Lietuvoje

2020.10.28 05:30

Sėkmės priežastis rinkimuose – partijos lyderės: iš moterų daugiau reikalaujame, rečiau leidžiame vadovauti

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.10.28 05:30

„Sunkiais laikotarpiais moterys nebijo prisiimti atsakomybės“, – tokiais žodžiais prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko rytą po rinkimų. Ekspertai pastebi, kad šis Seimas bus įvairesnis, jame bus daugiau moterų, tačiau ragina nepasikliauti gražia iliuzija ir viliasi, kad stiprios moterys vadovaujamose pozicijose netaps alibi nesiekti pusiausvyros.

Politologai įvardija, kad šie Seimo rinkimai moterims palankesni nei anksčiau. Tris partijas, besiderančias dėl būsimos koalicijos, į rinkimus vedė moterys, kaip būsima premjerė įvardijama konservatorių vedlė Ingrida Šimonytė, taip pat svarstoma, kad Seimo pirmininko postą galėtų užimti Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Iki šiol Lietuvoje turėjome dvi Seimo pirmininkes – Loretą Graužinienę ir Ireną Degutienę bei dvi premjeres – Kazimierą Prunskienę ir du kartus laikinai pareigas ėjusią I. Degutienę. Ankstesnėje kadencijoje valdantiesiems „valstiečiams“ taip pat sunkiai sekėsi ieškoti moterų – vienu metu visoms 14 ministerijų vadovavo vyrai, ir taip Lietuva nukrito į paskutinę vietą ES moterų ministrių statistikoje.

Taip pat skaitykite

„Moterys – labai svarbu, bet svarbios ir dalykinės, asmeninės savybės, profesionalumas. Tai yra pagrindiniai argumentai. (...) Mes turime pakankamai daug [moterų], ir, kalbant apie pačią Vyriausybę, tai yra ne tik ministrai – yra ir viceministrai, ir kancleriai, ir ministerijų kolektyvų vadovybės. Moterų tikrai turime. Mes [moteris] mylime, remiame, puoselėjame, kad tikrai lygios galimybės būtų“, – anksčiau kalbėdamas apie aplinkos ministro skyrimą Eltai sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Naujajame parlamente dirbs daugiau moterų – išrinkome 103 vyrus ir 38 moteris, jie atitinkamai sudarys 73 ir 27 procentus parlamentarų. Moterų dalis parlamente, palyginti su ankstesnės kadencijos Seimu, išaugo daugiau nei 5 procentiniais punktais.

Taip pat skaitykite

Sunkiais laikotarpiais moterys nebijo prisiimti atsakomybės

„Tris partijas į pergalę atvedė moterys. Sunkiais laikotarpiais moterys nebijo prisiimti atsakomybės“, – pirmadienio rytą rašė D. Grybauskaitė.

Taip pat skaitykite

Apie moterų dalyvavimą politikoje anksčiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, natūralu, kad politikoje, versle ir kitose srityse daugėja moterų, tačiau, pabrėžė politikė, jų daugėja labai lėtai.

„Seime reikia kur kas labiau subalansuotų sprendimų, subalansuotų ta prasme, kad dėl jų turi diskutuoti ir juos priimti skirtingų visuomenės grupių atstovai. Nebuvo gerai, kada kai kuriuose komitetuose moterų buvo tiktai po vieną ar, pavyzdžiui, kaip pabaigoje šios kadencijos tokiame svarbiame komitete kaip Žmogaus teisių nebuvo nė vienos moters.

Komitetas, kuris dirba ir su lyčių lygybe, ir su moterų teisėmis, ir su smurtu prieš moteris. Tad labai svarbu, kad kiekviename komitete, priimant kiekvieną sprendimą, būtų tiek jaunų, tiek brandesnio amžiaus politikų, ir moterų, ir vyrų“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Taip pat skaitykite

Krizės moterims leidžia atsirasti aukščiau

TSPMI profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė feisbuko paskyroje rašė, kad nors džiaugiamės ryškiomis moterimis būsimoje koalicijoje, kliūva retorika, esą moterys bus tos, kurios gali geriau išspręsti krizes.

„Turbūt teko girdėti stiklinių lubų metaforą – tendenciją, kad tam tikra grupė, mūsų atveju, moterys, gali pasiekti tik tam tikrą poziciją vienoje ar kitoje hierarchinėje struktūroje.

Irgi truputį apie rinkimus, gal labiau apie vieną iš rinkimų išdavų - apie ryškias moteris būsimoje koalicijoje....

Posted by Dovile Jakniunaite on 2020 m. spalio 26 d., pirmadienis

Yra ir kiek naujesnė metafora – stiklinės uolos. Metafora, kuria nusakomas reiškinys, kai moterys lyderių vaidmenis (...) lengviau gauna krizės ar nuosmukio laikotarpiu. Tada, kai atsakomybės prisiėmimas tampa rizikingesnis, o nesėkmės tikimybė daug didesnė. Dažniausiai sprendimas sutikti būna suvokiant situacijos trapumą, bet kartu suvokiant, kad geresnėmis sąlygomis tau to nebepasiūlys“, – sako D. Jakniūnaitė.

