prioritetas Vyriausybei neabejotinai bus efektyvus COVID-19 situacijos valdymas, kol vakcinacija šalyje pasieks rekomenduojamą lygį. Šiai užduočiai vykdyti parengtas atskiras taktinis veiksmų planas, didinantis visuomenės ir sveikatos priežiūros sistemos atsparumą pandemijos keliamiems iššūkiams, projektuojantis atsigavimą, leidžiantį švelninti apribojimus ir vėl tinkamai kontroliuoti naujus atvejus ir ateitį, kurioje, visuomenei įgijus kolektyvinį imunitetą, bus įmanoma grįžti prie įprasto gyvenimo būdo“, – teigia programos rengėjai.
Kartu atkreipiamas dėmesys ir į kitas reformų reikalaujančias sritis: sveikatos paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, psichologinių paslaugų sektorių, šiuo metu aktualią privačiojo sektoriaus diskriminaciją bei gana žemą sveiko gyvenimo trukmę.
Pavyzdžiui, Lietuva pagal vidutinę tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę vis dar yra gerokai žemiau Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Lietuvoje vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė siekia 57 metus, ES vidurkis – 64 metai.
„Dideli sveikatos skirtumai tarp vyrų ir moterų, įvairių socialinių grupių ir regionų, palyginti su kitomis ES valstybėmis, atspindi dideles sveikatos ir socialinės sistemos problemas. Kaip patys gyventojai vertina savo sveikatą, yra svarbus sveikatos sistemos efektyvumo rodiklis. Tik 58 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų mano esantys geros sveikatos būklės, o vyresnių nei 65 metų jau net 93 proc. mano, kad jų sveikata yra tik patenkinama arba bloga. Ir tai prasčiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje“, – nurodoma Vyriausybės programoje.
Naujoji Vyriausybė šia programa per ateinančius ketverius metus įsipareigoja pakelti vidutinę tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę vienais metais – iki 77 metų, o tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę – dvejais metais, iki 60,5 metų.
Kone didžiausią dėmesį numatoma skirti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų gerinimui. Šiai sričiai žadamas didesnis finansavimas, ketinama peržiūrėti šeimos gydytojų ir jų komandų funkcijas ir šiandien jiems tenkančią biurokratinę naštą perduoti nemedicininį išsilavinimą turintiems asmenims.
Taip pat numatoma peržiūrėti ir atsakingiau planuoti sveikatos priežiūros darbuotojų poreikį, peržiūrėti visų medikų atlyginimų sistemą.
„Motyvuojantį gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos sistemos specialistų darbo užmokestį susiesime su aktualiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, nustatysime darbo užmokesčio „grindis“, valdysime darbo krūvį, skatinsime gerinti emocinį klimatą ir organizacinę kultūrą, sieksime, kad sveikatos priežiūros darbuotojams būtų užtikrinta psichologinė pagalba, įveiklinsime „žalos be kaltės“, „klaidų kultūros“ modelius“, – rašoma naujosios Vyriausybės programoje.
Taip tas ketinama išplėsti farmacijos specialistų funkcijas, gerinti skubios medicinos pagalbos paslaugų ir kompensuojamųjų vaistų prieinamumą ir pasirinkimą pacientams.
Didelis dėmesys numatomas ir prevencinėms priemonėms: sveikai mitybai, aktyviai fizinei veiklai, reguliariam darbo ir poilsio režimui bei psichinei gyventojų sveikatai. Kadangi Lietuva iš kitų šalių išsiskiria dideliu savižudybių skaičiumi ir prastais psichikos sveikatos rodikliais, numatoma sukurti ir pradėti šalies gyventojams teikti tarpines paslaugas, kurios užpildytų spragą, atsivėrusią tarp psichikos sveikatos centrų ir stacionarų. Didesnis dėmesys bus skiriamas ankstyvai psichologinių ir psichinių ligų diagnostikai bei psichologiniam gyventojų raštingumui.
