Lietuvoje

2020.08.24 19:00

Mokytojai apie ministerijos rekomendacijas: rugsėjį ateisime į masinę viruso pasidalijimo vietą

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.08.24 19:00

Rugsėjo 1-oji – čia pat, o mokytojai griebiasi už galvos: kaip įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijas užtikrinant saugų nenuotolinį mokymą. Anot jų, būtų gerai, kad ministerijos atstovai patys ir sudėliotų, kaip pagal rekomendacijas reguliuoti mokinių srautus konkrečioje didelėje miesto mokykloje. Be to, pasak kai kurių mokytojų, tik laiko klausimas, kada vėl bus įvestas nuotolinis mokymas. Ar po dviejų savaičių, ar po rinkimų spalį.

ŠMSM praėjusią savaitę išplatino rekomendacijas, kaip mokykloms reikės dirbti nuo rugsėjo. Vaikai mokysis tuose pačiuose kabinetuose, pas juos vesti pamokos ateis mokytojai. Administracija turi pasirūpinti, kad skirtingų klasių mokiniai nesusidurtų koridoriuose, tualetuose ar valgykloje. Maitinimą siūloma organizuoti maistą vienkartiniuose induose pristatant į tuos pačius kabinetus.

Pedagogai sako, kad tai tikras galvosopis mokyklų vadovams.

Mokytojai neslepia besibaiminantys ir realios galimybės užsikrėsti.

„Mane, mokytoją, siunčia į pavojų. Vaikai iš skirtingų šeimų, dauguma atvyksta visuomeniniu transportu. Eidama per klases aš kasdien susitiksiu su 200 vaikų. Kokia tikimybė, kad aš neužsikrėsiu šiuo virusu net laikydamasi visų instrukcijų?“ – klausė kaunietė fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė.

Anot jos, daugiau naudos būtų, jei rugsėjį būtų mokomasi nuotoliniu būdu.

J. Kiškienė: geriau ministerija pati ateitų ir parodytų, kaip realiai dirbti

„Mokytojai sutrikę ir sunerimę. Girdime tokius dalykus, kad rekomendacijos privalomos. Rekomendacijos, bet privalomos. Prasilenkiama su logika.

Direktoriams sakoma, kad jei rekomendacijas pakreipsite savaip, bet protingai, jokių sankcijų nebus. O kas tą protingumą nustatys? Jei būčiau vadovė, nežinočiau, kaip tas rekomendacijas įgyvendinti. Teorija prasilenkia su praktika“, – kalbėjo Vilniaus „Žemynos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė.

Ji neslėpė ir mokytojų nerimo dėl pavojaus užsikrėsti.

„Valstybėje yra ekstremali padėtis. Ligoninėms viskas aišku. O mes ateiname į tūkstantinę mokyklą – masinę viruso pasidalijimo vietą. Tuos srautus suvaldyti – misija neįmanoma, nerealu. Nežinau, kaip vaikus reikės suskirstyti, padalinti. Progimnazijoje mes turime jaunesniųjų klases. Mažieji – judrūs, išsiilgę vieni kitų, kaip juos suvaldyti?“ – svarstė pedagogė.

Ministerijos sudarytas rekomendacijas mokytoja R. Skorulskienė pavadino pasvajojimu tų žmonių, kurie nebuvę mokykloje.

Anot jos, mokytojus sutrikdė ir atšauktas reikalavimas ateinantiesiems į mokyklą matuoti temperatūrą.

„Mes suprantame, kad tai mums patiems užkraunamas darbas. Bet jei tokia padėtis, ministerija ar kitos institucijos turėtų priimti bendrą nutarimą. Gal medikai turėtų bent porą savaičių padėti mums kontroliuoti situaciją.

Viena vertus, tiek streso patirdama natūraliai galiu į darbą su temperatūra ateiti. Kita vertus, jei blogai pasijaučiu, dirbu nuotoliniu būdu ar sergu ir nežinau, kur dėtis?“ – ir pasvarstymus, ir kylančius klausimus žėrė J. Kiškienė.

Taip pat skaitykite

Ji pasakojo, kad jos mokykloje pedagogai ieškojo variantų, domėjosi, kaip užsienyje daroma.

„Gal rugsėjį į mokyklą galėtų eiti tik pradinukai ir penktokai, kurie nepažįsta mokyklos, mokytojų, kuriems svarbiau fiziškai būti mokykloje? Gal vyresni vaikai vėliau galėtų ateiti į mokyklą? Bet apie tai reikėjo visiems, ir ministerijai taip pat, anksčiau galvoti.

Dėl vyresnių vaikų – gal turėtų skelti klasę per pusę? Vieni nuotoliniu būdu dirbtų, duotume užduotis, kita dalis ateina mokytis tiesiogiai. Kitas pamąstymas, nors nesinorėtų išaugsiančio krūvio, skirstyti taip: vieni mokosi priešpiet, kiti – po pietų“, – kokių variantų ieškojo patys mokyklų pedagogai, vardijo J. Kiškienė.

„Ministerija langelį sukūrė – atsiųsite klausimėlį, atsakysime. Nesėdėtų už langelio – būtų geriau. Ateitų į mokyklą ir pamėgintų realiai sudėlioti, kaip didelei mokyklai gyventi“, – ministeriją kritikavo J. Kiškienė.

Mokyklų kolektyvus pribloškė ir rekomendacija užtikrinti, kad vaikai valgytų skirtingu laiku.

„Mokykloje vienu metu valgykloje turės valgyti viena klasė. Tai kada mes pabaigsime vien pusryčius? Mokytojai turės eiti į klases. Tai nėra baisu, bet kaip dėl klasės vėdinimo ir dezinfekavimo?“ – pirštu į rekomendacijų spragas badė J. Kiškienė.

Rugsėjo 1-osios šventę, anot jos, dar galima sudėlioti, bet sudaryti pamokų tvarkaraštį – nepakeliamas vargas.

Taip pat skaitykite

„Ministerija langelį sukūrė – atsiųsite klausimėlį, atsakysime. Nesėdėtų už langelio – būtų geriau. Kai pamačiau tą klausimų langelį, suėmė pyktis. Ateitų į mokyklą ir pamėgintų realiai sudėlioti, kaip didelei mokyklai gyventi. Klausimų daug, o atsakymų – labai mažai arba išvis jų nėra“, – ministeriją kritikavo J. Kiškienė.

Per pamokas – atskirai, būreliuose – vėl kartu

Vilnietis geografijos mokytojas Mantas Karanauskas nurodė dar vieną bėdą. Vaikus per pamokas suskirstys į klases, kad skirtingų klasių mokiniai nesusidurtų, o paskui vaikai iš skirtingų klasių susitiks neformaliosios veiklos užsiėmimuose – šokių, įvairių klubų būreliuose, mat jie nedraudžiami.

„Turbūt tik laiko klausimas, kada vėl bus įvestas nuotolinis. Po kokių dviejų savaičių. Ar po rinkimų. Ir vėl reikės naujo tvarkaraščio“, – apie laukiančius vargus kalbėjo M. Karanauskas.

„Vadovai suka galvą, kaip sudaryti tvarkaraštį. Bet turbūt tik laiko klausimas, kada vėl bus įvestas nuotolinis. Po kokių dviejų savaičių. Ar po rinkimų. Ir vėl reikės naujo tvarkaraščio“, – apie laukiančius vargus kalbėjo pedagogas.

R. Skorulskienė: daugiau naudos būtų, jei dirbtume nuotoliniu būdu

„Man pirmą kartą per 28 metus kilo noras eiti lauk iš mokyklos“, – pasipiktinimo neslėpė Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė.

Ypač daug problemų, pabrėžė pedagogė, kils didelėms gimnazijoms, kurios turėdamos daug mokinių neras tiek kabinetų, kad jie galėtų mokytis atskirai.

Ji sakė, kad tai pati skaudžiausia tema pastaruoju metu.

„Stengiuosi apie tai negalvoti. Bet artėja Rugsėjo 1-oji. Tad tos rekomendacijos – labai aktualu ir skaudu. Aš tai įvardinčiau taip: tai ministerijos viešas pripažinimas, kad mokytojai atlieka auklės funkciją.

Galiu tai suprasti, kai kalbame apie pradines klases. Vaikai skirtingi, jų branda skirtinga, vieni sugeba organizuoti savo darbą, kiti visiškai to nesugeba, jiems reikia priežiūros.

Taip pat skaitykite

Bet kai kalbame apie vyresnius, ypač gimnazistus, tai jų darbas namie būtų produktyvesnis nei tas, kuris dabar aprašytas, koks būsiąs nuo rugsėjo“, – kad nuotoliniu būdu mokytis būtų prasmingiau ir rudenį, tiesiai šviesiai sakė R. Skorulskienė.

Ji neįsivaizduoja, kaip rekomendacijos būtų realiai įgyvendinamos mokykloje, ypač didelėje miesto mokykloje.

„Nepavydžiu mokyklų vadovams. Kaip suvaldyti srautus, kaip sudaryti tvarkaraštį? Turėsiu lakstyti iš klasės į klasę. Man sako: jei mokykloje trūksta patalpų, net esant geriausiems norams, negalime tau duoti didelio kabineto dirbti su 11–12 mokinių. Aš dirbu su vyresniais, bakalaureato klasėmis, tad vaikų mažiau.

Tai reiškia, kad aš, fizikos mokytoja, tuščiomis rankomis turėsiu lakstyti iš kabineto į kabinetą, O paaugliai visą dieną sėdės vienoje patalpoje. Apie kokią distanciją, apsaugos priemones galime kalbėti?“ – problemas vardijo mokytoja.

„Darykime prielaidą, kad aš dirbu savo kabinete, atlieku elektros tiriamuosius darbus, išdalinu priemones vienai klasei. Kitai klasei tų priemonių naudoti nebegaliu, nes negaliu elektros prietaisų nuplauti spiritu, kad galėčiau duoti kitiems“, – kalbėjo R. Skorulskienė.

Ministerijos sudarytas rekomendacijas ji pavadino pasvajojimu tų žmonių, kurie nebuvę mokykloje.

