Lietuvoje

2020.05.05 20:56

Kol jaunimas džiaugiasi švelnėjančiomis karantino sąlygomis, senjorai laukia vakcinos

Augustinas Šulija 2020.05.05 20:56

„Išgyvenom karą ir pokarį, kolektyvizaciją, ūkio bei pramonės griovimus. Esame įpratę gyventi visaip“, – sako Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė, tačiau pripažįsta, kad nuotaikos tarp senjorų šiomis dienomis – „liūdnos“.

„Mano telefonas netyla. Vien šiandien iki pietų sulaukiau beveik 30 skambučių“, – sako nuolat su namuose dienas leidžiančiais pensininkais kalbanti G. Makaravičienė. Anot jos, pensininkai nerimauja ir dėl ateities, ir dėl sveikatos problemų.

Kol likusi visuomenės dalis jau gali džiaugtis darbą atnaujinusiomis lauko kavinėmis ir įvairiomis paslaugomis, vyresnio amžiaus žmonės, kaip pažeidžiamiausia COVID–19 grupė, ir toliau priversti gyventi karantino sąlygomis. Anot G. Makaravičienės, nenuostabu, kad po šitiek laiko saviizoliacijos ne vienas senjoras jau kalba ir apie depresiją.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiek anksčiau pripažino, kad vyresniems žmonėms gali tekti palaukti, kol bus galima saugiai bendrauti gyvai.

„Gali būti kad tokia rekomendacija išliks labai ilgą laiką, tol, kol nebus saugu mūsų senjorams. Tai dvi pagrindinės prielaidos – arba atsiranda vaistai, arba vakcina“, – šią savaitę sakė ministras bei paragino senjorus bendravimui naudoti šiuolaikines technologijas.

Tiesa, tokie raginimai guodžia retą pagyvenusį mūsų šalies gyventoją. Statistikos departamento duomenimis, pernai vos 13 proc. 65–74 metų asmenų naudojosi socialiniais tinklais, elektroniniu paštu vos penktadalis šios amžiaus grupės asmenų. Prieigą prie interneto apsunkino ir uždarytos bibliotekos, kur kasdien internetu naudojasi tūkstančiai vyresnio amžiaus žmonių.

„Žinoma, jaunimas naudojasi technologijomis ir gali prieiti prie įvairios informacijos, tačiau pagyvenę žmonės – neretai patiklūs ir kliaujasi tuo, ką girdi per televiziją, kur visą parą dominuoja negatyvios naujienos. Uždaryti namuose jie net miegoti nebegali“, – sako G. Makaravičienė.

Laukia karantino pabaigos

Apie tai, kad ir toliau gyvena laukimo sąlygomis, pripažįsta ir Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Kajetonas Šliogeris.

„Tikimės, kad ateis gegužė, birželis ir karantinas Lietuvoje baigsis. Kada sulauksime tų vaistų, tos vakcinos, niekas negali pažadėti“, – sako 85-erių senjoras.

Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių vienintelis išsigelbėjimas nuo vienatvės – telefonas. Nemokamos bendravimo ir emocinės pagalbos linijos „Sidabrinė linija“ įkūrėjas, Marius Čiuželis, tvirtina, kad, palyginti su laikotarpiu prieš karantiną, sulaukia 7–8 kartus daugiau skambučių nei įprastai. Žmonės skambina norėdami pasidomėti tiek „Sidabrinės linijos“ veikla, tiek ieškodami nusiraminimo bei informacijos apie karantino pabaigą.

„Saviizoliacija veikia kiekvieną žmogų, o senus žmones ypatingai. Matome, kad į kavines eiti jau kaip ir galima, paslaugų sektorius palaipsniui atsiveria, tačiau senas žmogus tuo pasinaudoti negali. Galite tik įsivaizduoti, kaip jie jaučiasi“, – sako M. Čiuželis.

Anot jo, dar karantino pradžioje išryškėjo dvi grupės senjorų – vieni, kurie ypatingai laikėsi karantino reikalavimų ir niekur nekėlė kojos iš namų, ir kiti, kurie buvo įsitikinę, kad visa tai išsigalvojimai, nesąmonė ir gyveno savo įprastą gyvenimą.

Visgi, „Sidabrinės linijos“ savanoriai pasakoja, kad net ir savo sveikata rizikuoti pasiruošę drąsuoliai retai randa bendrauti norinčių bendraminčių.

„Net ir tie, kurie išeidavo į lauką pasakoja, kad paprasčiausia neturi su kuo ten bendrauti. Anksčiau suoliukai būdavo nusėsti, o dabar kiemai tušti“, – pasakoja M. Čiuželis.

JAV senjorų asociacijos atliktų tyrimų duomenimis, vienatvė sveikatai kenkia ne mažiau nei 15 per dieną surūkytos cigaretės. Tuo tarpu Lietuvos nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja, kad beveik pusė milijono senjorų Lietuvoje jaučiasi vieniši.

„Kuo labiau gyvenimas laisvės, namuose liekantiems senjorams noras išsikalbėti tik didės“, – sako M. Čiuželis.