Švietimo srityje užsibrėžė tikslus iki 2030 metų
Naujoji Vyriausybė savo misija švietimo srityje vadina siekį, kad kiekvienas vaikas, nepaisant gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar specialiųjų poreikių, turėtų vienodas galimybes įgyti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą. Šiam tikslui įgyvendinti, nurodoma programoje, būtinas ilgalaikis nacionalinis sutarimas dėl švietimo sistemos pokyčių.
Vyriausybės programoje nurodomi tokie siekiai:
– ankstyvasis ugdymas būtų kokybiškas ir visiems prieinamas;
– visi vaikai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos socialinės bei ekonominės padėties, turėtų vienodas starto pozicijas ir kokybiško ugdymo galimybes;
– mokslas ir studijos būtų pasaulinio lygmens;
– švietimo sistema suteiktų šiuolaikinei ekonomikai ir visuomenės raidai reikalingų įgūdžių;
– sporto sistema didintų fizinį aktyvumą, įtrauktį ir aukštą meistriškumą.
Vyriausybė užsibrėžė pasiekti tokius tikslus:
2024 metai:
– Visi socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai nuo trejų metų lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
– MTEP finansavimui bus skiriama 1,5 proc. BVP, iš jų valstybės asignavimai – 0,75 proc. BVP (MTEP šiandien – 0,88 proc., iš jų 0,55 proc. – aukštojo mokslo ir valdžios sektorius).
– Bent 35 proc. bendrojo lavinimo absolventų turės profesinį išsilavinimą (šiuo metu – 24 proc.).
– Bent 80 proc. darbuotojų dirbs kvalifikacijos lygį ir sritį atitinkantį darbą (šiuo metu – 65,1 proc. atitinka kvalifikacijos lygį ir tokia pat dalis – sritį).
2030 metai:
– Visiems vaikams nuo dvejų metų bus sudaryta galimybė lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
– Mokinių dalis, kuri pasiekia bent 2 lygį (iš 6) pagal PISA, išaugs iki 95 proc. (šiuo metu – 86,1 proc.); mokinių dalis, kuri pasiekia 5–6 lygį pagal PISA, išaugs iki 20 proc. (šiuo metu – 11,1 proc.).
– Bent vienas Lietuvos universitetas bus QS 300 (šiuo metu – 423 pozicija).
– Bent 50 proc. žmonių gebės spręsti problemas pasitelkdami technologijas (gebėjimai sieks bent 1 lygį) (PIAAC duomenimis, šiuo metu – 25,5 proc.).
Vyriausybės programos švietimo dalyje nurodoma, kad pagrindinis regionų politikos siekis – kad žmonės turėtų galimybę susikurti gyvenimo kelią nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Šį siekį padės įgyvendinti gerai veikianti infrastruktūra, efektyvus mobilumas, darbo vietos, švietimo, mokymo ir verslumo galimybės, taip pat prieiga prie gerovės paslaugų regionuose.
Naujoji Vyriausybė ketina savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, įsipareigojama skirti daugiau dėmesio siekiant į regionus pritraukti papildomų investicijų.
Socialinės politikos sritis
Tarp Vyriausybės prioritetinių projektų socialinėje srityje išskiriama: individualius asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos, neįgaliųjų teisių apsauga ir paslaugų plėtra, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas, lygios galimybės, taip pat socialinės srities darbuotojų įgalinimas ir vaiko teisių apsaugos stiprinimas bei socialinės apsaugos valdymo tobulinimas.
Kalbant apie individualius asmens poreikius atitinkančias socialines paslaugas, išskiriama:
– paslaugų prieinamumas pagal individualius poreikius;
– socialinių paslaugų prieinamumo didinimas;
– socialinių paslaugų kokybės standartas;
– globos ir slaugos priežiūros paslaugų namuose didinimas;
– socialinių paslaugų finansavimas tiesioginio finansavimo principu;
– nė vieno žmogaus už gyvenimo paraščių.
