LRT tyrimai

2020.09.17 06:45

Kas yra Lietuvos pacientas X? Koronaviruso kelias nuo kovo iki naujos rudens bangos

Indrė Makaraitytė, Donatas Simaitis, Tadas Jačiauskas, LRT.lt2020.09.17 06:45

Kur yra tie vartai, pro kuriuos atkeliavęs COVID-19 pasklido po Lietuvą ir kas yra Lietuvos pacientas X, kurį ne vienoje šalyje epidemiologams pavyko identifikuoti? LRT Tyrimų skyrius ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centras ėmėsi bendro darbo atsekti, kaip į Lietuvą pateko ir paplito koronavirusas.

Svarbiausią darbą identifikuojant COVID-19 plitimą, kaip virusas „uždegė“ Lietuvos ligonines ir kitas gydymo įstaigas, slaugos namus bei įmones atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. LRT tyrimų skyrius analizavo jų turimą informaciją, COVID-19 protrūkių ir jų šaltinių kelią. Dirbome su informacija nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos, analizavome NVSC turimus duomenis, užsikrėtusiųjų kontaktus ir maršrutus ir dabar, retrospektyviai pažiūrėjus, daug dalykų atrodo lyg jie būtų įvykę gerokai seniau nei viso labo prieš keletą mėnesių.

Įdomiausia šio tyrimo dalis yra stebėti koronaviruso kelią ne regiono, o visos Lietuvos mastu, jam dar nepasitraukus, bet keičiant trajektorijas.

Epidemiologai svarstė įvairias versijas, kuri vieta Lietuvoje – koronaviruso vartai. Kas yra tas Lietuvos pacientas X, kurį kai kuriose šalyse pavyko identifikuoti? Ar Lietuvoje toks yra?

Pirmasis įvežtinis atvejis Lietuvoje fiksuotas vasario 28 d. Tačiau nauji vienas po kito koronaviruso atvejai pradėti fiksuoti tik po poros savaičių – kovo 13 -ąją. Į Lietuvą per kovą ir balandį grįžo tūkstančiai žmonių, o įvežtinių atvejų skaičius sparčiai augo kiekvieną dieną.

LRT tyrimai. Kokia buvo koronaviruso Lietuvoje kelio pradžia?

Sekdami koronaviruso pėdsakais, Lietuvos epidemiologai svarstė, kad galimai šio viruso vartai į Lietuvą buvo Kaunas. Būtent Kaune buvo fiksuoti pirmieji bent viešai žinomi ir fiksuoti koronaviruso atvejai, kurių nepavyko laiku izoliuoti ir tokiu būdu jis galėjo plačiau pasklisti. Vilnius taip pat atsidūrė didžiulėje rizikos zonoje, kai, registravus pirmąjį COVID-19 ligos atvejį čia, paaiškėjo, kad išplitimo bus labai sunku išvengti – susirgęs asmuo užkrečiamuoju laikotarpiu lankėsi vienoje salėje, kurioje gali tilpti keli tūkstančiai asmenų.

Bet ne Vilniuje ir ne Kaune kilo didžiausi protrūkiai. Vieną nuo kito didžiausius pirmosios bangos koronaviruso židinius skyrė vos kelios dienos. Didžiausi COVID-19 protrūkiai tuo pačiu metu – kovo pabaigoje–balandžio pirmosiomis dienomis fiksuojami trijose Lietuvos ligoninėse, tačiau ne Kaune ir ne Vilniuje. Tai yra Klaipėdos universitetinė, Marijampolės ir Ukmergės ligoninės.

LRT tyrimai. Koronaviruso kelias Ukmergėje

Klaipėdoje protrūkis taip pat kilo gydymo įstaigoje, bet ne ten, kur labiausiai jo galima buvo tikėtis.

LRT tyrimai. Koronaviruso kelias ir pradžia Klaipėdos regione

O dar po kelių dienų, kai jau virusas klaidžiojo po Klaipėdos ir Ukmergės ligonines, jis ieškojo aukų ir Marijampolės gydymo įstaigose.

LRT tyrimai. Koronaviruso kelias Marijampolės regione

Vilniuje – panašu, tokios pat kilmės židinys kilo Šeškinės poliklinikoje, grėsmė kyla Santaros klinikoms, tačiau čia – vos pavieniai atvejai. Tačiau skirtingai nei kitur, į senelių ir slaugos namus COVID – 19 Vilniaus regione įsisuka ne nuo gydymo įstaigų, o greičiausiai iš vienos iš Nemenčinės įmonių. Užkrato kilmė jau kita – šie protrūkiai yra susiję su išplitusiu sergamumu Lietuvoje.

LRT tyrimai. Koronaviruso pradžia ir kelias Vilniaus regione

Visus didžiausius koronaviruso židinius Lietuvos gydymo įstaigose – Ukmergėje, Klaipėdoje, Marijampolėje ir Vilniaus Šeškinės poliklinikoje, kurių pėdsakai atsekami ir kituose Lietuvoje kilusiuose židiniuose ir pavieniuose susirgimuose, sieja vienas bendras dalykas – Lietuvos pacientas X.

LRT tyrimai. Kas Lietuvoje buvo pirmasis koronaviruso pacientas?

Epidemiologų vertinimu, Lietuvos pacientas X – iš užsienio atvykęs asmuo, kuriam ligos simptomai pasireiškė vėliau, t.y. kai jausdamasis sveikas, dar lankėsi darbe ar turėjo sąlytį su kitais asmenimis, nors jis jau galėjo užkrėsti kitus. Taip pat tai galėjo būti iš užsienio grįžęs asmuo, kuriam išvis nepasireiškė simptomai ir jis net nežinojo sirgęs koronavirusu.

Akivaizdu, kad pacientas X nesilaikė visų viruso plitimo stabdymo rekomendacijų, todėl pavasarį COVID-19 ne tik plačiai išplito, bet ir lengvai prasiskverbė į gydymo įstaigas. O ten trūko ir apsaugos priemonių, ir išmanymo, kas yra ir kaip sklinda virusas.

Iki birželio 24 d., kai per parą diagnozuojamas vos vienas koronavirusu užsikrėtęs žmogus, iš viso per pandemijos laikotarpį Lietuvoje yra užfiksuoti jau 1804 atvejai.

Tuo tarpu nuo liepos vidurio iki rugsėjo 1 d., kai prasidėjo mokslo metai, jau buvo fiksuota daugiau nei 50 naujų židinių. Ir, kas įdomu, daugumos jų šaltinis aiškus ir juos vis dar pavyksta kontroliuoti.

Vis dėlto rugpjūtį ir rugsėjį COVID-19 jau kitoks – daugiau serga jaunesnių žmonių, mažiau – sunkių atvejų, virusas dažniau – besimptomis, bet tai reiškia, kad jis apgaulingesnis ir labiau plintantis. Taip pat ypač didelė rizika dabar yra todėl, kad registruojama gerokai daugiau sąlytį turėjusių asmenų nei pirmosios bangos metu, nes žmonės gyvena aktyvų gyvenimą.