Lietuvoje

2019.10.22 12:48

Mokytojų profsąjungos vaidijasi: įžvelgia žaidimus ir netikrą streiką

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.10.22 12:48

Mokytojai vėl bruzda ir grasina streikais. Prieš metus jie ne tik streikavo, bet, sulipę pro langus, užėmė ministeriją ir privertė atsistatydinti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, reaguodamas į naujus kolegų planus streikuoti, teigia įžvelgiantis savotišką žaidimą.

„Nors ši strategija ir buvo tvirtinama, klausimas, ar čia nebus kokių nors netikrų streikų organizavimas“, – svarsto A. Navickas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) praėjusią savaitę pareiškė inicijuosianti procedūras streikui. Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis - Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas.

„Birželį mes užbaigėme derybas dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo, kuri buvo pasirašyta 2017 metais. Atnaujinimo projekte nėra numatyta nieko naujo, kas būtų iš naujo sugalvota. Tai yra tęstinės sąlygos, numatytos 2017 metais“, – sako E. Milešinas.

Vyriausybės atstovai šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje įsipareigojo įvairioms priemonėms kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau biudžeto projekte papildomai numatyti tik 55,5 mln. eurų.

„Trūkumas yra apie 63 mln. eurų. Nors ministras ir sako, kad yra skiriami papildomi 55 mln. eurų, apie 29 mln. eurų yra programos tęstinumas, kuris prasidėjo dar praėjusiais metais, t. y., etatinio darbo apmokėjimas. Jų neįdėti į sistemą negalima, nes tokiu atveju beveik visa reforma sugrius.

Iš esmės, į sistemą įdėta nepilnai 19 mln. eurų, kas numatyta Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Kas liečia šakos kolektyvinę sutartį, yra apie 8 mln. eurų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui. Kitiems susitarimams pinigų nėra skirta“, – tikina LŠMPS pirmininkas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Jolantos Urbanovič aiškinimu, tam, kas buvo numatyta 2017 metų sutartyje, kuri galioja ir dabar, pritrūko 6 mln. eurų.

„Pritrūko lėšų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo algoms sulyginti su bendrojo ugdymo pedagogų algomis bei mokytojų skaičiaus optimizavimui. [...] Tikimės, kad biudžeto projektas yra nepaskutinis taškas ir jis dar bus svarstomas“, – teigia J. Urbanovič.

Šiuo atveju premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ragina į biudžetą pasigilinti labiau. Jo aiškinimu, Vyriausybė švietimui numatė papildomus 90 mln. eurų, tačiau galutinę 55,5 mln. eurų sumą lėmė mažėjančios Europos Sąjungos (ES) lėšos.

„ES ir Europos Komisijos (EK) ekspertai sako, kad švietimas yra ta sritis, kurioje viršyti visi ES vidurkiai. Šiuo atveju papildomas lėšų įdėjimas, jų akimis, švietimo sistemos kokybės, iš esmės, nepagerintų.

[...] Šiais metais Lietuvos ekonomika auga 3,7 proc., kitąmet, gana optimistinėmis Lietuvos banko ir Finansų ministerijos prognozėmis, bus 2,5 proc. augimas. [...] Pasaulyje matoma lėčiausiai nuo krizės laikų auganti ekonomika. [...] Aš suprantu, kad, vargu, ar mokytojams tai labai stipriai rūpi [...] tačiau valstybė gali duoti tiek, kiek surinks kitais metais ir ne daugiau“, – akcentuoja S. Malinauskas.

Įžvelgia žaidimus

A. Navickas sako esąs šokiruotas dėl kolegų planuojamo streiko.

„Tai mums yra šiek tiek griaustinis iš giedro dangaus. [...] Ši profesinė sąjunga dabar ragina streikuoti. [...] Ji bandė padėti Vyriausybei pasirašyti įvairius netikrus susitarimus. Pasikeitė vadovai, todėl galbūt tai kelia viltį, kad ta profesinė sąjunga atstovaus mokytojams. Mes svarstome, ar čia nebus kokie nors žaidimai. [...] Atrodo ganėtinai keistai, kai Vyriausybė pati nutaria tam tikrus sprendimus, jų neteikia ir po to sako, kad Seimas spręs kitaip“, – sako A. Navickas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas teigia įžvelgiantis ir netikrų streikų organizavimą.

