Po protesto Vilniuje prieš rasizmą jo kritikai piktinasi, neva Lietuvoje nėra prieš ką protestuoti, protestą vadina radikalios kairės iniciatyva, visuomenės skaldymu ir siekimu supriešinti. Bene didžiausią pasipiktinimą sukėlė keli plakatai, kurie skelbė: „Velniop policiją.“ Vis dėlto VDU profesorius Gintautas Mažeikis sako, kad tokie plakatai nukreipti ne į Lietuvos policiją, o fundamentalistiniai šūkiai užgožia akis ir nepadeda kritiškai mąstyti.
Protestus pasaulyje išprovokavo gegužės 25-osios incidentas, kai policininkui Mineapolyje, Minesotoje, keliu beveik devynias minutes spaudus George`o Floydo kaklą šis mirė. Tai naujausias atvejis, kai baltieji teisėsaugos pareigūnai kaltinami dėl neginkluotų juodaodžių mirties.
G. Floydo mirties išprovokuotas pyktis virto rimčiausiais pilietiniais neramumais JAV nuo Martino Lutherio Kingo nužudymo 1968 metais. Nuo Sidnėjaus iki Londono pasipiktinę protestuotojai skanduodami ir nepaisydami socialinio atstumo pradėjo mitingų visame pasaulyje prieš rasizmą ir policijos brutalumą bangą.
Penktadienį pareikšti solidarumą su nužudytu G. Floydu susirinko ir lietuviai. Kaip rašė LRT.lt, skanduojančius eitynių dalyvius, einančius nuo Katedros aikštės, prie JAV ambasados pasitiko ir kita pusė, pasisakinti prieš tokio pobūždio akcijas.
Grojant Eurikos Masytes dainai „Laisvė“ jie skandavo „Lietuva, Lietuva“. Vienas iš dalyvių mėgino atimti vieną plakatų, ant kurių buvo užrašyta „Stop Sorošo teroristai“, „Antifa“ ir panašūs užrašai. Į konfliktą tarp pusių teko įsikišti ir policijai.
Kritikos protesto dalyviams pasirodė ir jau po protesto. Bene daugiausiai kritikuoti plakatai, kuriuose rašoma: „F*** the police“, prisimintas ir gegužės 29-ąją Lietuvoje nužudytas pareigūnas.
Protesto kritikai kalbėjo, neva Lietuvoje nėra prieš ką protestuoti, nes čia nėra rasizmo, o protestą vadino radikalios kairės iniciatyva, visuomenės skaldymu ir siekimu supriešinti. Tuo tarpu dalis protesto šalininkų bet kokią kritiką vertino kaip fašistinius ar komunistinius pasisakymus.
Pavyzdžiui, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas feisbuke rašė, kad protesto metu buvo žeminami policijos pareigūnai, buvo demonstruojami prieš juos nukreipti plakatai, kurių turinys nedera „su elementaria dorove ar etika, skatina prievartą ir smurtą“.
„Tai kas penktadienį įvyko Vilniuje, kai kraštutinės kairės ekstremistai ir chuliganai įžūliai žemino Lietuvos valstybę, gąsdino ir net panaudojo prievartą kitų pažiūrų taikių žmonių atžvilgiu negali būti ir nebus toleruojama. (...) Tokia pasibjaurėtina provokacija surengta vos po kelių dienų, kai Lietuva iškilmingai palaidojo tarnybos metu nušautą policijos pareigūną“, – rašė L. Kasčiūnas.
Parlamentarė Aušrinė Armonaitė apie protestą laikosi kitokios nuomonės – ji ir pati jame dalyvavo. A. Armonaitė džiaugėsi, kad proteste susirinko labai jauni žmonės, kurie spinduliavo stiprią energiją ir pilietiškumą, todėl, anot jos, milžiniška klaida juos vadinti „lenininistais”, „komunistais” ar radikalais.
„Tai, kad vakarykštėje akcijoje pasipainiojo plakatų, kuriems nepritariu – ar policiją menkinantis plakatas, ar kokia tai anarchokomunistinė simbolika, yra apmaudu. Ir dėl to apgailestauju. Kiekviena masiškesnė iniciatyva pritraukia visokių žmonių. Bet tai nesumenkina pačios iniciatyvos. Visada palaikysiu tuos, kurie patiria smurtą, rasizmą ar dėl savo tapatybės bruožų nėra lygūs prieš įstatymą“, – feisbuke rašė Seimo narė.
