Protestų bangai ritantis per Jungtines Valstijas, Lietuvoje gyvenantys amerikiečiai teigia, kad būdami toli nuo tėvynės, jie ne mažiau asmeniškai priima šią šalį užvaldžiusią problemą.
#Voices – „LRT English“ projektas, analizuojantis svarbias, kontraversiškas ar per mažai dėmesio sulaukusias temas iš lietuvių diasporos ar išeivių perspektyvos.
Candace Goodrich
„Lietuviams tai taip pat turėtų rūpėti. Yra daug išankstinių nusistatymų Lietuvos ir buvusio Rytų bloko atžvilgiu.“
„Manau, kad atsidūrėme tame istorijos tarpsnyje, kuomet žmonės yra nustumti iki pat bedugnės krašto ne vien dėl smurto, bet ir dėl to, kaip nevykusiai valdoma (koronaviruso) pandemija, neproporcingai skaudžiai palietusi juodaodžių bendruomenę.
Matome daug pykčio, nusivylimo ir didžiulį reformų – veiksmų, kurie inicijuotų visapusiškus pokyčius – poreikį. Protestų metu matome neįtikėtinai daug smurto, kuomet taikius protestuotojus puola sukarinta policija. Puolami ir žiniasklaidos, taip pat ir tarptautinės, atstovai. Visa tai pažeidžia susirinkimų teisę ir žodžio laisvę“, – LRT English sakė Candace Goodrich.
Tuo metu, kai Candace šeimos nariai ir draugai dalyvauja protestuose JAV, ji kaip įmanydama stengiasi juos paremti, kad ir būdama toli.
„Mano brolis yra nepriklausomas fotografas. Šiuo metu jis yra priešakinėse pozicijose. Jis rizikuoja gyvybe. Namuose jo laukia du maži vaikai, tačiau jis fotografuoja protestus. (…) Daug Niujorke gyvenančių mano draugų taip pat protestuoja. Aš labai jautriai į tuos dalykus reaguoju, nes tai – mano mylimi žmonės.
Aš pati Jungtinėse Valstijose negyvenu jau 10 metų. Kai matai, kad tavo gimtojoje šalyje vyksta baisūs dalykai, apima bejėgiškumo jausmas, nes negali reaguoti, negali dalyvauti.
Tačiau aš galiu protestuoti čia (Lietuvoje – LRT). Stengiuosi būti aktyvi, nors ir negyvenu JAV, tai darau ne tik iš solidarumo, bet ir dėl savęs. Toks yra mano pačios gijimo procesas“, – pasakoja Candace.
Candace įsitikinusi, kad rasizmas nėra vien Amerikos problema, ir paaiškina, kodėl tai turėtų būti svarbu visiems: „Tamsiaodžių amerikiečių pilietinių teisių pažeidimas yra žmogaus teisių pažeidimas, o tai jau tarptautinė problema. Visos bendruomenės turėtų palaikyti Amerikos juodaodžių bendruomenę, nes tai yra žmogaus teisių klausimas.
Lietuviams tai taip pat turėtų rūpėti. Yra daug išankstinių nusistatymų Lietuvos ir buvusio Rytų bloko atžvilgiu.Todėl jei jaučiatės persekiojami dėl tautinės ar etninės tapatybės, lyties ar lytinės orientacijos, tai taip pat ir jūsų kova.“
Matthew Ramirezas
„Kurstydami smurtą, jūs pritariate jų požiūriui“
„Protestus JAV seku labai atidžiai, nes pats esu kilęs iš mažumos bendruomenės Bronkse, Niujorke. Daugelis žmonių, tarp kurių užaugau, mano draugai, mano artimieji yra juodaodžiai arba lotynų amerikiečiai.
Rasizmą pažįstu ne iš paveikslėlių. Nors mano oda nėra juoda, jaučiuosi artimas šiai bendruomenei, todėl šis klausimas man labai svarbus. Nors šiuo metu esu už tūkstančių mylių, nenoriu tylėti, nes žiniasklaidos dėmesys šiai problemai pavertė ją viso pasaulio problema. Labai svarbu apie tai kalbėti“, – teigia Matthew Ramirezas.
