Signatarė Nijolė Oželytė ir dabar jaudinasi, kalbėdama apie Kovo 11-ąją, kai po balsavimo dėl nepriklausomybės pakilo Lietuvos trispalvė. Signatarė savo parašo po Aktu nesureikšmina, esą tai tik procedūros. Ji sako galėjusi ir numirti už tėvynę.
„Reikia atkreipti dėmesį į svarbiausią dalyką – mes tai padarėme. Buvo daug procedūrinių klausimų ir tas šventiškumas neatėjo į širdį. Po balsavimo salėje pradėjo kilti mūsų vėliava ir uždengė rusišką. Staiga supratau, kad čia vyksta formacijų pasikeitimas – istorijoje tokie dalykai suskaičiuojami ant pirštų. Suvokiau, kokią dovaną man davė mane išrinkę žmonės. Negalvojau, kad tai yra taip didu.
Aš nesusireikšminu – kaip tik jaučiausi paskutinė tarp tų protingų vyrų. Aš nieko nekalbėjau, visada kompleksavau, kad esu aktorė. Širdyje jaučiausi labai teisingai, bet politinėje sferoje esu niekas, aš neskyriau Aukščiausiosios Tarybos, man vienodai rodė, mes buvome gėlių vaikai. Aš žinojau, kad galiu numirti už tėvynę, bet tos visos procedūros – aš viena iš daugelio, todėl to parašo nesureikšminu“, – sako N. Oželytė.
Negalvojau, kad tai yra taip didu.
Jos manymu, to, kas vyksta dabar, negalima vadinti politika.
„Čia išvis nėra nė vieno politiko, bet tai yra labai gerai. Jauni žmonės turi akivaizdžiai pamatyti, kaip tai gali nutikti ir tada rinkti valdžią, kaip darbo įrankį, o ne „patinka“, „nepatinka“, „myliu“, „nemyliu“, – sako ji.
N. Oželytė pabrėžia, kad svarbiausia jaustis žmonėmis tarp žmonių: „Nei blogi, nei geri – varome į priekį! Varykime į priekį taip, kaip mums išeina. Pasitikėkime savimi, dainuokime savo dainą, o visi kiti irgi dainuos savo dainas, niekas prieš nieką nesididžiuos ir viskas bus labai gerai”, – kalba signatarė.
