Lietuvoje

2020.04.24 05:30

Į karantiną panirusio Panevėžio aktoriai griebėsi kitokios kūrybos, o policija sulaukė net bauginimų

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.04.24 05:30

Į centrinėje Panevėžio aikštėje stūksantį Juozo Miltinio dramos teatrą nebesusirenka žiūrovai, bet repeticijos, kad ir kitokios, čia vyksta. Be to, aktoriai griebėsi knygų įrašymo. Laisvės aikštėje nenutilo remontai, o policijos pareigūnai sako, kad žmonės turėtų būti atsargūs, mat vagims nagų niežulio karantinas nenumalšino. O ir gąsdinimų pareigūnai sulaukė – neblaivus vyras prisistatė mediku ir tikino negydysiąs pareigūnų.

Panevėžio simbolis – Juozo Miltinio dramos teatras – dabar tylus. Nesustojęs pagrindinės miesto aikštės remontas įžengė ir į teatro prieigas – ardomos plytelės, klojamos naujos. Praeivio – nė vieno. Tik iš toli gali pasižvalgyti į spektaklių afišas. Pasikeitusį teatro gyvenimą, atrodytų, sergsti tik pats J. Miltinis. Tiksliau, jo skulptūra.

Tiesa, repeticijos už nurimusio teatro sienų vyksta. Bet į jas susirenka vos po kelis žmones – režisierius, jo asistentė ir aktorius, po valandos ar kelių – režisierius ir kitas aktorius. Dar vienas spektaklis repetuojamas virtualiai.

Kad kūrybiškumo alkis nekamuotų tų, kurie nerepetuoja, teatras ėmėsi iniciatyvos įgarsinti knygas.

Į repeticiją – po kelis arba prie kompiuterio

Kaip sakė J. Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus, visas kolektyvas nekantriai laukia, kada vėl galės atverti duris žiūrovams.

„Vieną premjerą, Algio Latėno režisuotą spektaklį, turėjome kaip tik šiuo metu išleisti, bet finišo tiesiojoje dėl karantino teko ją sustabdyti. Ši spektaklį sustabdėme, kai jau ketinome rengti generalines repeticijas.

Taip pat skaitykite

Kadangi negalima vienoje erdvėje rinktis daugiau nei penkiems žmonėms, o spektaklyje dirba daugiau žmonių, techniškai negalėjome to daryti. Laukiame, kada galėsime tęsti darbus“, – pasakojo meno vadovas.

Tiesa, jis pats nenutraukė darbo – ir per karantiną režisuoja Ivano Vyrypajevo pjesę „Irano konferencija“, kurią pats ir išvertė į lietuvių kalbą.

„Dirbame kiek keistai – aktoriai nesusitinka. Bet kadangi pjesė paremta monologais, aktoriai į repeticiją teatre ateina po vieną, tad dirbame dviese. Bendrą paveikslą turiu įsivaizduoti. Tai, žinoma, stabdo darbą, sudėtinga. Bet drauge ir labai įdomu.

Džiaugiuosi, kad aktoriai dega noru dirbti, visi laukia, kada bus įjungta žalia šviesa dirbti visa koja, susirenkant visiems drauge, įsitraukiant technikams. Turime du spektaklius, kurie visai šalia finišo, bet jam reikia karantino pabaigos“, – apie dabartinę teatro kasdienybę pasakojo A. Špilevojus.

Teatras ketino „Irano konferenciją“ žiūrovams parodyti gegužės pabaigoje ir taip užbaigti sezoną.

„Mums reikėtų poros darbingų akivaizdžių savaičių, kad galėtume parodyti premjerą. Jų metu reikėtų suderinti šviesas, garsą, vizualizacijas, kitus techninius sprendimus. Nuotoliniu būdu konsultuojamės su kino režisieriais, technikais“, – kalbėjo A. Špilevojus.

Internetu spektaklio kūrėjas bendrauja ir su scenografe, kuri gyvena Vilniuje.

„Šis laikas daug ko išmokė – atradome įvairių virtualių platformų, kaip galime redaguoti įsivaizduojamo scenos vaizdo brėžinius, užuot siuntinėję nuotraukas ar mėgindami viską nusakyti žodžiais“, – apie naujoviškus darbo būdus pasakojo meno vadovas.

Kaip sakė A. Špilevojus, „Irano konferencija“ – ne vienintelis spektaklis, kuris karantino metu skinasi kelią į sceną.

