Lietuvoje

2020.04.20 05:30

Fronte su COVID-19 kovojantis medikas: matytumėte, kokiais veidais gydytojai išeina iš „reaktoriaus“ – pažinti negali

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.04.20 05:30

„Kartais paskaitau internete komentarų, kurių geriau nebūčiau skaitęs. Norėčiau tiems žmonėms pasiūlyti pusvalandžiui užeiti į tą vietą ligoninėje, į kurią gydytojai, slaugytojai eina persirengę. Manau, greitai visų nuomonė pasikeistų“, – sako Panevėžio respublikinės ligoninės COVID-19 korpuso vadovas, chirurgas Rimvydas Tumas.

Skyriui, kuriame atsiduria itin sunkios būklės koronavirusu užsikrėtę ligoniai, vadovaujantis gydytojas pratęsė: „Matytumėte, kokiais veidais medikai išeina iš ten, iš patalpos, kur reanimuojamas intubuotas ligonis, – atpažinti jų negali. Mes tą vietą vadiname „reaktoriumi“.

„Reaktorius“ Panevėžyje buvo įkurtas kovo viduryje. Nuo tada ten gydyti keturi ligoniai, kuriuos kamavo kitos labai sunkios ligos, kuriuos reikėjo intubuoti. Dar keliems prireikė ir deguonies aparato.

– Kuo jūsų darbas, darbo ritmas dabar skiriasi nuo anksčiau buvusio įprasto? – LRT.lt paklausė R. Tumo.

– Dabar darbas yra visiškai kitoks.

Jei kalbėtume apie mane, buvau Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas. Ligoninės direktorius sekmadienį, kovo 15-ąją, pasikvietė mane. Turime tris operacines, planavome ten įrengti reanimacijos padalinį, kuriame būtų gydomi užsikrėtę ir sunkiai susirgę žmonės. Susidėliojome viską, pavaikščiojome.

Testas mums nieko nepasako. Pasako, kad tik tuo momentu esi neužsikrėtęs, o kas bus po akimirkos – nežinai.

Kovo 16-ąją, pirmadienį, su Reanimacijos skyriaus vedėju darsyk apžiūrėjome patalpas, pagalvojome, kur kokių pertvarų reikės. Tai buvo pradiniai darbai. Galvojome, kad vis tiek bus, gal po savaitės ar kada.

Naktį iš kovo 16 dienos į 17 dieną paskambino direktorius ir pasakė, kad aktyvuojamas mūsų skyrius. Taip viskas ir prasidėjo.

– Aktyvuojamas skyrius reiškia, kad sulaukėte pirmojo paciento?

– Taip, tai buvo pirmasis Lietuvoje sunkus ligonis. Dar po savaitės mane paskyrė COVID-19 korpuso vadovu.

– Ar yra tekę iki šiol jums patirti panašios įtampos darbinį etapą?

– Panašus jausmas buvo tik vieną kartą. Sausio 13-ąją. Tuomet visi buvome sunerimę, kad pasipils ligoniai, sulėkėme į ligoninę. Bet viso to Panevėžyje nenutiko. Bet jausmas panašus, kaip kad tų dienų.

Buvome įmesti į tvenkinį nemokėdami plaukti tą pirmąją naktį, bet vieni kitiems pagelbėdami išmokome.

Dabar streso nebuvo, tik daug minčių, kaip ir ką daryti. Gydytoju dirbu beveik 40 metų. Esu daug su kuo susidūręs.

Labai didžiuojuosi savo personalu – visi susiėmė, nerimo nebuvo. Žinoma, kai ko nežinojome, kai ką teko perdaryti kelis kartus. Bet juk niekas pradžioje nežinojo, kaip tinkamai padaryti.

– Dalis ligonių Panevėžyje guldomi į Infekcinę ligoninę, kuri yra Respublikinės ligoninės padalinys. Kita dalis – į jūsų korpusą, kuris įkurtas Respublikinėje ligoninėje. Kur kokie ligoniai patenka?

– Jei ligoniui būdingi tipiniai simptomai – tarkim, karščiavimas, jis keliauja į Infekcinę ligoninę. O į mūsų skyrių guldomi tie ligoniai, kurie įtariami užsikrėtę koronavirusu ir serga kitomis ligomis. Tarkim, apendicitas ir įtariamas COVID-19 virusas, infarktas ir įtariamas virusas. Visi šie ligoniai ir guldomi mūsų korpuse per penkis aukštus.

Mano skyriuje dirba apie 90 žmonių, tai – įvairiausių specialybių medikai. Tai ir vidaus ligų gydytojai, ir geriatrai, ortopedai, kardiologai, slaugytojai, perkelti iš kitų skyrių. Jie dirba pamainomis.

