Lietuvoje

2019.12.18 17:55

Signataras Juknevičius: neužteko atkurti nepriklausomybę – reikėjo dirbti

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.12.18 17:55

Artėjant Kovo 11-osios Akto 30-mečiui, siūlome susitikimus su signatarais. Zenonas Juknevičius teigia iškart supratęs, kad nepriklausomybės atkūrimas tik pradžia ir laukia sunkus darbas ją kuriant. Tiesa, jis prisimena, kad jau paskelbus nepriklausomybę, buvo deputatų, sakiusių „ką mes padarėme, juk neturime pinigų".

„Aš kaip teisininkas supratau, kad tai tik pradžia, kad tai yra aktas, žymintis pradžią. Daugiau kreipiau dėmesį į biuletenį, kuriuo balsavome dėl nepriklausomos Lietuvos atstatymo. Vienintelis iš balsavusiųjų pažymėjau, kad tuomet buvo 22 valanda 10 minučių. Tai – svarbiausias gyvenimo dokumentas“, – sako signataras.

Jeigu Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą būtų pasirašę tik Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir sekretorius Liudvikas Sabutis, Z. Juknevičiaus teigimu, rezultatus būtų buvę galima suklastoti.

„Jau tada technologijos leido suklastoti, tačiau visų parašų niekaip nesuklastosi“, – aiškina signataras.

Susitikimas su signataru Z. Juknevičiumi – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.

Signataras Zenonas Juknevičius: po nepriklausomybės paskelbimo buvo tokių, kurie sakė „ką mes padarėme, pinigų juk neturim“

Vien Kovo 11-osios Akto neužteko – reikėjo dirbti toliau, akcentuoja signataras, tačiau, anot jo, buvo ir tokių, kurie atkurtos valstybės jėgomis netikėjo.

„Kitą dieną vienas kolega rūkomajame pasakė „ką mes padarėme, pinigų juk neturime“, – pasakoja Z. Juknevičius.

Tai – svarbiausias gyvenimo dokumentas.

Signataras sako, kad jam, kaip teisininkui, labiausiai rūpėjo pertvarkyti teisėsaugos institucijas.

„Nėra paprasta suformuoti teismus, Aukščiausiąjį Teismą, reikėjo pakeisti įstatymus. Nepriklausoma Lietuva, o įstatymai dirba iš inercijos pagal sovietinius įstatymus“, – sako jis.

Z. Juknevičius teigia net nedrįsęs galvoti, kad Lietuva kada nors galėtų būti NATO nare, tačiau šiandien pasigenda produktyvumo šalies viduje.

„Tada ne visi suprato, kad NATO ne tiks gins – reikia ir įnašus daryti, ruoštis. Dabartinė Lietuvos padėtis Europoje ir transatlantinėse struktūrose mane džiugina, tačiau vidaus gyvenime galėjo būti daugiau. Per šį laikotarpį Lietuva neišvystė naujausiųjų technologijų, nėra gamybos. Visi Lietuvos turtuoliai yra iš prekybos ir privatizacijos“, – LRT TELEVIZIJAI kalba signataras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt