„Dienos temoje“ kalbinami į Seimą patekusių partijų lyderiai, šį kartą – Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
– Pradėkime nuo aktualijų: Seimui antradienį pateiktas kitų metų biudžetas, kiek jūs keisite jį?
– Na, pirmiausia klausimas, ar mes turėsime galimybę jį keisti. Tai paaiškės po antrojo rinkimų turo šį sekmadienį. Kalbant apie šį biudžetą, akivaizdu, kad mūsų laukia labai neapibrėžta situacija 21-aisiais metais. Ir šiandien labai svarbu žiūrėti į ją atsakingai, be nereikalingų baimių, bet planuoti šiek tiek ilgesniam laikui, svarbu ne nueiti į trumpalaikius pinigų pabarstymus įvairioms pasirinktoms visuomenės grupėms, o planuoti atsakingai, kad būtų užtikrintas ekonomikos augimas ilgesniu periodu.
– Iš esmės dabar esame pasirinkimo kryžkelėje: aišku, kad skolinsimės milijardus, lieka klausimas, kiek skolinsimės ir kur tuos pinigus investuosime. Gal jūs jau tarėtės su būsimais Seimo nariais, su būsimais kolegomis? Gryninate tas sritis, kurios turėtų būti prioritetinės, turėtų sulaukti daugiausia dėmesio?
– Mes turime savo programą, rinkimų programą. Joje esame aiškiai įvardiję sritis, kurios mums yra svarbiausios. Tai visų pirma švietimas ir sveikatos apsauga, kurioje reikalingos sisteminės reformos. Viena vertus, reikia, žinoma, dorotis su pandemijos situacija, kuri yra didžiulis iššūkis, kita vertus, reikia imtis tų sisteminių dalykų, sisteminių pokyčių, kurie ilgus metus buvo atidėliojami ir nustumiami į šoną. Savo prioritetais laikome programinius Liberalų sąjūdžio dalykus, o kokie bus mūsų partneriai ir ar turėsime galimybę formuoti politiką, paaiškės visai netrukus.
– Tai vis tiek kalbate su kuo nors?
– Pokalbių apie konkrečius dalykus kol kas neturime. Prieš antrąjį turą dar šiek tiek ankstoka, juolab kad ir konkuruojame galbūt su galimais partneriais, konkuruojame daugelyje vienmandačių apygardų.
– Neišduosite tų draugų?
– Ne.
– Turite iškovoję 6 mandatus, dar 9 jūsų vienmandatininkai turi šansą iškovoti mandatus. Įsivaizduokime, kad formuojama centro dešinės koalicija, – kokių postų jūs tikėtumėtės, kas būtų jūsų prioritetiniai?
– Kaip jau minėjau, apie postus šiame etape daug tikrai negalvojame, tiksliau, visiškai negalvojome. Esame susikoncentravę į pasiruošimą antrajam rinkimų turui ir taip, po pirmojo turo turime 6 mandatus, tačiau turime visiškai realų šansą smarkiai padidinti savo frakciją ir toks, žinoma, yra mūsų tikslas. Frakcijos dydis nulemtų ir svorį galimose derybose dėl vieno ar kito posto. O dėl svarbiausių sričių – jas esame įvardiję dar gerokai prieš rinkimus, prieš pirmąjį turą, kad mums labiausiai rūpi švietimas, mums rūpi aplinkosauga ir ekonomika, ir investicinė aplinka. Šios trys sritys yra pagrindinės, bet, žinoma, šiandien, žvelgdami į pandemijos antrą bangą, į kasdien vis blogėjančią situaciją, manau, kad bet kuri politinė partija, tuo labiau ir mes sveikatos sritį įvardijame kaip vieną pagrindinių.
– Švietimas, aplinkosauga, ekonomika – čia būtų pagrindinės ministerijos, į kurias jūs orientuotumėtės, jeigu turėtumėte galimybę, jeigu kartu formuotumėte koaliciją. Šių ministerijų vadovybės jūs ir siektumėte?