Neįgaliųjų teisių apsauga ir paslaugų plėtros projekte kaip pagrindinės iniciatyvos įvardijama:
– kompleksinis socialinių paslaugų paketas neįgaliesiems ir individualizuotas požiūris;
– pagalba šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus;
– žmonės su negalia – bendros švietimo sistemos dalis;
– Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teiks pirmenybę paslaugoms, užtikrinančioms neįgaliųjų įgalinimą;
– efektyviai veikiančios neįgaliųjų įdarbinimo programos;
– pastatų infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems.
Pagrindinės socialinės apsaugos išmokų adekvatumo ir tvarumo iniciatyvos:
– skurdo mažinimas;
– socialinio draudimo išmokų didinimas;
– taiklesnės pensijos, išmokos ir kompensacijos;
– papildomo pensinio draudimo garantijos ir plėtra.
Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo ir lygių galimybių projekte akcentuojamos šios iniciatyvos:
– daugiau galimybių grįžti į darbo rinką;
– ypatingas dėmesys vienišų tėvų užimtumo didinimui;
– darbo ir šeimos derinimo priemonių skatinimas;
– lygios galimybės visiems.
Socialinės srities darbuotojų įgalinimo ir vaiko teisių apsaugos stiprinimo srityje išskiriama:
– socialinio darbuotojo profesijos stiprinimas;
– geresnių darbo sąlygų sudarymas;
– kvalifikacijos kėlimas, darbo užmokesčio didinimas ir visuomenės švietimas;
– efektyvios vaiko priežiūros paslaugos ir parama;
– apsaugos nuo smurto ir vaikų išnaudojimo priemonės;
– institucinės vaiko globos alternatyvų tolesnė plėtra ir stiprinimas.
Socialinės apsaugos valdymo tobulinimo srityje pagrindinės iniciatyvos yra šios:
– daugiau ir geresnių elektroninių paslaugų;
– stebėsenos ir prognozavimo sistemos tobulinimas;
– socialinių partnerių vaidmens didinimas socialinio draudimo sistemoje;
– socialinės paramos valdymo efektyvumas;
– tarpinstitucinių ryšių stiprinimas;
– bendradarbiavimo su savivaldybėmis stiprinimas.
Programoje tvirtinama, kad bus ieškoma naujų būdų, kaip palaikyti ir įgalinti kuo daugiau atskirtyje atsidūrusių visuomenės grupių: netekusiuosius darbo ir pajamų, neįgaliuosius, savo artimuosius slaugančius žmones, vienišas mamas ar tėčius, vienišus pensininkus ir kitus visuomenės narius, kuriems parama šiandien reikalingiausia.
„Šie žmonės atsidurs dėmesio centre taikant socialinės politikos priemones. (...) Kursime sąlygas visiems asmenims – tiek patiriantiems trumpalaikių iššūkių, tiek susiduriantiems su ilgalaike socialine atskirtimi, kitomis rizikomis – gauti ne tik finansinę paramą, bet, visų pirma, kokybiškas socialines paslaugas, kurios juos įgalintų ir padėtų grįžti į visavertį visuomenės gyvenimą“, – rašoma dokumente.
Sieks daugybinės pilietybės įteisinimo per referendumą
Vyriausybės programos projekto dalyje, skirtoje teisėsaugos sistemai, kaip vienas svarbiausių tikslų įvardijamas pasitikėjimo teisingumo sistema atkūrimas. Ministrų kabinetas žada užtikrinti kokybišką teisėkūrą, įvertinti esamo ir numatomo teisinio reguliavimo reikalingumą, taip pat įtraukti visuomenę į teisėkūros procesus, kad būtų užtikrintas teisėkūros proceso viešumas ir skaidrumas, siekti aiškios bausmių vykdymo įstaigų vizijos, kuri leistų orientuotis į nuteistųjų resocializaciją ir pakartotinio kalinimo problemą.
„Siekdami kokybiško teismų darbo, tęsime teisinio reguliavimo peržiūrą atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, plečiant ikiteisminį ginčų sprendimą ir skatinant mediaciją“, – dėstoma Vyriausybės programos projekte.
