Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės pateiktoje Vyriausybės programoje itin daug dėmesio skiriama siekiui mažinti kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų, skaitmeninio kultūros turinio ir paslaugų įvairovei, nevyriausybiniam kultūros sektoriui. „Šiuolaikinėje visuomenėje ne tik žmogus turi ieškoti kultūros, bet ir kultūra pati turi eiti pas žmogų“, – teigiama programoje.
Visą programos tekstą galite rasti čia.
Programoje rašoma, kad Vyriausybė skieks, kad skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenantys žmonės turėtų vienodas galimybes dalyvauti ar įsitraukti į kultūrinį gyvenimą, kad jiems pasiekiami būtų geriausi kultūros žmonių sukurti kūriniai. Vyriausybė įsipareigojo mažinti kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų.
Žadama stiprinti tarptautinį ir nacionalinį kultūros konkurencingumą ir kūrybos industrijų plėtrą, taip pat skatinti kurti bendruomeninę kultūrą, išskirtinį dėmesį kreipti regionų kultūrinei edukacijai, vystyti tarpkultūrinį dialogą, įvairovę, tautinių bendrijų ir jaunimo įtrauktį į kultūros procesus.
„Skatinsime visuomenę kurti ir vartoti kokybišką kultūrinį turinį, rūpintis mūsų šalies kultūriniu palikimu ir tautiniu paveldu, puoselėti pilietiškumą“, – rašoma programoje.
Programoje rašoma, kad kultūra, kūrybiškumas ir talentas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai, nulemiantys brandžios laisvos asmenybės ir pilietinės visuomenės raidą: „Kūrybiškumas – svarbiausia savybė, lemianti dirbtinio intelekto ir technologijų galimybes ateities Lietuvoje. Saugi šalies ateitis įmanoma tik suvokus savo kultūrinį palikimą, paveldą, istoriją. Stipri pilietinė visuomenė neįmanoma be pagarbos kultūrai, kuri nėra išlaikytinė, ji teikia akivaizdžią ekonominę naudą, kuria darbo vietas ir leidžia efektyviausiai paskleisti žinią apie Lietuvą, tai – diplomatijos ir ryšio su diaspora dalis.“
Prioritetu įvardintas kultūros ir švietimo ryšys. Programoje rašoma, kad kultūros pasas, pavienės savivaldybių ar atskirų kultūros įstaigų iniciatyvos kol kas neužtiktina tvaresnio ir solidaus kultūros integravimo į švietimo sistemą. Pandemijos akivaizdoje, pastebima, atsiranda būtinybė stiprinti socialinę kultūrą ir meną, visavertiškai įgalinti kūrėjus.
„Kultūra – puikus visuomenės socialinių problemų sprendimo įrankis. Ji privalo tapti neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, o tai pasiekti galima tik jei kultūra bus visiems prieinama ir įtrauki. Šiuolaikinėje visuomenėje ne tik žmogus turi ieškoti kultūros, bet ir kultūra pati turi eiti pas žmogų“, – teigiama programoje.
„Paveldo srityje nuoširdų rūpestį turime transformuoti į efektyvią, išmintingą paveldotvarką. Mums taip pat rūpi visuomenės atsparumas informacinėms grėsmėms, sąmoningumą ir kritiškumą gilinanti laisva žiniasklaida ir saugi internetinė erdvė“, – tvirtinama projekte.
„Inovacijos, tvarumas, klimato kaita – tai vertybės, be kurių neįsivaizduojama ir šiuolaikinė kultūros politika“, – rašoma projekte.
Pastebima, kad kultūros politika šalyje stokoja nuoseklumo ir tęstinumo, aiškaus sutarimo dėl kultūros krypčių bei formų pariteto: „Turime atstovauti ir girdėti kiekvieną kultūros lauko atstovą, tiek valstybinį, tiek visuomeninį ar privatų, ir suteikti jo balsui deramą vietą kultūros politikos plotmėje. Turime matyti ir naujas, originalias meno ar kūrybiškumo formas. Privalu gerbti tai, kas mūsų šalyje jau sukurta, be ko mes neturėtume aukščiausio lygio kultūros ir tvirto šalies pagrindo.“
„Valdžia nekuria kultūros, tačiau užtikrina orias sąlygas ją kurti ir tobulėti“, todėl Vyriausybė sieks, kad:
· Būtų užtikrinama kultūros įvairovės ir kokybiškų kultūrinių paslaugų pasiūla visos šalies gyventojams mažinant socialinę ir regioninę atskirtį.
· Šalies nevyriausybinis kultūros sektorius taptų pilnaverčiu kultūros politikos įgyvendinimo dalyviu
· Ilgalaikės kultūros strategijos įgyvendinimas būtų užtikrintas prognozuojamu nacionalinių ir regioninių programų, institucijų bei organizacijų finansavimu.
· Padidėtų skaitmeninio kultūros turinio ir paslaugų įvairovė, kokybė ir prieinamumas.
· Kultūros ir kūrybinės industrijos būtų įgalintos geriau atskleisti savo ekonominį ir kūrybinį potencialą.
· Didėtų kultūros konkurencingumas šalies ir tarptautiniu mastu.
· Materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir valdymo priemonės būtų efektyvios.
· Visuomenė būtų atspari informacinėms grėsmėms, turėdama visas galimybės naudotis valstybės teikiamais informaciniais ištekliais.
Projekte įvardinti ir sėkmės rodikliai. 2024 metais turėtų būti: sukurtas ir pradėtas įgyvendinti kultūros ir kūrybiškumo integravimo į švietimo sistemą modelis; sukurtas ir veikiantis naujas kultūros ir medijų rėmimo fondų modelis; sukurta ir šalies mastu taikoma kultūros ir meno procesų stebėsenos ir modeliavimo sistema.
2030 metais turėtų: į kultūrines ir kūrybines veiklas įsitraukę 50 proc. šalies gyventojų (šiandien – 22,5 proc.); intelektine nuosavybe pagrįstų produktų dalis tarp bendro Lietuvos eksporto – 8 proc.; pasauliniame spaudos laisvės indekso reitinge („Reporteriai be sienų“) Lietuva – pažangiausių šalių dvidešimtuke (šiandien – 28 vieta).
