Vilniaus miesto savivaldybės ir Vyriausybės vadovų nesusikalbėjimas dėl koronaviruso prevencijos veda į chaosą, tačiau jo dar galima išvengti, sako ekspertai. Nesugebėjus išaiškinti verslui veiklos ribojimo terminų, ginčai gali persikelti ir į teismus. Anot viešojo administravimo ekspertų, premjero Sauliaus Skvernelio ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus konfliktas gali būti susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais.
Vyriausybė ketvirtadienį nutarė dviem savaitėms uždrausti masinius renginius, lankyti kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigas. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė panašius draudimus įvedė penkioms savaitėms.
S. Skvernelis po šio sostinės valdžios sprendimo pareiškė, kad savivaldybių saviveiklos nereikia ir jos turi paisyti Vyriausybės įvestų ribojimų, nes šalyje galioja paskelbta ekstremali situacija.
Vilniaus meras R. Šimašius teigia, kad sostinei griežtesnių priemonių reikėjo dėl to, kad tai yra didžiausias miestas, vienas svarbiausių kelionių taškų Lietuvoje. Jis apie ribojimus paskelbė likus kelioms valandoms iki Vyriausybės sprendimų.
Anot ekspertų, problema kyla tokia, jog savivaldybės ir Vyriausybės sprendimai buvo akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinti.
Pasak Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto vadovo Andriaus Stasiukyno, nesusiderinimą rodo tiek vieša premjero kritika savivaldybei, tiek smarkiai besiskiriantis ribojimų laikotarpis, kuris valdžioms veikiant darniai nebūtų toks didelis.
„Ko pasigendama viešojoje erdvėje, tai detalesnio tokio Vilniaus valdžios sprendimo paaiškinimo. Ar jis teisiškai teisingas, aš pakomentuoti negaliu, bet pagal mūsų viešojo administravimo praktiką ir tradiciją, tokių didelių skirtumų tarp centrinės ir vietos valdžios nurodymų nebūna“, – LRT.lt sakė profesorius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vitalis Nakrošis teigė, kad daug neaiškumo kyla situacijose, kai centrinė ir vietinė valdžios privalomus ribojimus įveda savivaldybės įstaigose. Anot jo, čia kyla problema, nes tokios įstaigos tarsi turėtų klausyti ir savo steigėjo, ir Vyriausybės privalomų nurodymų.
„Tam tikro neaiškumo yra. Tik Vyriausybė gali duoti privalomus nurodymus (ekstremalios situacijos atveju – LRT.lt), bet Vilniaus miesto savivaldybė yra tam tikrų įstaigų steigėja, – Man pačiam, kadangi turime vaikų, vakar nebuvo aišku, kaip Vilniaus miesto švietimo įstaigos vykdys tuos sprendimus.“
Gali nuvesti iki teismų
Pasak A. Stasiukyno, nesusikalbėjimas tarp valdžių kelia nepamatuotų arba nesuprantamų sprendimų riziką, kai vienos įstaigos ir gyventojai ribojimus supranta vienaip, o kiti kitaip.
„Toks nesusišnekėjimas veda prie chaoso ir nestabilumo, o tai atitinkamai paveikia ir visuomenės interesus. Šiuo atveju bent kol kas neįžvelgčiau šito nesusišnekėjimo blogų pasekmių, kad galėtume jas įvertinti konkrečiais skaičiais, bet rizikų, žinoma, yra“, – sakė viešojo administravimo ekspertas.
Sostinės savivaldybės ir Vyriausybės įvesti ribojimai liečia ne tik mokyklas ar kitas iš viešųjų pinigų išlaikomas įstaigas, bet ir privačias įmones, pavyzdžiui, naktinius klubus ar naktinius barus.
Kaip elgtis šiems verslams tuo atveju, jeigu Vyriausybė praėjus dviem savaitėms ribojimų nebepratęstų, o Vilniaus miesto savivaldybė laikytųsi sprendimo dar tris savaites laikyti draudimą?
Anot A. Stasiukyno, šiuo klausimu dviejų savaičių laikotarpis turėtų būti skirtas institucijoms oficialiai išaiškinti savo poziciją.
„Manau, kad tie privatūs asmenys, kurių veikla tiesiogiai susijusi su šiais sprendimais, kreipsis į institucijas. Tie išaiškinimai turės atsirasti, kad nekiltų panika“, – teigė jis.
„Jeigu institucijos išaiškinimų pateikti nesugebės, kitas žingsnis gali būti ir teisminė valdžia. Natūralu, nes tai susiję su verslo finansiniais praradimais. Galų gale, gali būti ne tik finansinių nuostolių, bet ir kitokių, kas jau yra neturtinė žala“. – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto profesorius.
Artėja rinkimai?
V. Nakrošis pripažįsta, kad Vilnius, lyginant su kitais miestais, turi savo specifiką – yra didžiausias, tarptautiškiausias miestas, šalies sostinė. Todėl jiems aktualesni didesni ribojimai, nei rajonų ar kaimiškoms savivaldybėms.
Eksperto teigimu, vis dėlto valstybei susiduriant su krize, centrinei valdžiai yra tikslinga kurti valdymo organus ir paskirti konkrečius pareigūnus konkrečioms pareigoms atlikti. Pasak jo, tam Lietuvoje ir buvo įsteigta Vyriausybės lygio Ekstremalių situacijų valdymo grupė, veikianti kaip centras, koordinuojantis skirtingų institucijų pastangas krizei suvaldyti.
Vilniaus universiteto politologas teigė, kad Vyriausybei suvaldant koronaviruso iš pradžių pritrūko aktyvumo ir greitų sprendimų, todėl Vilniaus miesto savivaldybė galėjo matyti priežastį pati nustatyti savo ribojimus.
„Prisimenu gaisro Alytuje situaciją. Miesto merui Nerijui Cesiuliui nepriklausė likviduoti gaisro padalinių, bet jis ėmėsi lyderystės, nes centrinė valdžia tuo metu jos nepasiūlė ir koordinavimo pritrūko“, – kalbėjo V. Nakrošis.
„Vyriausybė turi savo einamųjų darbų krūvį, Seimas turi savo reikalus, todėl atsiradus krizei reikalinga atskira komanda ir tų reikalų aktyvus valdymas. Nežinau, kiek Vyriausybė turi išteklių tame ekstremaliosios situacijos valdymo centre ir kiek jie turi galimybių įtraukti daugiau žmonių“, – pridūrė jis.
Ekspertai taip pat svarstė, kad skirtingi R. Šimašiaus ir S. Skvernelio sprendimai gali būti susiję su spalį vyksiančiais Seimo rinkimais.
„Kadangi šis klausimas aktualus ir ta krizė vyksta prieš pat rinkimus, politikai akivaizdžiai siekia pozicionuoti save, kad galėtų gauti daugiau politinės naudos“, – sakė V. Nakrošis.
Pasak A. Stasiukyno, natūralu, kad konkuruojantys politikai stengiasi vienas kitą pastatyti į nepatogią padėtį: „Politinė konkurencija, ypatingai artėjant rinkimams, yra gana dažnas rinkimams ir šis ginčas galėjo būti susijęs su jais, nes rinkimai jau šiemet“.
Lietuvoje iki šiol buvo nustatyti aštuoni koronaviruso atvejai. Visame pasaulyje šiuo virusu užsikrėtė beveik 140 tūkst. žmonių, daugiau nei 5,1 tūkst. mirė.