Valdantieji žada siekti, kad 2024 metais šalies gyventojų pasitikėjimas teismais išaugtų bent iki 45 proc. (remiantis 2019 m. Vidaus reikalų ministerijas atliktu tyrimu – 35 proc.), laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičius sumažėtų iki 150 asmenų 100 tūkst. gyventojų (šiuo metu – 216 asmenų 100 tūkst. gyventojų), gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, dalis sumažėtų iki 40 proc. (šiandien – 61 proc.), „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Lietuvos rezultatas pasiektų 70 balų (šiandien – 60 balų), būtų parengti ir Seimo priimti visi konstituciniai įstatymai.
Vyriausybė programos projekto dalyje, skirtoje teisėsaugai, įvardijami penki prioritetiniai siekiai: kokybiška ir planuojama teisėkūra, naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos, atviri ir efektyvūs teismai, nepakantumas korupcijas ir sistemos atvirumas ir kokybiška teisinė pagalba.
Valdantieji, siekdami kokybiškos teisėkūros, žada, kad nauji teisės aktai bus rengiami atliekant poveikio teisiniam reguliavimui vertinimą, vyks diskusijos su nevyriausybinėmis organizacijomis. Vyriausybės programos projekte pabrėžiama, kad nebus skubama priimti naujų teisės aktų, neįvertinus šiuo metu galiojančių, taip siekiant išvengti perteklinio reguliavimo, funkcijų dubliavimo. Valdantieji akcentuoja užtikrinsiantys teisės viršenybės principą teisėkūroje, ypatingą dėmesį skirsiantys asmens teisėms ir laisvėms, numatytoms Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Kaip konretūs darbai įvardijami konstitucinio referendumo įstatymo projekto parengimas, Rinkimų kodekso tobulinimas.
„Sieksime sumažinti amžiaus cenzą kandidatams į Seimą“, – vieną iš savo siekių įvardija valdantieji.
„Bendradarbiaudami su ekspertais ir įvertinę technines galimybes, inicijuosime teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti pilotinį balsavimą internetu savivaldybių tarybų rinkimuose ir / arba Seimo Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje Seimo rinkimuose“, – teigiama Vyriausybės programos projekte.
Vyriausybė taip pat ketina užtikrinti pasirengimą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, kuris galėtų įvykti kartu su 2024 metų prezidento rinkimais.
„Sieksime, kad šiame referendume būtų priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būnant ir kitų valstybių piliečiais dėl šeiminių, migracijos ir kitų priežasčių, tačiau nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams“, – pabrėžiama Vyriausybės programos projekte.
Bausmių politikos pertvarka ir siekis mažinti krūvį teisėjams
Vyriausybė, siekdama naujos kartos bausmių vykdymo įstaigų, kaip nurodoma Vyriausybės programos projekte, žada su ekspertų pagalba parengti naują minėtų įstaigų viziją ir pertvarkos planą.
„Užtikrinsime, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis – būtų įgyvendinama faktiškai, o ne formaliai“, – teigiama dokumente.
Vyriausybė žada plėsti atvirojo ir pusiau atvirojo tipo laisvės atėmimo įstaigų tinklą, peržiūrėti ir tobulinti resocializacijos ir darbo su nuteistaisiais programas, probacijos paslaugas, lygtinio paleidimo sistemą. Taip pat, kaip numatyta Vyriausybės programos projekte, ministrų kabinetas sieks gerinti bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų padėtį: plės galimybes mokytis, kelti kvalifikaciją, stiprins vidinę komunikaciją. Žadama nepamiršti ir nuteistųjų: bus siekiama, kad jų gyvenimo sąlygos nepažeistų įstatymų, tarptautinių susitarimų reikalavimų, bus siekiama didesnio įkalintųjų užimtumo.
Taip pat valdantieji žada bausmes, baudas, jų dydžius ir taikymą numatančių teisės aktų peržiūrą.
