Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė Laima Andrikienė 1990-ųjų Kovo-ąją vadina stebuklu. Ji prisimena, kad nuotaikos dėl nepriklausomybės paskelbimo tuomet buvusios nevienodos.
„Kai tą vakarą sugrįžau į namus ir pamačiau savo tėvą ašarotomis akimis, o savo Šarūną bėgiojantį su trispalve ir šaukiantį „valio“, tik tada visa esybe supratau, ką mes padarėme. Tėtis manęs paklausė „vaike, tu supranti, ką jūs padarėte?“
Man Kovo 11-oji yra stebuklas, kuris įvyko mano ir mano tautos gyvenime. Tai – didžiulė dovana“, – prisiminimais su LRT TELEVIZIJA dalijasi L. Andrikienė.
Tą vakarą, važiuodama iš Aukščiausiosios Tarybos namo, signatarė teigia nesupratusi, kodėl sostinės gatvės buvo tuščios.
„Aš galvojau, kas yra, kodėl gatvėse nėra žmonių, kodėl Lietuva yra tarsi nuščiuvusi. Aš manau, kad visus buvo apėmęs jausmas, kad tai įvyko, o dabar tebūnie bus kas bus“, – sako ji.
Man Kovo 11-oji yra stebuklas
Anot L. Andrikienės, nuotaikos Aukščiausioje Taryboje buvo nevienodos: „Aš labai gerai žinojau, kad ir išvakarėse, ir tą pačią dieną kai kurie sakė, kad nepriklausomybės paskelbimas būtų klaida, turėsianti žiaurių pasekmių.“
Trečiasis susitikimas – su signatare L. Andrikiene – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.
L. Andrikienė prisipažįsta jautusi nerimą, tačiau, kaip bebūtų, galimybė atkurti Lietuva jai tapo viso gyvenimo dovana.
„Tas parašas nebuvo proceso pabaiga – tai buvo visko pradžia. Dėdamas parašą žinojai, kad laukia didelė kova. [...]
Gali būti šioje žemėje šimtą metų, gyventi okupuotoje valstybėje ir būti vergu, tačiau atsiradusi galimybė atkurti savo valstybę ir išlaisvinti tautą yra fantastiška dovana“, – pabrėžia signatarė.
L. Andrikienė sako besidžiaugianti kiekvienu gimtosios šalies pasiekimu ir naujovėmis.
„Ir narystė Europos Sąjungoje, ir NATO, ir diplomatinis Lietuvos pripažinimas, kur teko pačiai nemažai dirbti ir vykti į pačia pirmą diplomatinę misiją, – man viskas yra džiaugsmas. Kai matau Lietuvoje atsirandančius naujus dalykus, pavyzdžiui, kokią nors kavinę, aš džiaugiuosi, nes Lietuva gražėja“ , – kalba signatarė.
Dėdamas parašą žinojai, kad laukia didelė kova
L. Andrikienė ragina mylėti savo šalį ir joje likti.
„Lietuva yra čia, dabar ir rytoj, todėl ją reikia mylėti darbais. Lietuva be lietuvių būtų tik gražus ir didelis žemės sklypas šalia Baltijos jūros, todėl čia turi gyventi lietuviai. Linkiu, kad Lietuva būtų gyva per amžius“, – sako L. Andrikienė.
