Lietuvoje

2019.11.13 12:03

Menkų atlyginimų įpykdyti dėstytojai ruošiasi į gatves: docentas uždirba tiek, kiek prašo jaunas absolventas

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.11.13 12:03

Prie mokytojų, ugniagesių ir kitų atlyginimais nepatenkintų grupių jungiasi aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jie piktinasi, kad Vyriausybė netesi pažadų didinti atlyginimus, todėl ruošiasi streikuoti arba rengti masinius protestus. Skaičiuojama, kad docento atlyginimas siekia 1000 eurų – panašiai tiek, kiek pageidauja uždirbti jaunas universiteto absolventas.

„Galima pripažinti, kad valstybės vizijoje mokslo nėra“, – LRT RADIJUI sako sociologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Žiliukaitė.

Tuo metu premjeras beda pirštu į pačią akademinę bendruomenę ir klausia, kiek per trejus metus aukštajame moksle įvyko pokyčių.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos pirmininkas Sigitas Vaitkevičius sako, kad iki šiol egzistavęs bendradarbiavimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, iš esmės, yra įstrigęs Finansų ministerijos spąstuose. Jo teigimu, nėra įgyvendinama tai, apie ką buvo tariamasi metus.

„Šiuo metu rengiama apklausa, todėl negaliu tiksliai atsakyti, koks bus atsitraukimas, bet visi profesinių sąjungų nariai tai palaiko ir visos profesinės sąjungos yra pasiruošusios išsivesti savo žmones. [...] Mes esame pasiryžę streikuoti prie Finansų ministerijos ir Vyriausybės“, – apie planuojamą streiką kalba S. Vaitkevičius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas Justas Nugaras teigia, kad jo vadovaujamame institute nuotaikos yra panašios. Anot pašnekovo, kilstelti atlyginimai situaciją pagerino, tačiau vis dar baiminamasi, kad nebeliks dėstančių mokslininkų.

„Geriausi protai universitete nelieka. Nors šiuo metu tarp doktorantų matomas sujudimas, o pakeltos stipendijos kiek pakeitė esamą ekosistemą, išlieka didelė baimė, kad žmonės, už dviejų metų baigsiantys mokslus, čia neliks.

Noras streikuoti tikrai yra. Mokytojai mus įkvepia ir matome, kad tik streiku galima pasiekti rezultatų. Turbūt per langą nelipsime, bet savų būdų tikrai ieškosime“, – tikina J. Nugaras.

Savo ruožtu dalis dėstytojų jau imasi protesto akcijų. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis šią savaitę rengia simbolinę protesto akciją – paskaitos pradžioje 4.30 minutės vietoje savęs su studentais paliks mobilųjį telefoną. Keturios su puse minutės – dešimt procentų akademinės valandos – tiek, kiek Vyriausybė pažadėjo, o dabar neplanuoja kelti algų. Prie šios iniciatyvos prisijungė ir daugiau dėstytojų.

Paramą protesto akcijoms yra išreiškęs ir Vilniaus universiteto rektorius profesorius Artūras Žukauskas.

Pinigų nesukrapšto

Praėjusių metų pavasarį derybinė grupė svarstė siūlymus dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025-ų metų strategijos projekto.

Profesinių sąjungų atstovams pavyko išsiderėti, kad būtų numatytas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinio darbo užmokesčio didinimas kasmet nuo 2020-ųjų ne mažiau kaip 10 proc. ir siekis, kad 2025 metais šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Tačiau ministerija neseniai pareiškė, kad kitų metų valstybės biudžete šių pinigų neliko.

„Tai nėra vien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakomybė. Didžiausia atsakomybė ir biudžeto dėliojimas turbūt yra Finansų ministerijos pusėje. [...] Jeigu atlyginimai būtų vidutiniškai didinami 10 proc., tai siektų apie 17 mln. eurų.

Kol kas šių lėšų pateiktame projekte nenumatyta, tačiau Seimo nariai yra pasiūlę, kad, grąžinus biudžeto projektą Vyriausybei, būtų toliau svarstomas šios sumos atsiradimas biudžete. Mūsų ministerija tam tikrai pritartų“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras profesorius Valdemaras Razumas.

Anot R. Žiliukaitės, situacija yra labai sudėtinga, nes net ir 10 proc. didesni mokslininkų atlyginimai yra nekonkurencingi.

„Problema ta, kad mūsų politikai nesupranta padėties rimtumo. 10 proc. nepakanka tam, kad iki 2025-ųjų būtų nors kiek sprendžiamos problemos mokslo sektoriuje ir mokslo sistema pradėtų dirbti šiai šaliai“, – pabrėžia LRT RADIJO pašnekovė.

Ministerija bejėgė?

R. Žiliukaitės teigimu, politikai nesiryžta rimtiems pokyčiams. Ji pabrėžia, kad šalyje nėra galvojama apie mokslo ateitį.

„Kyla klausimas, kas pas mus yra švietimo ir mokslo ministrai, kodėl jie yra tokie bejėgiai keisti skaičius po kablelio. Kas yra mūsų politika? Ar tai klikų ir interesų grupių grumtynių vieta, ar sritis, kurioje turime valstybės vystymo viziją? Pagal tai, kur yra atsidūrę mokslininkai ir dėstytojai, galima pripažinti, kad valstybės vizijoje mokslo nėra“, – sako R. Žiliukaitė.

J. Nugaro teigimu, šiuo metu docentų atlyginimai siekia apie 1000 eurų. „Aktyvus mokslininkas galėtų uždirbti ir šiek tiek daugiau, tačiau turint omenyje tai, kad bakalauro studijas baigęs studentas paprašo 800–900 eurų, šis atlyginimas yra toli nuo to, koks jis galėtų būti“, – atkreipia dėmesį J. Nugaras.

Pasak viceministro, pagal 2019-ų metų Statistikos departamento duomenis, aukštojo universitetinio mokslo atstovų atlyginimų vidurkis į rankas yra 1071 euras. Tuo metu mokslinių tyrimų institutų darbuotojai gauna 936 eurus. Jo aiškinimu, šios sumos yra didesnės nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, kuris siekia 813 eurų.

„Žinoma, vidutinis atlyginimas neatspindi tikros padėties, koks atlyginimas yra patyrusio mokslininko, o koks yra ką tik baigusiojo doktorantūrą, tačiau tokie yra formalūs skaičiai.

Galima kaltinti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl visų nuodėmių, bet turėkime galvoje, kad nuo 2017-ųjų yra investuojama ne tiek į aukštąjį mokslą ir į mokslinius tyrimus, kiek į darbuotojų atlyginimų didinimą.

Pirmasis darbo užmokesčio kėlimas buvo nykiai per mažas – per 3 mln. eurų, bet 2018–2019 metais darbo užmokestis buvo didinamas po 20 proc. ir tam skirti 23 mln. eurų. Negalima sakyti, kad šioje srityje nieko nėra daroma“, – LRT RADIJUI kalba V. Razumas.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


LRT aktualijų studija. Dėstytojų kantrybė senka: atlyginimai retai kur siekia 1000 eurų