Tris metus iš eilės Lietuvą kamavusi kaitri vasara bei pernykštė beveik besniegė žiema ypač smogė vandens telkiniams. Nemunas, remiantis hidrologų matavimais, spalį niekada nebuvo taip nusekęs, kaip šiemet. Kyla grėsmė ne tik pakrantėms, bet ir ilgiausioje šalies upėje plaukiojančioms žuvims: jos migruoja ieškodamos gilesnių vietų, mažėja tinkamų plotų nerštavietėms.
Antirekordiniai vandens lygiai spalį
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič portalui LRT.lt teigė, kad pirmosiomis spalio mėnesio dienomis visose vandens matavimo stotyse esančiose ant Nemuno upės kranto fiksuoti iki šiol stebėti spalio mėnesio žemiausi vandens lygiai.
„Spalio mėnesį stebėti aukščiausi vandens lygiai buvo žemesni už vidutinius šio mėnesio vandens lygius, kas nėra įprasta tokiu metų laiku. Tai nulėmė pasikeitusios orų sąlygos. Matyt, didžiausia problema yra tai, jog neturime žiemų su sniegu ir tokių šaltų, kad užšaltų vandens telkiniai.“, – atsakė J. Brastovickytė-Stankevič.
Ji minėjo, kad Nemune ties Nemajūnais žemiausias vandens lygis pasiektas spalio 1 d.
Kitą dieną – spalio 2 d. žemiausias lygis užfiksuotas ties Druskininkais.
Smalininkuose žemiausias ilgiausios Lietuvos upės lygis pastebėtas spalio 3 d.
O Panemunėje – spalio 4 d. Pasak pašnekovės, Nemuno deltoje, vertinant pagal vandens lygius, situacija yra geriausia. O Nemune ties Kaunu nuo liepos 21 d. iki spalio 19 d. vandens debitas buvo žemesnis už gamtosauginį: šis reikalingas tam, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.
„Kai pasiekiamas gamtosauginis debitas, tai laikoma, kad upė yra pavojingai nusekusi. O jei šis debitas yra mažesnis ir tokios sąlygos išsilaiko ilgesnį laiką, tai keičiasi upės parametrai: vandens užterštumas, temperatūra. Šiltuoju metų laiku atsiranda dar daugiau augmenijos, gali atsirasti ir deguonies trūkumas“, – komentavo J. Brastovickytė-Stankevič.
Jos teigimu, problema kyla ir dėl to, kad neapsnigta dirba smarkiai įšąla: net jei vėliau prisninga, tirpsmo vanduo negali tinkamai filtruotis į dirvą. O ledas žiemą apsaugo vandenį nuo garavimo. LHMT atstovė pažymi, kad nuo 2017 metų nebuvo sniego, ledo, atvirkščiai – buvo aukštos temperatūros ir dažnos liūtys, kurios išplauna dirvos naudingąsias medžiagas ir nepapildo vandeniu nei žemės, nei upių.
„Mes galime tik stebėti ir ruoštis galimiems dar sausesniems metams, kurių, tikėtina, kad turėsime vis daugiau. O norėdami bent kiek apsaugoti savo upes, turime saugoti jų krantus, nekirsti medžių. Jie – upių apsauga nuo saulės, nuo vėjo. Taip pat augalų šaknys sulaiko daugiau drėgmės, kuri padeda išlaikyti upės vandeningumą“, – pridūrė J. Brastovickytė-Stankevič.
Spalio mėnesį stebėti aukščiausi vandens lygiai buvo žemesni už vidutinius šio mėnesio vandens lygius
Ekologinės katastrofos link, pavojus žuvims
Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas Tomas Virbickas kalbėdamas apie nusekusią ilgiausią Lietuvos upę, teigė, kad Nemunas iš labai didelės upės gali pasidaryti tiesiog didele upe. Jis irgi mini, kad besniegė žiema kelia bėdą. Be ištirpusio sniego nekyla gruntinio vandens lygis, nesusikaupia atsargų vasaros sausmečiui išsilaikyti, o upė tik dabar labiau seks.
„Čia yra blogai. Čia ne tai, kad ekologinė katastrofa, bet jau įžanga į tai. Mes dabar matome didžiąsias upes, bet niekas nelabai žiūrėjo, kas darosi mažose upeliuose ir aš įtariu, kad šią vasarą dalis jų buvo išdžiuvusios, ko anksčiau niekada nebūdavo. Ir tai jau gali atsiliepti žmonėms“, – komentavo T. Virbickas.
Pašnekovo teigimu, nusekusiame Nemune žalą pajaus žuvys: mažėjant nerštui tinkamų plotų, prasčiau išgyventi sekasi ir jaunikliams. Todėl jos priverstos migruoti į vandenis, kurios anksčiau buvo per gilios, tačiau nereiškia, kad ten gali būti saugu.
Nemunas iš labai didelės upės gali pasidaryti tiesiog didele upe.
„Tokia vasara, kaip šiemet, aš manau, kad nepraeis be pėdsakų. Aš manau, kad kitais metais bus mažesnis žuvų jauniklių pasipildymas. Šiemet pavasarį ir vasarą neršiančių žuvų nerštas turėjo nukentėti ir jauniklių išgyvenamumas turėjo būti mažesnis. Aš manau, kad šitie metai jiems bus nepalankūs“, – komentavo
T. Virbickas.
Todėl, pasak jo, kada vandens lygis krenta, tada žuvys yra priverstos trauktis ten, kur joms nėra įprastos gyvenimo sąlygos. Tokiu būdu jos praranda gyvenamąją vietą. Kiekviena žuvų rūšis yra prisitaikiusi gyventi tam tikrame gylyje ir tam tikroje srovėje. Todėl, anot T. Virbicko, žuvį turi supti atitinkama aplinka – ar tai augalija, ar akmenys, ar smėlis.
„Čia tas pats, kai iškertama dalis miško, o žvėrys turi kažkur trauktis giliau. Bet ten jiems galbūt nebus labai gerai. Lygiai taip pat su žuvimis: didesnės tiesiog pasitraukia į gilesnes vietas ir tiek. O jaunikliai praranda įprastas buveines ir slėptuves. Tai gali atsiliepti jų išgyvenimui – daug jų gali žūti arba išmedžioti plėšrūnų. Tokia yra pagrindinė grėsmė“, – įvardijo T. Virbickas.
Jo manymu, didžiosioms žuvims tai nėra labai pavojinga. Nukenčia specifinės žuvų rūšys, pavyzdžiui, nėgių jaunikliai arba kirtiklis, kuris gyvena užsikasęs smėlyje.
„Ir jeigu ta vieta nusenka, jo buveinė atsiduria sausumoje ir turi eiti ten, kur jam blogiau plaukti“, – pridūrė T. Virbickas.
Gamtos tyrimų centro atstovo teigimu, lašišinės žuvys, esant aukštesniam vandens lygiui upėje, gali įplaukti į intakus, kuriuose jos neršia. Upei nusekus, joms lieka mažiau vietos, nebegali įplaukti į smulkius intakus, todėl nebegali neršti tose rėvose, kurios buvo įprastos nerštavietės.
„Jos turi ieškoti tokių vietų, kurios anksčiau buvo pernelyg gilios, kad jos galėtų neršti. Siaurėja jų gyvenamoji erdvė, nerštui tinkamų vietų plotai“, – komentavo T. Virbickas.
Dėl senkančių upių nukenčia ir pakrantės, jų augmenija, mažos kūdros, senvagės, kur varliagyvių yra, retos žuvų, bestuburių rūšys. Jeigu ledonešio metu neišsivalo pakrante
Dėl vandens lygio kaitos, pasak jo, reiktų žiūrėti ne tik į pačią upę, bet ir į jos pakrantes. Jeigu su upe besijungiančiose mažose ekosistemose nėra nuolatinio vandens papildymo, jos ilgainiui degraduoja. Be to, T. Virbickas pateikia pavyzdį su Neries upe, kai vienais metais buvo galingas potvynis ir ledonešio metu buvo išvalytos pakrantės.
„Nesant tokiems potvyniams – pakrantės užželia. Ir kuo rečiau jų bus, tuo labiau pakrantės apaugs bruzgynais“, – aiškino pašnekovas.