Panašiai nuomonei pritarė ir socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. Anot jo, protestai kuria protesto kultūrą, o gebėjimas susitelkti į galingus protestus yra demokratijos saugiklis. G. Palucko teigimu, „tik labai siauro proto žmonės" galėjo įžvelgti plakatų „Velniop policiją“ paraleles su nužudytu pareigūnu Lietuvoje.
„Nereikėtų suplakti tik dviejų įvykių“
Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis portalui LRT.lt sako, kad nereikėtų suplakti tik dviejų įvykių – žuvusio Lietuvoje pareigūno ir bendros kritikos policijai: „Žinoma, kad mes gedime (žuvusio pareigūno – LRT.lt) ir džiaugiamės policijos drąsa prieš smurtaujančius ar ginkluotus nusikaltėlius.
Matome, kaip policijos pareigūnai vykdo savo pareigą ir esame jiems už tai dėkingi. Kita vertus, (derėtų – LRT.lt) nepainioti jų su bendra tendencija, adresuota policijai, kuri yra abstrakti ir sako, kad policija dažniau gina valstybės interesus ir nemato piliečių interesų“.
Pasak G. Mažeikio, plakatai, žeidžiantys policijos pareigūnus, buvo perimti iš globalaus proceso, tai – globalūs šūkiai, pasisakantys už kovą su rasizmu. Taigi šie plakatai nukreipti ne į Lietuvos, o pirmiausia į JAV policiją ir jos dalį, tačiau ne visi tai supranta, o tie, kurie pasisako prieš šią pilietinę akciją ir grubiai aiškina plakatus, tik įpila ugnies į pilietinį nesutarimą, tvirtina VDU profesorius.
Lietuvoje nuolat pasireiškia rasizmo formos
Svarbiausia – solidarumo protestai prieš rasizmą pasaulyje, o tai, kad Lietuvos gyventojai dalyvavo tokiose solidarumo akcijose, yra gerai, kalba G. Mažeikis. Anot jo, Lietuvoje nuolat pasireiškia įvairios rasizmo formos, tai pripažįsta ir tyrėjai, todėl tokia protesto akcija yra tinkama ir edukaciniais tikslais. Žinoma, kiekviena protesto akcija susilaukia kritikos, priduria pašnekovas.
„Tai normalu, todėl būtų gerai, kad Lietuvos pareigūnai suprastų, kad būtinai atsiras kelios viena kitai prieštaraujančios stovyklos. Galbūt ne visai lygių jėgų. Paprastai rekomenduojama išsivysčiusiose šalyse su pareigūnų pagalba atskirti šias dvi grupes, kad būtų išvengta provokacijų.
Išvengti provokacijų yra ne tik pačių mitinguotojų reikalas, (...) bet taip pat tai yra pareigūnų reikalas. Tai neturėtų užgožti jokių kitų temų“, – sako G. Mažeikis.
Fundamentalistiniai šūkiai užgožia akis
Jo teigimu, svarbiausia protesto žinutė – solidarumas prieš rasizmą, o kitos temos jau yra antraeilės ir mažiau reikšmingos. Viena jų – nekritiškas santykis su Lietuvos policija.
„Dalis jaunuolių galėjo būti įtraukti į bendrą policijos kritikos (...) srautą, kuris yra pasaulyje, kuris gana šabloniškas ir stereotipiškas. Vis dėlto, jei jie skaitė, ir Jungtinėse Valstijose yra atskirų išimčių, kur pačios aštriausios diskusijos ir susirėmimai, bet policija labai aktyviai bendradarbiauja su protestuotojais, su piliečiais. Ten, kur jie bendradarbiauja, rezultatai yra kur kas geresni“, – pasakoja G. Mažeikis.
Žinoma, galėtume kritikuoti atskirus protestuotojus, kurie įžeidinėja Lietuvos policijos pareigūnus, nemąsto kritiškai arba visus iš eilės vadina fašistais ar komunistais, kaltina viskuo, kuo papuola, akcentuoja VDU profesorius.
Pasak jo, tokie abstraktūs kaltinimai: „jūs fašistai, jūs išnaudotojai“ mažai kuo skiriasi nuo to, kaip elgiasi bet kurios grupės, paveiktos propagandos arba stereotipų.
„Nesvarbu, ar tai bus kairė, ar dešinė, ar liberalai, ar tikintieji – visais atvejais fundamentalistiniai šūkiai užgožia akis ir nepadeda kritiškai mąstyti, pavyzdžiui, neleidžia atrasti pilietinio dialogo su policija. (...)
Bet kokiu atveju, tai yra protesto pamokos. Jos mums reikalingos tam, kad kai reikės spręsti savo pačių problemas, per tokius protestus būtų ir lyderiai, ir gebėjimai juos organizuoti“, – pabrėžia jis.
