Lietuvoje

2020.06.24 21:24

Mokslininkė paaiškino, kokie uodai gyvena Lietuvoje ir kodėl jų šiemet daugiau nei pernai

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.06.24 21:24

Nors su uodais Lietuvoje „susigyventa“ nuo seno ir vasaromis labiau prisibijoma erkių, uodai sukelia problemų alergiškiems asmenims, o kai kurie jų perneša parazitus, kurie įsikurti gali ir žmogaus organizme. Tačiau entomologė ramina, kad tai yra labai reti ir mokslininkams pažįstami atvejai, dėl kurių vengti gamtos nereikėtų. Ji primena, kad dešimtys lietuviškų uodų rūšių yra svarbi ekosistemos dalis.

LRT RADIJO laidos „10-12“ pašnekovė, Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos mokslininkė Rasa Bernotienė išsamiai papasakojo apie Lietuvoje aptinkamus uodus, kasmetinius vasarų gamtoje palydovus.

Jeigu esate tarp tų, kuriems pasirodė, kad uodų šiemet daugiau negu pernai, jūs neklystate. Tačiau tai paaiškinama labai paprastomis aplinkybėmis – didesne sezonine drėgme.

„Pernai turėjome ypatingai sausą vasarą, taigi uodų buvo tikrai mažai, lyginant su daugiamečiais rezultatais. Šiemet jų yra daugiau negu pernai, tai tiesa, bet būtina paminėti, kad labai priklauso nuo žmonių jautrumo – kas vienam yra labai daug, tas kitam yra normalu. Jeigu lyginti uodų gausą šiemet su daugiamečiais rezultatais, tai niekuo neypatinga – uodų yra tiek, kiek buvo prieš kelis metus, prieš penkis ar šešis“, – teigia entomologė.

Reikėtų nepamiršti, sako ji, kad uodų skaičius visoje Lietuvoje pasiskirstęs netolygiai, todėl apie vieną vietovę nereikėtų spręsti šalies mastu.

Būtent birželio mėnesį uodų įvairovė didžiausia – šiuo laikotarpiu į žmogaus kraują kėsinasi kelios dešimtys panašių, tačiau visgi skirtingų uodų. „Mes Lietuvoje turime 36-ias uodų rūšis ir vis dar atrandame naujų. Birželio mėnesį 20 iš tų 36 gali būti aptinkamos, vėliau, link rudens, dominuoja kelios pagrindinės uodų rūšys, dvi ar trys. Jų įvairovė tikrai menka, bet tos dvi-trys rūšys gali labai gausiai veistis ir jų gausa vis tiek gali būti didelė“, – sako R. Bernotienė.

Lietuvoje besiveisiančioms uodų rūšims palankiausia 20-25 laipsnių temperatūra, jie mėgsta drėgmę, vėsesni orai uodų lervų vystymosi trukmę gali prailginti kelis kartus – nuo vienos iki trijų savaičių. Kaip laidoje pasakojo mokslininkė, uodų patelės ilgaamžiškesnės už patinus, gyvena apie tris savaites, kai patinai – vos vieną.

Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse gyvenantys uodai daugumai žmonių reiškia tiesiog nedidelį diskomfortą, kai tuo tarpu tropinėje ir subtropinėje klimato juostose aplink pusiaują jie platina mirtinas ligas. Kartais būgštaujama, kad ateityje dėl klimato kaitos ir palyginti atšiaurioje Lietuvoje galėtų veistis pavojingų ligų nešiotojai. Kaip paaiškina R. Bernotienė, maliarinai uodai – tai yra tie, kurie hipotetiškai tokią ligą galėtų platinti – egzistuoja ir Lietuvoje, bet ligos sukėlėjo mūsų kraštuose nesama.

„Lyginant mūsų lietuviškus uodus su pietų Europos arba Afrikos, jie iš tikrųjų yra draugiški, nes neplatina tų baisiųjų ligų, kurios yra platinamos pietų kraštuose, kaip geltonoji karštinė, dramblialigė, ta pati maliarija, įvairios virusinės infekcijos, dengės karštinė“, – vardijo mokslininkė.

Tiesa, viena maliarijos forma atmaina gerai pažįstama ir Lietuvoje, tik nuo jos kenčia ne žmonės. „Paukščių maliarija Lietuvoje yra labai paplitusi. Pas mus Gamtos tyrimų centre yra labai stipri paukščių maliarijos specialistų grupė, kuri tiria, tai kai kurie paukščiai yra vos ne šimtu procentų užsikrėtę paukščių maliarija, kuri visiškai nepavojinga žmonėms ir kurią perneša mūsų lietuviški uodai. Nėra iki galo aišku, kaip paukščiai serga, bet matomai jie serga nelabai sunkia forma, jie ligą išgyvena, tik kurį laiką blogai jaučiasi“, – pasakojo R. Bernotienė.

Žmonėms sveikatos problemų sukelti gali specifinius parazitus pernešantys uodai, bet tokių atvejų fiksuojama labai mažai, sako pašnekovė.

