Lietuvoje

2020.04.07 14:02

Surėmė ietis dėl brandos egzaminų: vieni sako, kad pakaks metinių pažymių, kiti yra kategoriškai prieš

LRT.lt, ELTA 2020.04.07 14:02

Lietuvoje netrukus turėtų būti apsispręsta dėl brandos egzaminų. Viena iš idėjų – abiturientams įskaityti metinius pažymius kaip egzaminų rezultatą – sulaukė ir palaikymo, ir griežtos kritikos. 

Edukologijos mokslininkai pirmadienį pasiūlė karantino sąlygomis įprastinės brandos egzaminų organizavimo tvarkos bent laikinai atsisakyti, o brandos atestatą išduoti remiantis dvejų pastarųjų metų mokyklinių pažymių vidurkiais.

Antradienį Lietuvos švietimo taryba buvo kategoriška: brandos egzaminų neturi būti atsisakyta, o švietimo prieinamumas ir kokybė šiuo sudėtingu laikotarpiu turi išlikti prioritetu.

Kaip yra skelbusi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO), mokyklose gauti metiniai pažymiai nekoreliuoja su valstybinių brandos egzaminų įvertinimais, atskirų mokyklų abiturientų vidutinis konkursinis balas skiriasi kelis kartus.

Anot LAMABPO, dalykų metiniai pažymiai su egzaminų įvertinimais koreliuoja tik užsienio kalbų atveju, kitų dalykų atžvilgiu bendrojo ugdymo mokyklų ir Nacionalinio egzaminų centro įvertinimai nesutampa iš esmės.

Regionų ir didžiųjų miestų abiturientų parengimo kontrastai nemažėja, tik apie pusės bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų parengimo lygis pakankamas.

Lietuvos švietimo taryba, reaguodama į prasidėjusias diskusijas dėl brandos egzaminų, pateikė savo poziciją valstybės vadovams, kad brandos egzaminų neturi būti atsisakyta. Kartu Lietuvos švietimo taryba atkreipia dėmesį, kad atsakingos institucijos turi užtikrinti tinkamas sąlygas visiems mokiniams pasirengti brandos egzaminams.

Balandžio 7 d. vykusiame neeiliniame nuotoliniame Lietuvos švietimo tarybos posėdyje buvo diskutuojama dėl brandos egzaminų svarbos šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė po Tarybos posėdžio sakė: „Lietuvos švietimo tarybos nuomone, brandos egzaminai turi vykti.

Žinoma, klausimas reikalauja išsamesnės diskusijos dėl egzaminų organizavimo bei mokinių pasirengimo COVID-19 pandemijos metu.

Šiuo metu neabejotinai svarbi yra mokinių savijauta, bet brandos egzaminų atsisakymas reikštų ilgalaikį neapibrėžtumą švietimo sistemoje. Dauguma Tarybos narių pasisakė, kad egzaminai turi vykti.“

Taryba detaliau šį klausimą svarstys ir pateiks savo siūlymus eiliniame Lietuvos švietimo tarybos posėdyje, vyksiančiame 2020 m. balandžio 27 d.

Lietuvos švietimo taryba, vertindama Prezidento, Seimo bei Vyriausybės pastangas suvaldyti esamą pandeminę situaciją, yra įsitikinusi, kad švietimo prieinamumas ir kokybė šiuo sudėtingu laikotarpiu turi išlikti prioritetu.

Kaip pirmadienį skelbė ELTA, anot edukologijos mokslininkų, reikėtų organizuoti ir šių metų abiturientų laidos priėmimą į aukštąsias mokyklas.

Kreipimesi į prezidentą, premjerą, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, švietimo, mokslo ir sporto ministrą pažymima, kad karantino sąlygomis įprastinis mokymo ir ugdymosi procesas yra suvaržytas. Nuotolinis mokymas ir
mokymasis visaverte alternatyva netapo.

„Ne visi abiturientai, jų namų ūkiai turi modernius kompiuterius ir interneto prieigą. Tokie abiturientai atsiduria diskriminacinėse sąlygose, pažeidžiamos lygios galimybės jas akivaizdžiai užkertant.

Masinio prisijungimo prie nuotolinio mokymosi tinklų ir platformų sąlygomis netikėtai paaiškėjo, kad sistemingai stringa ryšys ir rengimosi egzaminams procesai nėra sklandūs.

Nuotolinis mokymasis seniai nebėra naujiena, tačiau krizė ištiko staiga, todėl mokyklos, pedagogai netikėtam visuotiniam perėjimui prie distancinio mokymosi nėra pasirengę metodiškai. Apie sklandų mokymosi procesą ir visavertį rengimąsi egzaminams kalbėti netenka. Siūlymas organizuoti valstybinius brandos egzaminus nuotoliniu būdu yra nerealus ir ydingas. Laiduoti tokio „egzaminavimo“ kontrolę, sąžiningą eigą ir lygias galimybes yra objektyviai neįmanoma“, – rašoma kreipimesi.

Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad dėl minėtų sutrikimų, dėl situacijos neapibrėžtumo dabartiniai abiturientai patiria didelį stresą ir, lyginant su ankstesnėmis abiturientų laidomis, šiuo požiūriu neabejotinai susiduria su diskriminacija, egzaminams ruošiasi prastesnėmis sąlygomis.

Anot kreimosi, būtų pedagogiška ir humaniška į šią situaciją konstruktyviai atsižvelgti, pritaikant pozityviosios diskriminacijos principą, kas demokratijose yra įprasta.

Tokios pozicijos atstovai sako, kad pagaliau brandos egzaminų tradicinės tvarkos motyvuotas vienkartinis suspendavimas nereiškia, kad mokymosi pasiekimų objektyvaus ir atsakingo vertinimo atsisakoma visai, tiesiog dėl aplinkybių, artimų force majeure, laikinai keičiasi tik vertinimo bei atestato išdavimo metodika.

„Nemaža dalis dabartinių Lietuvos abiturientų jau yra gavę pranešimus apie imatrikuliaciją iš Europos ir kt. šalių universitetų. Ši imatrikuliacija jau sėkmingai įvykdyta, remiantis ankstesnių laikotarpių mokykliniais pažymiais. Vėliau lietuviškas brandos atestatas (galimai paremtas tik mokykliniais egzaminais) ex post facto tiesiog bus įdėtas į studento bylą užsienio universitete“, – kita ko rašoma kreipimesi.

Kreipimosi autoriai pažymi, kad tokia abitūros ir imatrikuliacijos tvarka funkcionuoja demokratinių šalių universitetuose, pasižyminčiuose aukšta akademine kultūra, tai kodėl ji iš principo negalima Lietuvoje?

Juolab kad motyvai ad hoc įvykdyti vienkartinį tvarkos pakeitimą yra svarūs ir kilnūs. Tai – šios laidos abiturientų nediskriminavimas, taip pat tiek pačių abiturientų, tiek egzaminą organizuojančių pedagogų saugumas pavojingo pandeminio karantino sąlygomis.

„Susiklosčiusiomis aplinkybėmis būtų klaidinga fetišizuoti NEC vaidmenį ir turėti iliuziją, kad abiturientų žinių patikra minėtoje institucijoje vykdoma tobulai. Pastarąjį dešimtmetį NEC neišbrendo iš gėdingų ir beviltiškų skandalų.

Nepaisant nuolat pasireiškiančių akivaizdžių krizės ir betvarkės požymių, vykdomoji valdžia nuo problemos nusišalino, nesiėmė ryžtingų veiksmų tvarkai ir įstaigos funkcionalumui atstatyti.Visuomenėje, švietimo bendruomenėse NEC autoritetas, pasitikėjimas šia institucija yra kritęs“, – rašoma dokumente.

Kreipimasi pasirašė edukologai, mokslininkai prof. habil. dr. Gediminas Merkys, prof. dr. Sigitas Daukilas, doc. dr. Nijolė Čiučiulkienė, prof. dr. Giedrė Kvieskienė, doc. dr. Nijolė Bankauskienė, doc. dr. Rita Mičiulienė.

LRT.lt primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija subūrė darbo grupę iš aukštųjų mokyklų atstovų, kitų institucijų, kuri turėtų numatyti geriausią Lietuvai variantą. Tarp variantų yra ir galimybė brandos egzaminus laikyti vasaros pabaigoje ar rugsėjį, o po to rengti priėmimą į aukštąsias mokyklas.