„Svarstysime tam tikrų kategorijų nusikalstamų veikų dekriminalizavimo poreikį, pavyzdžiui, už psichoaktyvių medžiagų nedidelio kiekio turėjimą be tikslo platinti“, – teigiama Vyriausybės programos projekte.
Vyriausybė, siekdama pertvarkyti teismų sistemą, žada siekti, kad kuo daugiau viešų teismo posėdžių būtų galima stebėti nuotoliniu būdu, mažinti teisėjų darbo krūvį, numatant atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, plėsti mediacijos instituto taikymą ir prieinamumą tam tikros kategorijos baudžiamosiose bylose, sukurti bendrą mediacijos paslaugų sistemą.
Kaip teigiama Vyriausybės programos projekte, ypatingas dėmesys bus skiriamas teismų darbo perkėlimui į elektroninę erdvę.
„Sieksime užtikrinti sklandų teismų darbą elektroninėje erdvėje. Sieksime, kad kuo daugiau procesų būtų perkelta į elektroninę erdvę, o nuotolinis darbas netaptų iššūkiu nagrinėjant bylas. Įvertinę teismų sistemos pasiruošimą ir techninį aprūpinimą, užtikrinsime visų proceso šalių galimybes visavertiškai dalyvauti nuotoliniuose teismo posėdžiuose“, – teigiama Vyriausybės programos projekte.
Siekdami didinti nepakantumą korupcijai valdantieji, kaip numatyta dokumente, pasiryžę įtraukti teisinį švietimą į bendrąsias ugdymo programas, skatinti neformalųjį antikorupcinį ugdymą. Taip pat žadama stiprinti teisės aktų antikorupcinį vertinimą, imtis priemonių teisėsaugos, teismų skaidrumui didinti. Vyriausybė taip pat ketina siekti, kad bent dalis ikiteisminio tyrimo veiksmų būtų fiksuojama garso ar (ir) vaizdo įrašų priemonėmis, o su ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų galima susipažinti nuotoliniu būdu.
Kaip teigiama Vyriausybės programos projekte, dėmesys bus skiriamas ir antstolių, notarų veiklai siekiant, kad jų darbų įkainiai būtų vieši, jų sudarymo būdai būtų lengvai suprantami.
Kokybiškos teisinės pagalbos valdantieji žada siekti stengdamiesi sumažinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo krūvį, sukuriant ir įdiegiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo priežiūros mechanizmą.
Kurs modernų viešąjį sektorių
Valdantieji žada pokyčių ir viešajame sektoriuje. Vyriausybės programos projekte teigiama, kad bus siekiama, jog viešojo valdymo institucijos taptų lanksčios, atskaitingos, orientuotos į žmogų ir rezultatus, viešosios ir administracinės paslaugos būtų kokybiškos ir lengvai prieinamos visiems, o valstybės tarnyba taptų atvira inovacijoms, profesionali ir laiku gebanti priimti ryžtingus sprendimus.
Vyriausybė tikia sieksianti, kad 2024 m. modernizuotų e-paslaugų skaičius išaugt7 nuo 39,5 proc. iki 80 proc., teikiančių e-paslaugas institucijų skaičius – nuo 55,3 proc. iki 75 proc., duomenų atvėrimo brandos reitinge Lietuva iš 24 vietos būtų pakilusi į pirmąjį dešimtuką, būtų institucionalizuotas vadovų korpuso centralizuotas valdymas, visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe siektų 35 proc. (šiuo metu – 28 proc.).
Valdantieji, siekdami anksčiau numatytų tikslų, žada didinti institucijų veiklos skaidrumą, mažinti besidubliuojančias funkcijas, parengti viešojo valdymo įstatymą.
„Skatinsime inovacijų diegimą viešajame sektoriuje – kursime viešojo sektoriaus inovacijų laboratorijas ir inovacijų finansavimo mechanizmą, sudarysime sąlygas inovacijoms diegti“, – pabrėžiama Vyriausybės programos projekte.