– Galima taip sakyti, bet vėlgi turiu pabrėžti, kad Liberalų sąjūdžiui buvimas valdžioje vien dėl postų nėra įdomus. Mes turime apsibrėžę labai konkrečius darbus, įsipareigojimus rinkėjams, kuriuos norime įvykdyti. Nuo to ir priklausytų, ar galime suderėti dėl vienų ar kitų nuostatų su galimais partneriais, nuo to priklausytų, ar mes imtumėmės tokios atsakomybės. Švietimas, kuris yra kokybiškas ir prieinamas kiekvienam vaikui nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, yra būtina sritis, kuriai reikia skirti visą dėmesį. Ir aš iš tiesų tikiu, kad po šių rinkimų tai bus padaryta, galbūt pagaliau pavyks sutarti dėl ilgalaikės strategijos, dėl nacionalinio susitarimo švietimo srityje, kuris tęstųsi ne vieną kadenciją. Bent aš tikrai to sieksiu.
– Jūsų raudonos linijos formuojant koaliciją?
– Šiandien apie raudonas linijas kalbėti daug nenorėčiau, bet akivaizdu, kad yra politinių jėgų, politinių partijų, su kuriomis sąlyčio taškų mes praktiškai neturime. Tai visų pirma yra „valstiečiai“, su kuriais per pastaruosius ketverius metus beveik nebuvo dalykų, dėl kurių sutartume, ir aš nematau priežasties, kodėl tai galėtų pasikeisti po rinkimų.
– Kitos partijos?
– Iš esmės ta viena, kuri ir diktavo draudimų politiką, nepasitikėjimo visuomene politiką šiuos ketverius metus, matyt, ir būtų tie oponentai, su kuriais būtų labai sunku kalbėtis, o šiandien, po pirmojo turo, akivaizdu, kad centro dešinėje gali formuotis vadinamoji moteriška koalicija. Žiūrėsime, ar ši tendencija išsilaikys po antrojo turo.
– Darbo partija jums būtų priimtina koalicijos partnerė?
– Darbo partija yra keista koalicijos partnerė, nes priklauso nuo vieno žmogaus valios ir nevisiškai aišku, kokia jos politinė ideologija, ar tai yra centro, ar centro kairės, ar centro dešinės. Todėl sunku apie juos kalbėti kaip apie patikimus ar prognozuojamus partnerius.
– Grįžkime prie aktualijų. Bręsta nauji pandemijos reguliavimo planai ir greičiausiai jau kitą savaitę Lietuva bus suskirstyta į tris zonas: raudonąją, žaliąją, geltonąją. Jeigu niekas nepasikeis, gal bus ilginamos ir mokinių atostogos. Vyriausybė iki šiol spaudė savivaldybes priimti lokalius sprendimus, lokalius draudimus. Jūs labai daug ir viešai kritikuojate Vyriausybę, sakote, kad visai neaiškūs priimamų sprendimų kriterijai, sprendimų logika.
– Taip, man visiškai neaišku, kodėl po pavasario, po pirmosios patirties, kuri iš esmės buvo pakankamai teigiama kovos su COVID-19 rezultatų prasme, per vasarą nebuvo numatyti labai konkretūs skaičiai, pagal kuriuos imtumėmės pokyčių šį rudenį. Ir dabar mes matome to rezultatus: kasdien užsikrėtusiųjų skaičius didėja, geografija platėja, židinių daugėja ir labai neramu, kad tų COVID lovų vis daugiau ir daugiau užimama, virš 50 proc. yra užimtų, o iš esmės esame, matyt, pirmajame antros bangos etape. Labai svarbu, kad, viena vertus, būtų pasitikėjimas savivalda, kita vertus, kad ministerija ne užmestų visas problemas savivaldai, o prisiimtų savo dalį ir ta dalis, žinoma, yra planavimo, kriterijų nustatymo ir tam tikrų žaidimo taisyklių nustatymo, pagal kurias mes ir turėtume efektyviai tvarkytis su šia problema, kuri, matyt, vyraus artimiausius mėnesius ar galbūt net metus.
– Ar Seimas gali prisiimti daugiau atsakomybės šioje situacijoje? Atsimename, kaip Seimas veikė pandemijos pradžioje, kaip sunkiai sekėsi dirbti?