Jei reikia, mūsų pacientus, tarkim, dėl miokardo infarkto, konsultuoja kardiologas, dėl insulto – neurologas ar neurochirurgas, dėl kraujagyslių patologijų – kraujagyslių chirurgas.

Pasirinkome buvusio Vaikų ligų skyriaus patalpas. Jį pasirinkome, mat čia palatos pritaikytos vaikui ir tėvams, yra atskiri įėjimai, tad labai tiko šiai situacijai. Taip mes galime izoliuoti visus ligonius, tai ypač svarbu, nes iš pradžių juk nežinome, ar jie serga, tad, kad neužsikrėstų COVID-19, juos guldome po vieną.

Taip pat skaitykite

Šiuo metu neturime COVID-19 ligonių, bet turėjome kelis labai sunkius.

– Internete galima pamatyti filmukų, kur rodoma, kiek užtrunka apsirengti specialią apsauginę darbo aprangą gydytojams.

– Mums, chirurginio profilio gydytojams, persirengimas yra ritualas, įprastas darbas, bet, žinoma, dabar padėtis – pavojingesnė, mažiau pažįstama.

Apsirengti nėra sunku, sunku yra nusirengti.

Eidamas pas ligonius apsirengi rimtos, neperšlampamos medžiagos chirurginį chalatą arba kombinezoną. Beje, chalato medžiaga yra geresnė nei kombinezono. Tuomet – akiniai, kepuraitė, respiratorius, antbačiai, dvejos pirštinės.

Apsirengi švarią aprangą pats būdamas švarus, tau padeda kolega užsirišti, užsisegti, be to, susinešėme veidrodžius, kad matytume, ar gerai apsirengėme, tai tas užtrunka ne taip jau ilgai, iki 10 minučių.

Toms mergaitėms, kurios dirbo su pirmu ligoniu, kuris buvo labai pavojingas, skambinau pasakyti rezultato. Psichologiškai joms buvo lengviau, kad testo rezultatas buvo neigiamas.

Buvome įmesti į tvenkinį nemokėdami plaukti tą pirmąją naktį, bet vieni kitiems pagelbėdami išmokome. Žiūrėjome ir filmukus, kaip rengtis. Dabar visus kolegas mokome apsirengti specialią aprangą, bet visiems liepiu patiems tai padaryti, o ne filmukus žiūrėti. Pačiam pabandyti yra visai kas kita.

Taip pat skaitykite

Kitas klausimas – nusirengti. Jei vilki kombinezoną, užsiteršimo pavojų kelia gobtuvo nusiėmimas, ypač tiems medikams, kurie nešioja akinius. Mat ant savų akinių dar užsidedami ir apsauginiai akiniai, o juos nusiimant savi akiniai krenta, persikreipia, žmogus instinktyviai stengiasi juos pagriebti. Jei esi su skydeliu, tuomet yra patogiau.

Tad jei medikas gali išsiversti be akinių, rekomenduojame specialiąją aprangą rengiantis nesidėti savo akinių. Bet ne visuomet tai įmanoma, juk ne visų rega stipri.

Nusirengdami kombinezoną ar chalatą išverčiame į blogąją pusę. Šiame etape jau kolegos nebepadeda, nes tai būtų nesaugu. Bet įgudus pakanka 10–15 minučių.

– Ar pakanka apsaugos priemonių? Medikai yra nesyk sakę, kad jų stinga.

– Mums jų netrūko. Kad reikia priemonių, labiau kalbėjo tie, kurie nesusiduria su COVID-19 gydymu. Priėmimo, mūsų skyrius, reanimacija yra karštieji taškai. Labai gerai, kad dabar ministerija reglamentavo, kur kokio lygio apsaugos reikia.

Tarkim, dabar, su jumis kalbėdamas, vilkiu chalatu, dėviu chirurginę kaukę, o tie, kas eina dirbti su ligoniais, apsirengia viską, kas privalu.

Žinoma, stengiamės priemones naudoti taupiai. Medikai reanimacijos skyriuje paprastai nebūna ilgiau nei keturias valandas. Stengiamės, kad tas, kuris ten eina, gerai apgalvotų, ką darys. Kad nebūtų taip: nuėjai pusvalandžiui, paskui grįžti, tada prisimeni, kad reikia dar kai ką padaryti, vėl rengiesi ir eini. Kiekvienam savo žmogui sakydavau: viską darykite lėtai ir apgalvoję, čia nereikia verstis per galvą. Juk ir namie gyvename pataupydami, ar ne taip?

– Gydytojams būdinga baimė? Bijoti užsikrėsti, užkrėsti artimuosius? Kaip grumiatės su nerimu?

– Sunku kalbėti už visus. Man nebuvo baisu. Testą pasidariau pats paskutinis. Kol to nepadarė visas mano personalas, kategoriškai atsisakiau darytis testą.

Toms mergaitėms, kurios dirbo su pirmu ligoniu, kuris buvo labai pavojingas, skambinau pasakyti rezultato. Psichologiškai joms buvo lengviau, kad testo rezultatas buvo neigiamas. Bet visi mes suprantame, kad šiandien rezultatas neigiamas, o rytoj galime užsikrėsti.

Taip pat skaitykite

Testas mums nieko nepasako. Pasako, kad tik tuo momentu esi neužsikrėtęs, o kas bus po akimirkos – nežinai.

Labai didžiuojuosi savo personalu. Nė vienas nepasakė: neisiu, nedarysiu, negaliu, sunku, bijau.

– Yra medikų, kurie baimindamiesi dėl artimųjų įsikūrė kitur, kad negrįžtų namo ir galimai jų neapkrėstų.

– Esu girdėjęs panašių atvejų ir pas mus. Tarkim, žmonės turi nuosavą namą ir įrengtas gyvenamąsias patalpas ūkiniame pastate, tad ten įsikūrė. Aš irgi mėnesį miegu ne miegamajame, įsikūriau kitame kambaryje. Negaliu net paaiškinti, kodėl. Mano žmona – medikė, tad ji viską gerai supranta.

Pas mus dar nebuvo tokio ligonių antplūdžio, kad sakytume, jog per šonus byrėjo. Jei būtų buvę, gal ir kitaip reaguotume.

– Kokie buvo COVID-19 požymiai tiems pacientams, kuriuos gydėte?

– Karščiavimas, kosulys, dusulys, raumenų skausmas, labai didelis nuovargis. Mūsų skyriuje gulėjo ligoniai, turintys kitų rimtų ligų. Tarkim, vienas sirgo kasos vėžiu, tai buvo ketvirtoji stadija. Ir jam buvo diagnozuotas COVID-19. Kitam žmogui sutriko inkstų funkcija, širdies darbas sutriko.

Pas mus dar nebuvo tokio ligonių antplūdžio, kad sakytume, jog per šonus byrėjo. Jei būtų buvę, gal ir kitaip reaguotume.

Mėnesį man dieną naktį skambindavo ir klausdavo, kur kurį ligonį guldyti – ar į mūsų skyrių, ar į tą, į kurį priklausytų pagal gretutinę ligą. Tad simptomų buvo įvairiausių.

Reanimacijoje turėjome keturis ligonius, kurie buvo intubuoti, keliems reikėjo deguonies. O įtariamųjų užsikrėtus prasisuko daug. Turėjome ir dar kelis ligonius, bet jie gulėjo ne reanimacijos skyriuje.

– Pasaulyje kalbama apie įvairius preparatus COVID-19 gydyti. Ką apie tai manote?

– Vienareikšmiškai reikalinga vakcina. Vakcina, ir taškas.

– Į ką patartumėte atkreipti dėmesį sveikiesiems ar manantiems, kad neužsikrėtė?

– Neatsipalaiduoti, suprasti, kad tai yra labai rimtas dalykas. Susidūrėme su tuo, su kuo iki šiol nebuvo susidūrusios jokios šiuo metu gyvenančios kartos. Nežinome tikslios išeities iš šios situacijos, neturime vakcinos, daug ko nežinome apie šį virusą. Jei žinotume, žinotume, kaip ir iš viso šito išeiti. Tad reikia laikytis to, kas yra rekomenduojama.

Vienareikšmiškai reikalinga vakcina. Vakcina, ir taškas.

– Daliai verslo sušvelnintos sąlygos veikti karantino metu. Ką apie tai manote?

– Atsakysiu trumpai: esu griežtos tvarkos šalininkas, visi palengvinimai man atrodo per ankstyvi. Apie švelninimus nekalbėčiau dar kelis mėnesius.

Suprantu, kad valstybė be ekonomikos neišgyvens, bet kalbėti apie švelninimą yra kategoriškai per anksti.

– Kaip manote, kaip klostysis padėtis Lietuvoje?

– Manau, kad visus metus mes kitaip negyvensime.

– Visus 2020-uosius, iki metų pabaigos?

– Čia optimistiškiausias variantas. Toks gyvenimo būdas, saugojimasis, ligoninių darbo organizavimas tikrai tiek laiko neturėtų keistis.

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo

Esate medikas ir norėtumėte pasidalinti savo istorija? Rašykite redakcijai el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt.

Populiariausi

Biologijos egzaminas

Lietuvoje

2020.07.09 12:55

Biologijos egzaminą laikė irkluotojas, būsimi kibernetinio saugumo, medicinos specialistai, kai kas – tik dėl tėvų biologijos mokytojos pateikė egzamino užduočių atsakymus; atnaujinta 16.15

12