„Vienas mūsų teatro aktorius pasiūlė sukurti poezijos spektaklį, paremtą kelių poetų kūryba. Aktoriai sutartomis valandomis susiskambina konferenciniu ryšiu ir dirba.

Kol kas neskubiname šio proceso, nežinia, ar šis darbas tikrai pasieks didžiąją sceną, bet matome, kad aktoriai tokiu būdu smagiai dirba, auga, todėl tikimės, kad ši jaunųjų kūrėjų iniciatyva padovanos teatrui gražių vaisių“, – pasakojo teatro meno vadovas.

Jis neslėpė, kad šis metas nelengvas ir emociškai.

„Buvo metas, kai manėme, kad tai trumpam, buvo netgi smalsu, kaip gyvensime, kaip elgtis. Bet paaiškėjo, kad viskas truks ilgai. Tuomet atėjo ir nuovargis. Aktoriai – ne tik emocionalūs, bet ir aktyvūs. Jie ieško, kur išlieti savo energiją, kūrybingumą, jie veržiasi į teatrą“, – pasakojo A. Špilevojus.

Meno vadovas sakė, kad po karantino teatras startuos su trimis premjeromis.

Ėmėsi knygų įrašymo

Ne visi aktoriai dabar repetuoja, tad iš pradžių jiems buvo skiriamos darbo užduotys, tarkim, susipažinti su literatūros kūriniais, kurių vėliau galėtų prireikti ruošiantis kitoms planuojamoms premjeroms.

Taip pat skaitykite

„Bet tos užduotys gana pasyvios, tad ilgainiui to nebepakanka. Dabar pradėjome daryti knygų audioįrašus. Iš pradžių aktoriai pasirengia namie, o paskui po vieną ateina į teatrą, į studiją, ir įrašinėjame Daniilo Charmso „Nutikimus“ ir Liuiso Kerolio „Alisą Stebuklų šalyje“, taip pat Gilgamešo epą.

Įrašymams kviečiame daug teatro aktorių, o ypač tuos, kurie nerepetuoja „Irano konferencijoje“. Norime, kad jie neprarastų aktorinės formos, lengviau ištvertų karantino laikotarpį. Drauge norime kai ką naudingo duoti savo žiūrovams, kuriems stinga spektaklių, kurie nori girdėti savo mylimų aktorių balsus.

Audioknygas įrašo ir patys jauniausi aktoriai, ir garbingo amžiaus“, – pasakojo A. Špilevojus.

Teatras dalinsis įrašų nuorodomis savo feisbuko paskyroje.

Laisvės aikštėje ūžia technika

Centrinėje Laisvės aikštėje nuo vasaros verda remonto darbai. Jie nesustoję ir dabar.

„Dirbame su tais projektais, kurių konkursus laimėjome. Darbai nestabdomi. Žinoma, tempai šiek tiek sulėtėję dėl tiekimo grandinės stabdymo. Tarkim, turime kai ką užsakę iš Kinijos, šios medžiagos važiuoja lėčiau, bet atvažiuoja.

Dabar statybininkai pluša ne tik pagrindinėje miesto aikštėje, bet ir rekonstruoja „Vilniaus duonos“ pastatą Panevėžyje, rekonstruoja „Amilinos“ pastatą“, – pasakojo Panevėžio statybos tresto vadovas Dalius Gesevičius.

Tačiau jis neslėpė, kad kituose miestuose kai kurie darbai įstrigo.

„Karantinas išgąsdina mūsų klientus ir jie pradeda abejoti. Ta problema yra. Šaliai reikia, kad statybos nesustotų ir įmonės mokėtų mokesčius. Antraip bus labai blogai po poros mėnesių“, – pabrėžė D. Gesevičius.

Nusitaikė į traktorius, atokias sodybas

„Panevėžys neblogai laikosi karantino“, – patikino Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tadas Martinaitis.

Jis sakė, kad policija nuo kovo vidurio, kai įvestas karantinas, apskrityje nustatė 100 atvejų, kai žmonės nepaisė karantino taisyklių, tarkim, būriavosi parkuose.

Anot T. Martinaičio, pirmomis dienomis, kai buvo įvesta taisyklė viešoje vietoje dėvėti kaukę, pareigūnai dalijo kaukes jų neturintiems.

„O jei žmonės taisyklę pažeidinėjo piktybiškai, policininkai jiems rašė protokolus ir skyrė baudas“, – paaiškino policijos atstovas.

Pasak T. Martinaičio, apskrityje nusikaltimų skaičius, bendrai paėmus, sumažėjo, bet padaugėjo kai kurių nusikaltimų.