Pasak jos, geriausia šio reiškinio iliustracija Lietuvoje yra Liberalų sąjūdis – itin vyriška partija, pagal kurios sąrašus pateko tik viena moteris.

„Esant geriems laikams, Viktorijai Čmilytei-Nielsen jokia lyderystė greitu laiku nenusimatė, bent jau tokiu greitu, kaip įvyko dabar. V. Čmilytės sprendimas buvo drąsus ir rizikingas, rizika pasiteisino. Bet klaidinga būtų manyti, kad dėl to, jog V. Čmilytė moteris, išvedė liberalus iš krizės. Ne, dėl to, kad buvo krizė, ši leido moteriai atsirasti ten, kur ji (labai pelnytai) atsirado.

Tad ne, mūsų atveju labai labai tikėtina, kad moterų yra daugiau viršuje ne dėl to, kad jos bus geresnės sprendėjos, o dėl to, kad yra krizė ir reikia nebijančių atsakomybės ir rizikos“, – tvirtina TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė.

Ragina neapsigauti gražia iliuzija

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros profesorė Natalija Mažeikienė išskiria, kad per visus politinius laikotarpius turėjome ir moterį prezidentę, premjerę, Seimo pirmininkę, o dabar matome to rezultatą.

„Per ilgą laiką mes, piliečiai, moterys, merginos, mergaitės, matome moteris politikoje ir matome moteris, kurios užima labai reikšmingus postus. Būtų galima pasakyti, kad dabartinė situacija – bendras prisidėjimas prie ilgą laiką vykstančio proceso, kad atsiranda vis daugiau moterų, veikiančių aukščiausioje politikoje“, – portalui LRT.lt sako N. Mažeikienė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja Natalija Arlauskaitė kalba, kad neįmanoma nepastebėti pokyčių, jog rinkimus laimėjusių partijų lyderės yra moterys.

Kita vertus, svarsto N. Arlauskaitė, visada yra iliuzija, kad jei pirmas partijos veidas yra moteris, tai ir visa situacija radikaliai pasikeitusi. Pavyzdžiui, išskiria TSPMI profesorė, Liberalų sąjūdžio sąraše partijos pirmininkė – vienintelė išrinkta moteris.

„Tai mums sako, kad vidinė partinė politika ir požiūris į tai, kaip ruošiami nauji partijos veidai, vidinė komunikacija turi kažkokių savybių, kurios trukdo ateiti moterims, ryškioms moterims, į partijos sąrašo viršų, – arba jos nureitinguojamos, arba jų labai mažai. (...)

Nors atrodo, kad vaizdas pagražėjęs, o kartais visai gražus, jei žiūrime į lyderių portretus, bet reikėtų galvoti, kas vyksta (partijos – LRT.lt) viduje, kokiu būdu atsiranda tam tikras vyrų ir moterų santykis visame partijos sąraše“, – portalui LRT.lt sako N. Arlauskaitė.

Vadovaujanti moteris savaime problemos nepanaikina

Nors moterų atstovavimas dar nėra didelis, N. Arlauskaitė sutinka, kad moterys, užimančios vadovaujamas pozicijas, – labai svarbu. Tačiau TSPMI profesorė atkreipia dėmesį, kad ir tokiais atvejais moterų atstovavimas nebūtinai pagerės.

„Taip būdavo ir anksčiau – kai aukštus postus užimdavo moterys, tai būdavo toks alibi nekreipti dėmesio į viso Seimo sudėtį, į Vyriausybės sudėtį. Tarsi vadovaujanti moteris savaime panaikina problemą. Tikėkimės, kad stiprios, gabios, patyrusios, ryškios moterys vadovaujamose pozicijose netaps alibi nesiekti geresnio balanso, nei buvo iki šiol. Nors, tiesą sakant, bet koks bonusas bus geresnis nei tai, kas buvo dabar“, – tvirtina TSPMI profesorė.

Nors šiuo metu susiklostė tokia situacija, kai reikšmingiausius postus valstybėje gali užimti moterys, reikėtų žiūrėti ir į konkretų istorinį momentą – praeitoje Seimo kadencijoje ir valdančiojoje daugumoje buvo labai nedaug moterų, o ilgą laikotarpį neturėjome nė vienos moters ministrės, atkreipia dėmesį N. Mažeikienė.

