Lietuvoje

2020.06.12 15:12

Kokius kartų skirtumus atskleidė eitynės prieš rasizmą?

Ieva Žvinakytė, LRT.lt2020.06.12 15:12

Kol apie tūkstantis jaunuolių Vilniuje žygiavo taikioje eisenoje, taip solidarizuodamiesi su JAV vykstančiais prieš rasizmą nukreiptais protestais, vyresnieji negalėjo nuslėpti nuostabos, kodėl rūpinamasi Lietuvai neva neaktualiomis problemomis. Ką tai atskleidė apie Lietuvos visuomenėje egzistuojančius kartų skirtumus?

Po protesto socialines medijas užplūdo komentarai, daugiausia parašyti vyresnių kartų atstovų, kritikuojančių jaunimą dėl to, kad į gatves jie išėjo dėl problemos, kuri Lietuvoje, jų nuomone, neegzistuoja, dėl angliškai skanduojamų šūkių bei dėl liberalių madų vaikymosi.

Anot Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorės Rūtos Žiliukaitės, tyrimai rodo, kad Lietuvoje „jauni žmonės turi stipresnę kosmopolitiškumo orientaciją, o vyresnių kartų gyventojai – stipresnę nacionalinę tapatybę.“ Šie skirtumai galėjo iš dalies nulemti protesto metu išryškėjusį kartų nesutarimą.

„Žinutė, kuri buvo iškomunikuota jaunimui, skelbė: kaip jūs drįstate rūpintis globaliomis problemomis, kai Lietuvoje mūsų problemos neišspręstos?“ – sakė R. Žiliukaitė.

Itin daug nepasitenkinimo sukėlė vienas protesto metu iškeltas anglų kalba užrašytas plakatas, nukreiptas prieš policiją. Daugelio manymu, tokie gestai Lietuvoje, kurioje vos prieš savaitę tarnybos metu buvo nušautas policininkas, parodė, kad jaunimas nesupranta vietinio konteksto.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė, kuri taip pat dalyvavo proteste, LRT English sakė, kad nereikėtų vieno plakato, kuriam ji pati nepritarianti, tapatinti su visu protestu.

Politikė taip pat ragino nepamiršti, kad jauni žmonės, kurie žygiavo eisenoje, „gyvena Vakarų informacinėje erdvėje“, skaito angliškas naujienas. Jiems „tai, kas vyksta Lietuvoje, ir tai, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra viena ir ta pati informacinė erdvė“, o prieš policiją nukreipti plakatai buvo skirti ne Lietuvos auditorijai.

Visgi R. Žiliukaitė minėjo, kad kartų konfliktą nulemia abiejų pusių nesusikalbėjimo.

„Turėtume pabandyti suprasti (vyresnius žmones – LRT.lt), – sakė sociologė. – Lietuvoje yra daug problemų. Pavyzdžiui, turime senjorus, kurie yra diskriminuojami (...). Tai yra problemos, dėl kurių kovojo vyresnių kartų žmonės ir įvairūs politiniais sąjūdžiai. Jie visada norėjo įtraukti ir jaunimą.” Bet pastarieji nesidomėjo šiomis problemomis.

Tačiau anot R. Žiliukaitės, arši kritika dėl rūpinimosi globaliomis problemomis tikrai „nepakeis jaunų žmonių elgesio“. Užuot kritikavę, vyresnieji turėtų kominukuoti su jaunimu taip, kad pastarieji suprastų, kad „vietinės problemos yra aktualios ir jiems, kad jie irgi norėtų prisidėti prie jų sprendimo“.

A. Armonaitė taip pat perspėjo, kad atakos, nukreiptos prieš jaunimą, gali juos atbaidyti nuo pilietinio aktyvumo bei juos „marginalizuoti“.

Visgi R. Žiliukaitė pastebėjo, kad pikti komentarai, pasklidę internete po penktadienio protesto, neatspindi visos vyresniosios kartos nuomonės, nes „nemažai vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoj palaikė šį jaunimo taikų protestą“. Nemažai neapykantos buvo paskleista ir kraštutinių dešiniųjų grupių bei „trolių“, kurių tikslas, pasak A. Armonaitės, yra „skaldyti visuomenę“.

Ne tik kartų skirtumai

Prieš rasizmą nukreipta eisena Vilniuje taip pat išryškino socialinius ir regioninius skirtumus Lietuvoje, nes šalies sostinė yra išskirtinė Lietuvos kontekste, pastebėjo Vytauto Didžiojo Universiteto sociologijos profesorius Vylius Leonavičius.

„Vilnius yra gana specifinis miestas Lietuvos mastu, nes jis yra labai fragmentuotas, (...) susiskladęs tautiniu ir socialiniu požiūriu, – kalbėjo profesorius. – Proteste dalyvavo ta jaunimo dalis, kuri yra palikuonys tam tikro kultūrinio, politinio, ekonominio elito, kurio kituose miestuose nėra tiek daug.“

V. Leonavičius aiškino, kad socialiniai ir finansiniai skirtumai yra svarbūs formuojant jaunų žmonių vertybių sistemas. Pasiturinčios šeimos turi daugiau galimybių keliauti su vaikais, juos išleisti į mokslus prestižinėse užsienio mokyklose ir universitetuose, kur jie susipažįsta su globalaus pasaulio idėjomis.

„Tyrimai apie vertybines orientacijas parodė, kad pasiturinčių šeimų vaikų vertybinės orientacijos yra panašios kaip Vakarų Europos jaunimo tarpe“, – sakė sociologas.

Visgi jis paminėjo ir tai, kad sovietinis palikimas vis dar matomas Lietuvos visuomenėje bei prisideda prie vyresnės kartos bei jaunų žmonių, augusių laisvoje Lietuvoje, ideologinių skirtumų.

„Rytų Europos visuomenės yra gana konservatyvios, nes jų socialinis vystymasis buvo užšaldytas (Sovietų okupacijos laikotarpiu – LRT.lt), – kalbėjo profesorius. – Kartu turime naują kartą, kuri labai greitai buvo įtraukta į globalinį pasaulį.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt