Kitąmet sukanka trisdešimt metų, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Signataras Leonas Apšega, prisimindamas balsavimą dėl nepriklausomybės atkūrimo, kalba apie tuo metu vyravusią vienybę ir euforiją paskelbus rezultatus.
„Aš manau, kad tai, jog mes turime savo valstybę, yra didelė laimė ir turtas.
Tada buvo nežmoniška euforija. Visi buvo vieningi, nebuvo nei baimės, nei nerimo – nebuvo kada apie tai galvoti“, – sako signataras.
Tai, jog mes turime savo valstybę, yra didelė laimė ir turtas.
L. Apšega pamena, kaip nekantravo sulaukti savo balsavimo eilės.
„Šalia manęs sėdėjo Irena Andrukaitienė. Kol ji pasirašinėjo, aš, kaip žąsinas, ištiesęs kaklą laukiau, kada ateis mano eilė. Kovo 11-osios salės staliukai buvo nepatogūs ir dabar gailiuosi, kad nelabai gražiai pasirašiau. Beveik neįskaitomai“, – prisiminimais su LRT TELEVIZIJA dalijasi signataras.
L. Apšega sako, kad nepriklausomybės atkūrimas buvo vienas iš reikšmingiausių jo gyvenimo įvykių.
Susitikimas su signataru L. Apšega – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.
„Aš esu sovietinis vaikas. Kai pasirašiau Nepriklausomybės atkūrimo aktą, man buvo 50 metų. Tai reiškia, kad 30 savo sąmoningų darbo metų aš atidaviau tarybinei valdžiai, todėl man tai labai daug reiškia“, – akcentuoja jis.
Gailiuosi, kad nelabai gražiai pasirašiau.
Signataras pabrėžia saugumo svarbą, kurio anksčiau nebuvo.
„Mes važiuojame per Lenkijos, Vokietijos sienas ir mūsų niekas nestabdo. Kai atkūrėme nepriklausomybę, jūs žinote, kiek čia važinėjo tankų, kareivių, kas čia dėjosi. Tai buvo labai baisu, nes mus galėjo sutraiškyti per vieną dieną. Dabar niekas nekiš nagų, nes yra NATO“, – teigia L. Apšega.
Jis mano, kad lietuviai per daug skundžiasi, o valdžiai linki mažiau pyktis.
„Mes labai daug verkiame, bet aš nemačiau nė vieno sušalusio, nė vieno mirusio iš bado, visos parduotuvės pilnos žmonių, visi viską iš eilės perka. Nevykime dievo į medį ir nesakykime, kad taip blogai gyvename. Dabartinei valdžiai palinkėčiau baigti pyktis“, – ragina signataras.