Ji pabrėžia, kad partijų, besiderančių dėl koalicijos, vedlės yra tam tikro tipo politikės ir turi bendrumų. „Jos yra išsilavinusios moterys, turi išlavintą politinę retoriką, gali pasakyti labai daug ir reikšmingų politinių pareiškimų tokia kalba, kad ji būtų priimtina ir aukštesnį išsilavinimą turintiems rinkėjams, bet būtų suprantama ir tiems, kuriems politiniai reiškiniai gana sunkiai suprantami. (...) Politinė patirtis, gebėjimas tartis su partijomis, gebėjimas tartis partijos viduje, matoma politinė kompetencija“, – vardija VDU profesorė.

Moterų sėkmė – reikšminga

N. Mažeikienė sutinka, kad moterų atstovavimas Seime dar per mažas, tačiau konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos moterų sėkmė yra reikšminga, akcentuoja ji. Pasak VDU profesorės, šios partijos kalba ir apie didesnę toleranciją, naujų vertybių atėjimą.

„Girdėjome apie politinės kultūros pasikeitimą, o tai nėra tik formalaus atstovavimo klausimas, kalbant apie moterų dalyvavimą politikoje. Tai nėra tik formalūs dalykai, kad nusprendžiame ar susitariame, jog bus daugiau moterų. Kalbama apie tai, kaip pačios politinės partijos, jų nariai supranta, kas yra politika, kas yra politikos vertybės, veikimo būdai, strategijos, kaip rinkėjai tai supranta“, – kalba N. Mažeikienė.

Būtent politinė kultūra – viena priežasčių, kodėl partijose ar Seime būna mažiau moterų, sako VDU profesorė. Anot jos, svarbu, kaip politinę kultūrą apibrėžia ne tik partijos, bet ir elektoratas.

„Partijos, kuriose yra daugiau vyrų, orientuojasi į tam tikrą tradicinę visuomenės sampratą, kur tradicinė šeima yra su šeimos galva vyru. Egzistuoja tam tikros tradicinės senosios patriarchalinės vertybės, kurios yra ir elektorato, ir pačių partijų vertybės, kurios numato, kas yra tie politikai, kurie įsitraukia ir yra įtraukiami į politinį veiksmą“, – aiškina N. Mažeikienė.

Kodėl moterys turi dalyvauti politikoje?

Kalbėdama apie tai, kodėl svarbu, kad moterims būtų atstovaujama, N. Arlauskaitė tvirtina, jog nereikėtų kalbėti tik apie moterų atstovavimą. Seimas turi atrodyti daugiau mažiau proporcingai, kaip atrodo visuomenė. Pasak profesorės, moterys politinėje veikloje turi dalyvauti lygiai taip pat kaip vyrai, o jei taip nėra, vadinasi, yra sisteminių priežasčių.

„Jos gali būti socialinės, vidinės partinės, dėl kurių pamatome, kad net liberalias vertybes formuluojančios partijos turi problemų šioje srityje ir kažkodėl neturi moterų, kurios galėtų lygiai taip pat kaip vyrai dalyvauti ir partiniame gyvenime, ir Seime, ir ministrų kabinetuose“, – vardija N. Arlauskaitė.

N. Mažeikienė sutinka, kad turėtume kalbėti ne tik apie moterų atstovavimą Seime, ir pabrėžia, jog yra ir kitų grupių, kurios nėra pakankamai įtraukiamos į politiką, kurių interesai nėra tenkinami.

Sėkmingi sprendimai asocijuojami su lyderėmis

Viešojoje erdvėje vis dažniau iškyla kitų valstybių lyderės, pavyzdžiui, Suomijos ar Naujosios Zelandijos premjerės. Neretai svarstoma, kad būtent moterys lyderės šioms šalims padeda gerai susitvarkyti su krizinėmis situacijomis, koronaviruso pandemija. Vis dėlto, svarsto N. Arlauskaitė, tokiems teiginiams reikėtų išsamesnių tyrimų.

VDU profesorė N. Mažeikienė sutinka, kad sėkmingi kitų valstybių sprendimai viešumoje dažnai siejami su moterų valdymu.

„Nežinau, ar būtų galima tiesiogiai susieti, bet matome, kad yra tam tikri bruožai, atnešami politikių moterų, vertybės, kurias jos bando viešai skelbti ir įgyvendinti. Pavyzdžiui, tarimasis su įvairiomis grupėmis, labai svarbių klausimų sprendimas – sveikata, švietimas ir socialinė sritis“, – teigia N. Mažeikienė.

N. Arlauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad moterys neturėtų įrodinėti, jog jų dalyvavimas politikoje pagerins padėtį: „Jos neturi turėti papildomos priežasties reikštis politikoje ir papildomos priežasties užimti vadovaujamas pozicijas. Jos turi būti taip pat geros, bet gali būti ir taip pat prastos.

Tai nereiškia, kad šios papildomos garantijos nebuvimas joms turėtų sutrukdyti ką nors daryti. Vyrams nekeliamas toks reikalavimas – įrodykite, kad jūs, vyrai, darysite ką nors, kas pagerins situaciją“, – ironizuoja N. Arlauskaitė.