„Iš tiesų uodai perneša ir pas mus Lietuvoje, ir aplinkinėse šalyse, parazitus filiarijas – kirmėles, kurios gali būti aptinkamos šunų širdyse. Veterinarai šitą problemą žino. Ir gali būti jos žmoguje, bet galiu paguosti tiek, kad per pastaruosius keletą metų tokių atvejų, kai žmoguje buvo aptinkamos tos kirmėlės, buvo 12 ar 13. Tai yra labai reti atvejai ir jie visi yra pagydomi“, – aiškino R. Bernotienė. Ji priduria, kad baugiai galiai atrodyti atvejai, kai kirmėliniai parazitai apsigyvena žmogaus akyje, tačiau ir tai yra medikų išsprendžiama.

Svarbūs ekosistemai

Viena lietuviškų uodų rūšis yra išskirtinė, ir ji geriau pažįstama pajūrio gyventojams ar svečiams. Tai – uodai trūkliai, dar vadinami chironomidais, pati neįnoringiausia uodų padermė. Mat jie nesimaitina nei žmonių, nei gyvūnų krauju, jie apskritai niekuo nesimaitina, sako R. Bernotienė, tačiau jais maitinasi daug kas. Todėl jie yra svarbi ekosistemos dalis, nors suaugę patinai ir patelės gyvena vos keletą dienų.

„Prieš tai kalbėjome apie kraujasiurbius uodus, kurių yra 36-ios rūšys ir kurios kanda. Kuršių nerijoje yra kiti uodai, vadinami uodais trūkliais, kurie nekanda, jie iš viso nesimaitina. Jie vystosi Kuršių marių dugne, gali vystytis ežerų dugne, ir jų lervos yra žuvų maistas. Be šitų uodų nuvykę į Kuršių neriją negautume karšio paragauti, taigi jie yra naudingi.

Žinoma, kai jie masiškai išskrenda, visos sienos nutūpusios tais uodais, jie nekanda, bet skrenda į burną, į akis, sudaro tam tikrų nepatogumų. (...) Tai yra žuvų maistas ir ekosistemos dalis, jie neplatina jokių ligų, nebent, kiek man žinoma, galimos alerginės reakcijos, kai jų yra labai gausu. Tai man atrodo, kad tuos Kuršių nerijos uodus mes turime toleruoti“, – LRT RADIJUI sakė R. Bernotienė.

Iš tiesų, priduria jų, svarbi gamtos pasaulio dalis yra ir kraujasiurbiai uodai: „kraujasiurbių uodų lervomis irgi gali maitintis žuvys, jomis maitinasi kiti bestuburiai, suaugusiais uodais maitinasi paukščiai, šikšnosparniai. Buvo atliktas tyrimas: vienoje teritorijoje uodai buvo išnaikinti ir nustatyta, kad ten kregždės atsivedė kregždžiukų statistiškai patikimai mažiau ten, kur uodų nebuvo“.

Anot mokslininkės, kol kas neatrodo, kad Lietuvoje galėtų paplisti pietuose šių vabzdžių platinamos ligos – žiemos jiems čia pernelyg atšiaurios.

„Uodų gausą labiausiai lemia drėgmė, bet ko bijoma, tai kad naujos uodų rūšys, kurios galbūt galės pernešti tuos baisiuosius susirgimus, atvyks į šiaurinius regionus ir čia įsikurs. Europoje turime atvejų, kai uodas, atvežtas iš Azijos, vadinamasis tigrinis uodas, įsikūrė Italijoje, Ispanijoje ir kituose kraštuose ir pradėjo tam tikras žmonių ligas, kurių nebuvo. Bet, mūsų laimei, nors tas uodas plito į šiaurę, Vokietijoje, Olandijoje sustojo ir daugiau į šiaurę nebeplinta. Matomai, žiemos yra per šaltos ir jie nesugeba jų pernešti“, – sakė „10-12“ pašnekovė.

Kraujasiurbių uodų tyrinėjimai mokslininkams parodė, kad jie yra stipriai prisitaikę prie ekosistemų, kuriose maitinasi, o „raciono“ pokyčiai aiškiai atsiliepia uodų populiacijai.

„Kaip minėjau, rūšių yra daug, ir kiekviena rūšis turi savo „skonį“, preferencijas, kieno kraujas yra skaniausias. Vieni „specializuojasi“ paukščių kraują siurbti, kiti – žinduolių. Pasirodo, netgi yra įrodyta, kad jeigu uodas, kuris yra įpratęs siurbti stambių žinduolių kraują ir jo neranda, todėl pasiurbia kokios voveraitės kraują, jis padeda daug mažiau kiaušinėlių negu būtų galėjęs padėti“, – sakė R. Bernotienė.

O kaip su žmonėmis? Entomologė teigia, kad uodai aktyviau renkasi tuos, kurie išskiria daugiau šilumos, anglies dvideginio, kurie gausiau prakaituoja. Tai uodus privilioja. Tarp daugybės liaudiškų apsisaugojimų nuo uodų metodų mokslininkė neišskyrė nė vieno, tačiau patvirtino, kad kai kurie augaliniai ekstraktai uodus atbaido, užgožia žmogaus kūno kvapą.

„Citrinžolės pagrindu yra labai daug repelentų, net vaistinėse parduodamu, pasirodo, ir pušų ekstraktas juos atbaido“, – atkreipė dėmesį R. Bernotienė. Nenorintiems „kvepintis“ repelentais, ji siūlo paprastą ir visiems žinoma apsisaugojimo būdą – apsirengti tankesnio audinio drabužiais.

Populiariausi