Jausdamas, kad privalo kažką daryti, Matthew tapo vienu iš Vilniuje, kur šiuo metu gyvena, įvykusios demonstracijos „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės yra svarbios“) organizatorių.
„Iš pradžių tiesiog susisiekiau su draugais, kuriuos tai (protestai – LRT) betarpiškai palietė, ir išreiškiau savo paramą. Tačiau kuo toliau visa tai rutuliojosi, tuo aiškiau supratau, kad to negana. Noriu parodyti, kad pasaulis juos girdi, kad jie nebe vieni šioje kovoje, kad pasaulis jų pusėje“, – sako jis.
M. Ramirezas teigia nepritariantis vandalizmui ir plėšikavimui, tapusiais neatsiejama pastarojo meto protestų dalimi.
„Matau vaizdus, kaip naikinamas ir grobiamas mažumų atstovams priklausantis turtas ir tai daro žmonės, kurie turėtų palaikyti protestuotojus.
Jei pažvelgtumėte atidžiau į Amerikos getus, pamatytumėte, kad su mažumų atstovais ten elgiamasi kaip su gyvuliais. Taip elgdamiesi jūs tiesiog palaikote šį požiūrį. Jei norite kažką pakeisti, neverta žmonėms sakyti, kodėl jie klysta, verčiau reikėtų paaiškinti, kodėl jūs esate teisus. Kurstydami smurtą jūs pritariate jų nuomonei“, – sako vaikinas.
Heather Budrevičienė
„Mums ir mūsų vaikams tai buvo labai svarbi diena, nes norime, kad jie suprastų, kaip tai, ką mes palaikome, yra svarbu.“
„Net ir mano bendruomenėje yra nemažai rasizmo apraiškų,“ – sako iš JAV pietuose esančio Arkanzaso kilusi H. Budrevičienė. – „Mane tai labai paveikė. Mano artimiausi žmonės daug rašė socialiniuose tinkluose (apie rasizmą – LRT) ir daugelio jų nuomonė šiuo klausimu buvo visiškai priešinga manajai. Todėl man šios kelios dienos buvo kupinos emocijų.“
H. Budrevičienė teigia, kad ją, kaip privilegijuotą baltąją amerikietę, rasimas iš tiesų siutina.
„Prieš keletą metų, kai laukiausi, mano akys užkliuvo už statistikos, iš kurios matyti, kad juodaodės moterys, pirmiausia JAV, 2–6 kartus dažniau miršta ligoninėse dėl nepriežiūros nei baltaodės.
Niekaip negalėjau to pamiršti. Mane ne juokais erzino tai, kad buvau privilegijuota ir man nereikėjo nerimauti, kad vien dėl odos spalvos kas nors manimi gali netinkamai rūpintis. Tačiau esu dėkinga matydama, kad pasaulis galų gale suprato, jog su juodaodžiais nėra elgiamasi taip, kaip turėtų būti. Džiaugiuosi matydama, kad žmonės galų gale pradeda suprasti, jog JAV dar labai daug rasizmo apraiškų.
Protestuose sutikau daug draugų, juodaodžių ir baltaodžių. Po to jų socialinėse paskyrose pasipylė pamokymai, apie tai, kas teisinga, o kas ne. Protestai įgalina žmones daugiau dalintis mintimis“, – tvirtina ji.
Tai, kad gyvena Lietuvoje, kur sukūrė šeimą, netrukdo H. Budrevičienei palaikyti protestuotojų ir mokyti savo vaikų atpažinti rasizmo apraiškas.
„Visą šeimą nusivedžiau prie (Amerikos – LRT) ambasados, kur padėjome gėlių ir uždegėme žvakutes priešais ten įrengtą (judėjimą „Black Lives Matter“ remiantį) memorialą. Mes parodėme vaikams, kad tai yra ypatinga diena, nes norime, kad jie suprastų, kaip tai, ką mes palaikome, yra svarbu“, – sako ji.