Dokumente teigiama, kad Vyriausybė sieks įtvirtinti viešosios paslaugos sąvoką, numatant, kurios paslaugas gali teikti valstybinės institucijos, o kurias – nevyriausybinės organizacijos, kiti paslaugų tiekėjai.
Valdantieji žada pertvarkyti e-valdžios vartų sistemą į patogesnę, lengviau suprantamą platformą, plėsti elektroninių paslaugų spektrą tokiose srityse kaip teismų ar notarinės paslaugos, sveikatos paslaugos, muitinės funkcijų skaitmeninimas, statybos leidimų elektroninis administravimas, logistikos paslaugos, kt.
„Tuo tikslu diegsime visoje ES pripažįstamą asmens indentifikavimo sistemą ir duomenų pasikeitimo galimybes naudojantis vieninga ES infrastruktūra ir standartais (CEF Building Blocks)“, – teigiama dokumente.
Vyriausybė, siekdamas proveržio skaitmenizacijos procesuose, stiprinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto gebėjimus, komitete įsteigiant inovacijų laboratoriją, o ministerijose – už procesų skaitmenizavimą atsakingus pareigūnus. Pasak valdančiųjų, jie sieks IT įgūdžiai būtų privalomi, darbinantis į valstybės tarnybą.
Kaip teigiama Vyriausybės programos projekte, ministrų kabineta žada daug dėmesio skirti valstybės tarnybos vadovams. Bus siekiama įsteigti valstybės tarnybos valdymo kompetencijų centrą Valstybės tarnybos departamento pagrindu.
„Nustatysime atsakomybę už vadovų korpuso stiprinimą, talentų valstybės tarnyboje valdymą, valstybės tarnautojų rengimo stiprinimą, organizacijų žmogiškųjų išteklių valdymo brandos lygio stebėjimą ir jo kėlimą, valstybės tarnybos pokyčių monitoringą“, – teigiama dokumente.
Pabrėžiama, kad bus kuriamas valstybės institucijų, įskaitant statutines įstaigas, vadovų karjeros centralizuoto valdymo modelis, kuris apims tokius kertinius karjeros valdymo aspektus kaip atranka ir priėmimas, vertinimas ir motyvavimas, išlaikymas, kompetencijų tobulinimas pagal pažangiausias praktikas.
Vyriausybė žada supaprastinti valstybės tarnybos reguliavimą, sudarant sąlygas institucijų vadovams lanksčiai valdyti personalą, suteikiant daugiau laisvės specialistų lygmeniui.
„Nustatysime aiškius atleidimo, karjeros kriterijus, grąžinsime į valstybės tarnybą bandomąjį laikotarpį.
Šiuo metu valstybės tarnautojų darbo rezultatas vertinamas formaliai. Diegsime modernias valstybės tarnautojų vertinimo sistemas, pvz., 360° vertinimas, kuris leistų objektyviai ir visapusiškai įvertinti vadovus ir darbuotojus“, – tvirtina valdantieji.
Valstybės ekonomikos ir finansų sritis
Visų pirma Vyriausybės programoje akcentuojamas aukštos pridėtinės vertės kūrimas. Kaip nurodoma, sėkmingos ekonomikos pagrindas yra pagarba privačiai nuosavybei, iniciatyvos laisvė ir atvirumas naujovėms. Dėl to pabrėžiamas aukštas pragyvenimo lygis, aukštos pridėtinės vertės, inovatyvūs produktai ir paslaugos, žinomos visame pasaulyje.
Šiuo klausimu Vyriausybės programoje nurodyti tokie siekiai:
2024 metai:
– Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ Lietuva pakils iš 40-os į 35-ą vietą.
– Lietuvos darbo našumas padidės bent iki 85 proc. ES vidurkio (2017 m. – 75 proc. ES vidurkio).
– Aukštos technologinės vertės produkcijos dalis sudarys bent 7 proc. visos Lietuvos gamybos produkcijos (2017 m. – 3,6 proc.)
2030 metai:
– Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ Lietuva pakils iš 40-os į 20-ą vietą.
– Valstybinio ir privačiojo sektorių investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sieks 2 proc. BVP.
Dokumente taip pat pabrėžiamas Lietuvos žaliasis kursas. Siekiama, kad Lietuvos ekonomika pamažu taptų klimatui neutrali ir žiedinė, šalies miestai ir miesteliai taptų kokybiško gyvenimo centrais, buitis ir verslas būtų aprūpinami tik žaliąja energija ir šiluma, Lietuvos gamtos įvairovė būtų apsaugota nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos pavojų, gyventojams tiekiamas maistas būtų vietinis, ekologiškas ir nedarytų neigiamo poveikio aplinkai, o aplinkosauga taptų kiekvieno gyventojo ir įmonės prioritetu.
Žaliojo kurso klausimu išskiriami šie siekiai:
2024 metai:
– Lietuvos miškingumas pasiekia 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.).
– Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasiekia 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų griežtai saugomos.
– Kartu su visuomene ir verslu susitariama dėl sektorinių darbotvarkių Nacionalinės klimato kaitos valdymo strategijai įgyvendinti.
– Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį.
2030 metai:
– Pirmas klimatui neutralus ir beatliekis Lietuvos miestas.
– 30 proc. sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (šiuo metu – ŠESD) Lietuvoje, palyginti su 2005 m.
– Sąvartynuose šalinama ne daugiau kaip 5 proc. atliekų (šiuo metu – 24,73 proc.).
– 30 proc. šalies patenka į saugomas teritorijas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui taikoma griežta apsauga.
2050 metai:
– Lietuva tampa klimatui neutralia šalimi.
– Visa Lietuvos ekonomika tampa žiedinė.
Programoje pažymima ir darni regionų plėtra. Akcentuojama, kad iki šiol vykdyta regioninė politika buvo labiau deklaratyvi, todėl reikia įgyvendinti regioninę politiką, pagrįstą nuosekliu ekonominių ir socialinių skirtumų tarp regionų mažinimu. Nurodoma, kad savivaldai bus suteikiama daugiau galių, perleidžiant daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų ir pasiūlant atsakingo savivaldos finansinio savarankiškumo įrankių.
2024 metai:
– Bendradarbiaujant su regionų atstovais parengta nacionalinė regionų plėtros programa, kurios sudėtinė dalis – efektyvus ir specializuotas ekonomikos augimo planas kiekvienam regionui.
– ES struktūrinių fondų lėšų dalis, perskirstoma per regionų plėtros tarybas, sudarys 25 proc.
– Patvirtinti aiškūs valstybės biudžeto lėšų paskirstymo savivaldybių investiciniams projektams kriterijai.
2030 metai:
– BVP dalis šalies regionuose, išskyrus Vilniaus regioną, sieks 75 proc. ES vidurkio (šiuo metu – 48,5 proc.).
– Vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, – 19,8 proc. (šiuo metu – 28,3 proc.).
– Regionų, kuriuose vidutinis bruto darbo užmokestis yra didesnis nei 85 proc. vidutinio Vilniaus regiono darbo užmokesčio, skaičius sieks 6 (šiuo metu – 2).
Užsienio politika
Vyriausybės programoje akcentuojama, kad pokyčių užsienio politikos klausimais bus siūloma tik ten, kur jų reikia. „Vadovausimės nuostata netaisyti to, kas nesugedę“, – rašoma programoje, kurioje nustatomi 4 pagrindiniai projektai formuojant ir įgyvendinant užsienio politiką:
– „Lietuva – laisvės ir demokratijos plėtros centras“, kuriuo Vyriausybė užsibrėžia: padėti kovojantiesiems už laisvę visame pasaulyje; teikti pagalbą prodemokratiniams protestuotojams Baltarusijoje ir šalies pilietinei visuomenei (bei Astravo AE saugumas); kelti su laisve ir demokratija susijusius klausimus ES darbotvarkėje; įgyvendinti atnaujintą Rytų partnerystę; vykdyti plėtojamą bendradarbiavimą skatinant demokratijos ir laisvės plėtrą ES kaimynystėje.