– Seimas turėtų aktyviau dalyvauti šios problemos sprendime, teisingiau, tarti savo žodį tais atvejais, kai priimami sprendimai dėl karantino griežtinimo ar švelninimo, ko tikrai labai pritrūko pavasarį. Vienu momentu Vyriausybė perėmė visus svertus į savo rankas ir buvo bandymų Seimą apskritai pašalinti iš sprendimų priėmimo. Manau, tuo metu buvo labai svarbu, kad mes, opozicija, susivienijome ir vieningai reikalavome, kad Seimas grįžtų į darbą. Ir tai pasiekėme, nes svarbu, kad būtų atsvara ir būtų diskutuojama apie sprendimus, kurie paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją. Jei reikėtų daugiau tokių griežtesnių karantinų, griežtesnių apribojimų, žinoma, Seimas turėtų juose dalyvauti.
– Jūs įsivaizduojate, kad naujos kadencijos Seimas turėtų turėti daugiau galių, priimant svarbius pandemijos valdymo sprendimus?
– Aš įsivaizduoju, kad buvo ydinga sprendimų priėmimo tvarka, kai Vyriausybėje susirinkdavo 14 žmonių, pakeldavo rankas, nuspręsdavo.
– Ir dabar taip vyksta. Nėra nieko kitaip.
– Taip, tačiau Seimas neturėtų būti nušalintas nuo klausimų apie, pavyzdžiui, karantino pratęsimą, kaip buvo pavasarį.
– Ar jums priimtina prezidento Gitano Nausėdos gerovės valstybės idėja ir kaip jūs ją suprantate?
– Gerovės valstybės tikslas, matyt, yra priimtinas visiems. Bėda su tuo tikslu tai, kad mes, matyt, nesusitarėme ir galbūt netgi neįmanoma skirtingoms partijoms susitarti, kaip pasiekti tą gerovę.
Liberalai mano, kad labai svarbu suteikti galimybes žmonėms, galimybes veikti savarankiškai, galimybes dirbti, įsidarbinti, gauti kokybišką švietimą. Per galimybes mes ir turime eiti link tos gerovės. Man rodos, kad yra nemažai politinių partijų, kurios gerovę supranta kaip valdžios, kaip gėrybių dalintojos, vaidmens stiprinimą. Šiuo atveju mes iš tiesų manome visiškai kitaip.
– Kaip „kitaip“?
– Kad būtent valdžios reikalas yra nustatyti lygias ir teisingas sąlygas žmonėms, tiesiog atrišti jiems rankas įgyvendinti savo planus, savo potencialą ir per tai kurti bendrą gėrį ir užtikrinti augimą, o ne būtent valdžiai perskirstyti jau esamą gerovę, kaip dabar, atrodo, ir daroma.
– Apie naujos kadencijos Seimą. Atrodo, kad jame tikrai bus daugiau moterų negu šios kadencijos Seime, nes vien pirmajame ture išrinktos 24 politikės. Šiuo metu Seime dirba 33 politikės. Taigi jų, ko gero, bus daugiau. Kodėl daugėja moterų politikių?
– Manau, natūralu, kad daugėja. Yra daugiau moterų, aktyviai užsiimančių įvairia visuomenine veikla, ir versle daugėja moterų. Man kaip tik rodos, kad labai lėtai daugėja moterų, ir aš džiaugiuosi, kad šis Seimas galbūt bus tam tikro proveržio šioje srityje Seimas, nes ir antrajame ture turime nemažai moterų kandidačių. Tikiuosi, jas lydės sėkmė. Manau, tai yra gerai, nes Seime reikia kur kas labiau subalansuotų sprendimų, subalansuotų ta prasme, kad dėl jų turi diskutuoti ir juos priimti skirtingų visuomenės grupių atstovai. Nebuvo gerai, kada kai kuriuose komitetuose moterų buvo tiktai po vieną ar, pavyzdžiui, kaip pabaigoje šios kadencijos tokiame svarbiame komitete kaip Žmogaus teisių nebuvo nė vienos moters. Komitetas, kuris dirba ir su lyčių lygybe, ir su moterų teisėmis, ir su smurtu prieš moteris. Tad labai svarbu, kad kiekviename komitete, priimant kiekvieną sprendimą, būtų tiek jaunų, tiek brandesnio amžiaus politikų, ir moterų, ir vyrų.
