Lietuvoje

2019.11.12 16:48

Cvirkos anūkas nepripažįsta, kad šis prisidėjo prie poeto Jakubėno tremties

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.11.12 16:48

Kaltinimai, kad rašytojas Petras Cvirka prisidėjo prie poeto Kazio Jakubėno įkalinimo – išimti iš konteksto, įsitikinęs P. Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas. Taip rašytojo anūkas reaguoja į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paskelbtas pažymas, kuriose teigiama, kad K. Jakubėnas buvo patekęs į P. Cvirkos nemalonę, tad šis prisidėjo prie jo įkalinimo bei tremties.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), baigęs tirti Lietuvos ypatingajame archyve saugomą 1946 metų baudžiamąją poeto K. Jakubėno bylą, Vilniaus miesto istorinės atminties komisijai nusiuntė dar vieną dokumentą, kuriame atskleidžiama, kaip P. Cvirka prisidėjo prie K. Jakubėno įkalinimo.

Taip pat skaitykite

LGGRTC pažymose teigiama, kad tarp liudytojų ir Rašytojų sąjungos narių, kaltinusių K. Jakubėną nacionalizmu – ir P. Cvirka. Remiantis jo ir kitų parodymais, K. Jakubėnas buvo nuteistas dėl antitarybinės agitacijos ir propagandos – jį nuteisė penkeriems metams laisvės atėmimo ir ištrėmė į Karagandos lagerius. Kaip teigiama dokumentuose, K. Jakubėno brolio Alfonso liudijimu, byla buvo tiesiogiai susijusi su P. Cvirkos asmeniu, nes dėl drąsios K. Jakubėno kalbos pirmame Rašytojų suvažiavime Vilniuje 1945 metais poetas buvo patekęs į P. Cvirkos nemalonę.

Anot rašytojo anūko A. Pivoriūno, toks kaltinimas yra išimtas iš konteksto: „Kalbant apie Jakubėno bylą, tai yra išimtas iš konteksto pasakymas, kad neva Cvirka įskundė, dėl to vargšelis buvo kažkur išsiųstas“. A. Pivoriūnas priduria, kad tuo metu žmonės buvo persekiojami ir žudomi už menkiausią pasisakymą prieš valdžią. Jo teigimu, ir K. Jakubėnas buvo apkaltintas antitarybine propaganda, todėl jam grėsė mirties bausmė.

„Mano senelis buvo rašytojų sąjungos pirmininkas, <...> jis turėjo svarstyti visų rašytojų sąjungos narių atėjusius pareiškimus apie jų veiklą, literatūrinę, užklasinę veiklą. Yra žinoma, kad atėjęs kažkieno skundas dėl Jakubėno, kurį Petras Cvirka, kaip Rašytojų sąjungos pirmininkas, turėjo svarstyti <...> sakyčiau, kad kai tau gresia mirties bausmė, o tu gauni penkerius metus, tai gal čia geresnis rezultatas nei kad būtų įvykę kitaip“, – sako A. Pivoriūnas.

Pasiteiravus, kaip vertina teiginius, jog P. Cvirka buvo susižavėjęs socializmu, A. Pivoriūnas tikina, kad tuo metu socializmu buvo susižavėjusi absoliuti dauguma Vakarų Europos intelektualų. Rašytojo anūkas priduria, kad neva negarbinga kalbėti apie mirusį žmogų, kuris negali apsiginti.

„Yra bendri etikos supratimai, standartai, kad mirusio žmogaus mes nekvestionuojame – mes galime kalbėti apie jo darbus, galime nagrinėti literatūrą, bet patį žmogų, tai čia yra visiškas užribis“, – piktinasi A. Pivoriūnas.

Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

Anksčiau A. Pivoriūnas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešai Seimo nario Arvydo Anušausko, Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus ir Vilniaus miesto tarybos narės Paulės Kuzmickienės išsakytų teiginių apie savo senelį P. Cvirką. Anot A. Pivoriūno, viešai buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginius, niekinantys mirusiojo P. Cvirkos atminimą.

Taip pat skaitykite

Tada 15min.lt A. Pivoriūnas komentavo, kad „tokie pasakymai kaip „išdavė valstybę“ arba „vykdė trėmimus“ yra ne kas kita kaip neapykantos kurstymas, aš jau nekalbu apie tai, kad R. Šimašius leido sau pasakyti, kad paminklas P. Cvirkai bus nuimtas už antivalstybinę veiklą“.

Tačiau Generalinė prokuratūra tyrimą nutraukė. Generalinės prokuratūros raštu atsiųstuose atsakymuose teigiama, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Įstatymų nustatyta tvarka šis nutarimas buvo apskųstas prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs skundą, spalio 10 d. priėmė nutarimą skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – rašoma pateiktuose atsakymuose.

„Ne bet kokį kliedesį galima paleisti viešai“

Kalbėdamas su LRT.lt portalu A. Pivoriūnas tvirtina, kad tokio Generalinės prokuratūros sprendimo (nutraukti tyrimą – LRT.lt) ir tikėjosi.

„Vieni politikai dengia kitus politikus ir teisėsauga prie to prisideda. Nelabai ir tikėjausi kitokio atsakymo, nes tikiu, kad valstybėje yra rimtesnių dalykų nei kad nagrinėti žmogaus, kurio šeimos narį apšmeižė politikai, kreipimąsi“, – apgailestauja A. Pivoriūnas.

Jo teigimu, Generalinė prokuratūra sprendimą nutraukti tyrimą priėmė motyvuodama tuo, kad politikai gali sau leisti kalbėti besiremdami informacija, esančia viešojoje erdvėje.

„Kadangi kažkas paleidžia kliedesį, o kiti tuo naudojasi, praktiškai prokurorai išsuko politikus, neva jie nekalti, nes viešojoje erdvėje sklando tokie tekstai ar pasvarstymai“, – piktinasi P. Cvirkos anūkas.

Anot A. Pivoriūno, kreipdamasis į prokuratūrą siekė atkreipti dėmesį bei parodyti, kad „ne bet kokį kliedesį galima paleisti viešai“.