„Tarkim, smurto artimoje aplinkoje – žmonės nuolat būna namie užsidarę, gal todėl ir kyla daugiau smurto situacijų.

Taip pat padaugėjo vagysčių nuošalesnėse vietose. Tarkim, sodybose, į kurias dabar žmonės nebenuvažiuoja. Taip pat įmonėse, kurios yra sustabdžiusios veiklą. Norėčiau paskatinti žmones pasirūpinti savo turtu, deramai užrakinti pastatus.

Kenčia ir ūkininkai – išplėšta jų sunkioji technika, tarkim, traktoriai. Buvo atvejis, kai iš ūkininko pagrobė didelį kiekį trąšų. Nuostolis siekė apie 10 tūkst. eurų. Vagys niekur nedingo“, – įspėjo policijos atstovas.

Jis pabrėžė, kad smurtauja ne vien vyrai. Į policiją kreipėsi ir vyrai, patyrę smurtą iš moterų.

Gąsdino, kad nebegydys pareigūnų

T. Martinaitis pasakojo, kad vienam Biržų rajono gyventojui gresia rimta bausmė. Žmogus, kuriam patvirtintas užsikrėtimas koronavirusu, nesilaikė saviizoliacijos, įtariama, kad jis galėjo užkrėsti kitus asmenis. Pareigūnai pradėjo tyrimą ir jei įtarimai pasitvirtins, šiam asmeniui grės laisvės atėmimas.

Velykų išvakarėse pareigūnai patikrino 15 tūkst. automobilių, kurie mėgino įvažiuoti į Panevėžio apskrities miestus ir gyvenvietes. Daugiau nei tūkstančio automobilių vairuotojams teko apsisukti, mat jie neįrodė turintys teisę patekti į Panevėžio apskrities miestus.

Per šventes pareigūnai sulaukė ir bauginimų. Vienas vyras, privažiavęs prie patikros posto, sukėlė konfliktinę situaciją atsisakydamas pasitikrinti blaivumą.

„Buvo akivaizdu, kad jis buvo neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti, automobilyje sklido alkoholio kvapas. Vyras aiškino, kad tai dezinfekcinio skysčio kvapas. Prisistatęs mediku jis šaukė nebegydysiąs pareigūnų ateityje“, – nemalonią situaciją perpasakojo T. Martinaitis.

Šiam vyrui nebuvo leista toliau vairuoti automobilį ir pagal galiojančią karantino tvarką įteiktas šaukimas į policiją.

„Policijos pareigūnams pastaruoju metu tenka dideli iššūkiai, jiems, iškviestiems į įvykio vietą, kyla grėsmė užsikrėsti. Visi policininkai dėvi apsaugines kaukes.

Be to, žmonės įsitempę dėl neįprastos situacijos, jie dirglesni, tai daugiau galimybių ir konfliktams įsiplieksti, į kuriuos ir kviečiami pareigūnai“, – sakė T. Martinaitis.

Jis pabrėžė, kad miestuose karantino metu patruliuoja daugiau policijos ekipažų. Anot T. Martinaičio, apskrities pareigūnams bent iki šiol pavyko išvengti pavojingojo koronaviruso užkrato.

Džiaugėsi stabilia padėtimi

Šiuo metu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (RPL) nė vienas darbuotojas neserga COVID-19 liga, nė vienas ligoninės darbuotojas nėra karantinuojamas dėl galimo koronaviruso.

RPL direktorius Arvydas Skorupskas pasidžiaugė, kad balandį Panevėžyje buvo 11 dienų, kai nebuvo nustatyta nė vieno koronaviruso atvejo. Praėjusią savaitę ligoninėje buvo gydomi trys žmonės, kurie serga COVID-19. Ambulatoriškai besigydančiųjų mieste yra daugiau.

„Vienam iš tų trijų, kai kreipėsi, reikėjo deguonies, bet vėliau deguonies kaukė jam buvo nuimta. Tad visų trijų būklė nėra prasta“, – sakė A. Skorupskas.

Anksčiau mieste mirė du žmonės, kuriems buvo diagnozuota COVID-19 liga. Jiedu priklausė rizikos grupei.

Populiariausi

Ingrida Šimonytė

Lietuvoje

2020.07.11 13:31

Šimonytė pasirengusi tapti Vyriausybės vadove: premjerą esu pavadavusi ne vieną savaitę Konservatoriai po rinkimų nemato koalicijos su LLRA-KŠS; atnaujinta 13.48

5