Šiemet 1 100 priešpensinio amžiaus pedagogų palieka mokyklą. Viena iš mokyklą paliekančiųjų – gargždiškė mokytoja Verutė Nekrevičiūtė, rugsėjį sulauksianti pensinio amžiaus. Mokytoja galėtų dirbti dar ne vienus metus, bet apsisprendė ilsėtis. Priežastis? „Tiesiog atėjo laikas“, – ištarė 41 metų darbo stažą sukaupusi matematikos mokytoja. Tiesa, po šia priežastimi tūno keli argumentai.
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), pasitraukiančiųjų skaičius nėra reikšmingai didesnis negu anksčiau. Pavyzdžiui, 2018 m. išeitinių išmokų mokytojams fondu pasinaudojo 900 mokytojų.
Ministerija yra sakiusi, kad koronaviruso grėsmė gali būti viena iš priežasčių, paskatinusių pedagogus trauktis, bet ji ne vienintelė – darbą mokytojai palieka ir dėl pensinio amžiaus, ir dėl mažėjančių darbo krūvių regionuose.
ŠMSM tokių mokytojų išeitinėms išmokoms yra numačiusi 5,3 mln. eurų. Kaip pabrėžė ministerija, artimiausiomis dienomis pinigai turėtų pasiekti savivaldybes.
„Jau senokai buvau nusprendusi išeiti, kai ateis toks amžius. Nuotolinis mokymas tam nepadarė įtakos. Net jei mokslo metai būtų buvę normalūs, tokį prašymą vis tiek būčiau pateikusi. 41 metai yra labai daug. Darbo greitis jau ne tas“, – kalbėjo mokytoja V. Nekrevičiūtė.
Vis dėlto ji neslepia, kad buvo ir kur kas žemiškesnių priežasčių. Kaip pasakojo pedagogė, pamokos vaikams baigdavosi 14 val. 45 min. ar valanda vėliau. „Pareini namo, apsikuopi ir eini dirbti antros pamainos – ruoštis rytojui. Galima sakyti, yra tik darbas ir miegas. Visada sakau: jei mokytojas nutarė vakare kuo nors kitu užsiimti, vadinasi, naktis miegui bus trumpesnė, nes pasiruošti vis tiek reikia. O amžius daro savo. Mokiniai yra puikūs, niekada nesakiau, kad jie kažkokie ne tokie. Yra pavienių sudėtingų vaikų, bet tik pavienių“, – kalbėjo V. Nekrevičiūtė.
Ypač, anot jos, darbą gimnazijos mokytojams sunkina spragos progimnazijose. Su iš jų ateinančiais vaikais tenka dirbti vadinamųjų grynųjų gimnazijų mokytojams ir lopyti tai, kas nepadaryta ankstesniu etapu.
„Ten nėra jokio atskaitingumo. Ne, ne mokytojai blogai dirba. Bet vis tiek justi atsipalaidavimas. Pabaigia aštuonias klases vaikas ir išeina“, – apibūdino gimnazijos mokytoja.
Taip pat skaitykite
Buvo ir dar viena priežastis, galutinai įkalusi apsisprendimo vinį.
„Etatinis apmokėjimas išvis yra pasityčiojimas. Per keturiasdešimt metų nė karto nesusidūriau su situacija, kad mokytojai skaičiuotų minutes, išskyrus nuo to laiko, kai įvedė etatinį. Net tinkamo apibūdinti žodžio negali surasti galvodamas, ką tai padarė su mokytojo darbu. Mums, mokytojams, sako, kad nieko nebedarome be atlygio, bet mus privertė taip daryti, nes suskaičiuoja viską, ką mes darome.
Mokslo metai – 42 savaitės, o atlygį skaičiuoja už 37 savaites ir padalija 42 savaitėms. Mums sako, kad padidėjo atlyginimas, už viską užmoka. Bet penkios savaitės – mokinių atostogos, kai mokytojai dirba. Dėl etatinio mokytojai yra labai įsiskaudinę“, – kalbėjo pedagogė.
V. Nekrevičiūtė patikino niekada nedvejojusi savo pasirinkimu būti mokytoja.
„Bet atėjo laikas, ir išeinu. Ir vaikai apgailėjo, ir aš apgailėjau. Bet išeinu su šypsena“, – sakė pedagogė. Į jos vietą mokykla jau turi mokytoją.
Krizė gresia po kelerių metų
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas LRT radijui yra sakęs, kad yra daugybė priežasčių, lėmusių mokytojų traukimąsi iš mokyklos.
Anot jo, tai ne tik koronavirusas, pensinis amžius, mažėjantis darbo krūvis regionuose, bet ir Vyriausybės neigiamas požiūris į mokytoją, taip pat etatinio apmokėjimo reforma, sukėlusi nemažą galvos skausmą švietimo darbuotojams, nežavintys atlyginimai ir galų gale nuotolinis mokymas.
Kaip įžvelgia švietimo pasaulio atstovai, kol kas šioje rinkoje sąlyginė ramybė, bet po kelerių metų gali kilti audra, mat šiandieniniai 50–60 metų mokytojai tuomet išeis į pensiją į nebūsią kam užkamšyti spragų.
Didžiausias deficitas prieš Rugsėjo 1-ąją – švietimo pagalbos specialistai, ypač stinga logopedų, psichologų, taip pat menkai patrauklių studijuoti dalykų – fizikos ar chemijos – mokytojų. Miestuose dar pavyksta šias spragas užkaišioti direktorių išrastu metodu – padalijant krūvį jau esamiems darbuotojams. O rajonuose – nors verk, specialisto neprisiviliosi.
Mokyklų vadovams tenka grumtis ir dėl pradinių klasių pedagogų. Tiesa, Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad ieškančių darbo pedagogų gretos kur kas gausesnės nei darbo pasiūlymų.
„Mokytojų pasiūlos ir paklausos disbalansą darbo rinkoje lemia keletas priežasčių – mokomasis dalykas, siūlomos laisvos darbo vietos sąlygos: etato dalis (dažnu atveju dalinis darbas), darbo grafikas, mokamas darbo užmokestis, darbdavio reputacija – „prestižinė“ ar „eilinė“ mokykla, asmens susisiekimo, mobilumo galimybės nuvykti į siūlomą darbo vietą.
Taip pat įtakos turi profesijos įvaizdis, prestižas bei visuomenės požiūris į mokytojo profesiją“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Švietimo valdžia deda viltis į kiek pagausėjusias šiemet stojančiųjų į pedagogikos studijas gretas. Jiems numatytos ir 300 eurų stipendijos.