„Jeigu Vyriausybė priiminėjo šią strategiją, turbūt ją apskaičiavo ne iš lubų. Nors ši strategija ir buvo tvirtinama, klausimas, ar čia nebus kokių nors netikrų streikų organizavimas. Mes matėme, kokios sutartys anksčiau buvo pasirašinėjamos. Dabar, kai girdima apie streiką, ar nebus taip, kad streikas bus paskelbtas ir kitą dieną jis nutrūks pasirašant susitarimą. Čia yra viena iš versijų, kurią mato mokytojai. Mes matėme, kaip ši profesinė sąjunga artimai bendradarbiauja su Vyriausybe“, – kalba A. Navickas.

Kaip bebūtų, A. Navicko manymu, mokytojai yra kaip niekada vieningi ir, jeigu jais bus manipuliuojama kokiems nors politiniams tikslams pasiekti, jie tai labai aiškiai matys.

E. Milešinas su A. Navicko svarstymais teigia nesutinkantis ir, jo tvirtinimu, šiemet streikas organizuojamas dėl kolektyvinės sutarties nesilaikymo.

„Mes šnekame apie tai, kas yra teisiškai nustatyta. Jei sutartis nevykdoma, mes keliame klausimą ir organizuojame protestą. [...] Teisininkai ruošia mūsų dokumentus ir planuojame, kad šis streikas netruks ilgiau 2–3 dienų. Pagrindinis akcentas yra ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas“, – pabrėžia E. Milešinas.

Neabejoja, kad streikuos

S. Malinauskas neabejoja, kad pedagogų streikas bus, nes, anot jo, profesinių sąjungų lyderiai savo lyderystę mato per jėgos demonstravimą.

„Nesvarbu, kad socialinių ar kultūros darbuotojų atlyginimai yra gerokai mažesni, nes jie tokios didelės jėgos neturi. [...] Net nėra šnekama apie sistemą ir ar galima susitarti be streikų, o kalbama apie streiko trukmę. Tai yra absurdas“, – stebisi premjero patarėjas.

S. Malinausko tikinimu, įsipareigojimai, priimti kartu su pirma kolektyvine sutartimi, bus neabejotinai įvykdyti. Anot jo, bus prisiimami ir papildomi valstybei pakeliami įsipareigojimai.

„Mes nieko nemažiname ir laikomės fiskalinės drausmės. Siūlome pažiūrėti į kitus metus, nes visos pasaulio institucijos sako, kad mes artėjame prie sunkmečio. Jei bus prisiimami įsipareigojimai, kurių jau dabar neįmanoma įvykdyti, po metų, turint omenyje, kad EK vertina biudžetą, fiskalinės drausmės įstatymą ir pan., mes turėsime labai rimtų problemų“, – perspėja S. Malinauskas.

Neefektyvi sistema

Vertindama esamą situaciją. J. Urbonovič sako, kad atlyginimų didėjimas švietimo sektoriuje yra numatomas, tačiau galbūt ne tokia apimtimi, kokia norėtųsi.

Premjeras Saulius Skvernelis taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės patvirtintas biudžetas lems lėšų augimą visose srityse – tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos, kultūros, gynybos ir, svarbiausia, socialinės apsaugos.

„Ar visi patenkinti, ar ne, taip niekada nebus. Bet manau, kad turime subalansuotus sprendimus ir socialiai orientuotą biudžetą“, – Vyriausybės spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Nors pinigai švietimui yra skiriami kasmet, tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad sistema yra neefektyvi: pinigai dingsta ir tai situacijos nekeičia.

E. Milešinas pritaria, kad sistemą reikia tvarkyti, tačiau, pašnekovo akcentavimu, tai priklauso nuo politikų valios.

„Prieš rugsėjį matėme, kaip staigiai buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl finansavimo. Politikai turi prisiimti atsakomybę tiek Seime, tiek ir kiekvienoje savivaldybėje, nes visi augina savo reitingus, o reikiamų sprendimų nepriima. [...] Juk ne profesinės sąjungos priima teisės aktus“, – sako E. Milešinas.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


LRT aktualijų studija. Ar mokytojai vėl streikuos?