– „Stiprinti Europą – stiprėti Europoje“, kuriuo Vyriausybė išreiškia paramą Lietuvos narystei ES ir Bendrijos efektyviam veikimui, Lietuvos interesų atstovavimui. Čia išskiriamos kelios pagrindinės iniciatyvos: išskirtinis dėmesys bus skiriamas „ES centro sostinėms“ Berlynui ir Paryžiui, siekiant plėtoti santykius su šiomis sostinėmis; dvišalių santykių plėtra vykdant aktyvią diplomatiją; „reali strateginė partnerystė su Baltijos šalimis“, glaudinant bendradarbiavimą su Ryga ir Talinu; ES plėtros klausimo grąžinimas į Bendrijos darbotvarkę; ekonomikos transformavimas, įgalinant Lietuvą „padaryti proveržį (...), kuriant visiškai naują, į ateitį orientuotą ekonomikos modelį“; „įsitinklinti Europos institucijose“, skatinant Lietuvos piliečius siekti tarptautinės karjeros.
– „Priešakinė Lietuvos gynybos linija“, kuriuo Vyriausybė deklaruoja, kad saugumo situacija Lietuvos regione blogėja dėl kenksmingos Rusijos veiklos, todėl bus: plečiami transatlantiniai santykiai su JAV; įgyvendinama „veiksminga strateginė partnerystė su Lenkija“; užtikrinamas glaudesnis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste ir čia gyvenančia lietuvių diaspora; įgyvendinama „strateginė diversifikacija“, mažinant Lietuvos priklausomybę nuo „ribotų šaltinių autokratinėse šalyse“; vykdoma ekonominė diplomatija; plėtojamos naujos užsienio politikos specializacijos kryptys; skiriamas dėmesys strateginiams energetikos ir susisiekimo projektams, ekonominiam saugumui; plečiami krizių valdymo gebėjimai.
– „Lietuvos švelnioji galia – politinės galios multiplikatorius“, kuriuo Vyriausybė deklaruoja ambiciją, kad Lietuva tarptautinėje arenoje veiktų virš savo „svorio kategorijos“. Todėl Vyriausybė ketina: skleisti Lietuvos istorijos naratyvą; skleisti ir įgyvendinti Lietuvos kaip laisvės erdvės idėją, priimant demokratinius opozicionierius; skleisti Lietuvos kaip „Europos idėjų laboratorijos“ naratyvą, pabrėžiant šalies novatoriškumą ir inovacijų taikymo sėkmę; paversti Lietuvą švarios gamtos ir žaliųjų technologijų valstybe; įkurti „Sugrįžtančios Lietuvos“ agentūrą, kuri siektų pritraukti naujų investicijų, ekspertų, patirties.
– „Grąžinti pagarbą ir prestižą diplomatinei tarnybai“ – Vyriausybė pabrėžia, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba tapo nekonkurencinga dėl atlygio ir darbo krūvio, ji nepritraukia pageidaujamų specialistų, todėl tarnybą būtina pertvarkyti šiomis kryptimis: depolitizacija ir profesionalumas naikinant ministrui galimybę suteikti diplomatinį rangą be konkurso, rangą suteikti galės tik atestacinė komisija; bus užtikrinamos patrauklios ir konkurencingos darbo sąlygos; skatinama kompetencija ir atvirumas; daugiau funkcijų bus perduodama mobiliosioms grupėms / darbo komandoms.
Vyriausybė teigia, kad užsienio politikos sėkmė bus matuojama kiekvienam projektui skirtais rodikliais: Lietuva 2024 metais bus laikoma svarbiu pokyčių subjektu, plečiant laisvės ir demokratijos erdvę regione ir už jo ribų; priimant ES sprendimus Lietuvos balsas stiprės; bus išlaikytas ir sustiprintas tvarus transatlantinis ryšys; Lietuvos švelnioji galia bus plečiama; URM veikla bus atnaujinta ir atitiks 21 a. veiksmingą bei išmanią diplomatinę tarnybą.