„Ką reiškia 14–17 metų mokinys, uždarytas patalpoje visą dieną? Jam reikia pajudėti“, – priminė mokytoja.

Ji kritikavo ir rekomendaciją bendraklasiams valgyti kabinete – ten pat, kur vyks pamokos.

Taip pat skaitykite

„Plastikiniai indai, higiena, valgymas toje pačioje klasėje. Kaip vaikai keliaus į tualetus nesutikdami kitų?“ – trūkumus vardijo R. Skorulskienė.

Anot jos, sužaisti, imituoti, suvaidinti procesą galima, bet gauti kokybišką rezultatą ji nemato galimybių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijos dėl 2020–2021 mokslo metų

Ugdymo procesas mokyklose turės būti organizuojamas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus reikalavimus. Mokyklose turės būti maksimaliai laikomasi numatytų saugos priemonių, ribojami mokyklos bendruomenės kontaktai, laikomasi saugaus atstumo.

Mokymosi vieta:

šiais mokslo metais kiekvienai mokinių klasei būtina paskirti konkrečią patalpą, t. y. klasę, kurioje vyks pamokos. Skirstant mokiniams klases, reikėtų užtikrinti, kad gretutinėse patalpose mokytųsi bendraamžiai, kiek įmanoma išvengti skirtingo amžiaus mokinių kontaktų;

specializuotuose dalykų kabinetuose turėtų vykti tik tos pamokos, kurios negali vykti klasėse, kurioms būtina laboratorinė įranga;

laboratorijoje tai pačiai klasei rekomenduojama organizuoti dvi pamokas iš eilės;

mokinių spinteles rekomenduojama išdėstyti tame pačiame aukšte, kur ir vyksta pamokos tos klasės mokiniams.

Mokinių srautų judėjimas mokykloje:

mokykla turėtų pasirengti mokinių judėjimo krypčių mokyklos patalpose žemėlapį. Mokinių srautų judėjimas, jeigu tai įmanoma, turi būti nukreiptas taip, kad būtų išvengta sankirtų su kitais srautais. Jeigu mokykloje yra galimybė, būtina numatyti kelis įėjimus, kelis skirtingus išėjimus ir artimiausią kelią, kuriuo pasiekiama mokymosi vieta;

mokinių judėjimo kryptys, pvz., link išėjimo, valgyklos, turėtų būti pažymėtos nuorodomis.

Ugdymo proceso organizavimo ypatumai:

ugdymo programoms įgyvendinti mokykla turi skirti tiek pamokų, kiek numatyta pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosiuose planuose;

rekomenduojama organizuoti po dvi to paties dalyko pamokas iš eilės;

pietų pertraukai skirti ilgesnį laiką, kad mokiniai ne tik pavalgytų, bet galėtų pasivaikščioti lauke, pailsėti;

rekomenduojama lauke organizuoti įvairių dalykų pamokas, jeigu leidžia dalyko turinio ypatumai ir mokyklos aplinka, oro temperatūros sąlygos;

numatyti skirtingą pamokų pradžios laiką skirtingų klasių mokiniams, klasių grupėms, pvz., pamokų pradžios laikas 5 klasių mokiniams – 9 val., 6 klasių – 8 val.;

mokiniams būtina suteikti reikalingą švietimo ir mokymosi pagalbą. Konsultacijas tos mokyklos, kurios savo nuostatuose (įstatuose) įteisinusios nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdą, gali organizuoti ir nuotoliniu būdu.

Mokinių maitinimas:

maitinimas gali būti organizuojamas klasėse (maistas patiekiamas vienkartiniuose induose) arba mokyklos valgykloje (skirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams maitinti);

jei mokyklos valgykloje paskirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams maitinti, kartu pietauti turėtų tik tos pačios klasės mokiniai ir šalia esančių klasių mokiniai, kurie naudojasi bendra koridoriaus erdve;

mokyklos valgykloje turi būti sudarytos saugios sąlygos pasinaudoti stalo įrankiais, pvz., galimybė pasiimti įrankius nepaliečiant kitų įrankių;

maistas, atsinešamas iš namų, valgomas klasėje, laikantis higienos taisyklių, arba mokyklos valgykloje, pietaujant tos klasės mokiniams;

mokyklos valgykloje turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos darbuotojų ir mokinių rankų higienai: praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo, vienkartinių priemonių rankoms nusišluostyti.

Mokinių vežiojimas:

mokiniai mokykliniame autobuse turi sėdėti saugiu atstumu vienas nuo kito ir nuo vairuotojo;

mokiniai, važiuojantys į mokyklą ar iš mokyklos mokykliniu autobusu, turi dėvėti kaukes, išskyrus mokinius, kuriems dėl kaukės dėvėjimo gali pablogėti sveikata arba kurie serga lėtinėmis ligomis, dėl kurių kaukės dėvėti neįmanoma;

mokyklinio autobuso rankenos, kėdžių atlošai ir kiti dažniausiai liečiami paviršiai turi būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą vežamų mokinių grupę;

mokiniai, važiuojantys į miestą maršrutiniu transportu, privalo laikytis bendrųjų saugos reikalavimų, taikomų keleiviams.