Lietuvoje

2019.06.06 21:12

Ušackas apie geidžiamą eurokomisaro kėdę: regis, Skvernelis tuo suinteresuotas

Susirinkus naujajam Europos Parlamentui, Europos valstybių vadovai dabar dėlioja daug žaidimų. Kas bus svarbiausių institucijų galvos, liks postas Daliai Grybauskaitei ar ji pasirodys netinkama? Bet čia jau – aukštasis pilotažas.

Gerokai žemesniame lygyje irgi vyksta dėlionės – Lietuvoje svarstoma, ką deleguoti į Europos Komisarus. Kandidatūrų – ne viena ir viena garsesnė už kitą. Kokios pavardės linksniuojamos, laidoje „Dienos tema“ Indrė Makaraitytė kalbėjosi su ambasadoriumi Vygaudu Ušacku ir Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala.

- Kurį laiką buvo tarsi aišku – Linas Linkevičius arba Rokas Masiulis po visų rinkimų keliaus į Europos Komisiją. Ar jūs esate tokių kalbų girdėjęs, pone Ušackai?

V. Ušackas: Kalbų buvo daug. Tos pavardės buvo minimos ir iki šiol minimos, kaip ir minima paties premjero S. Skvernelio pavardė, kuo jis yra, regis, suinteresuotas, kaip ir kitų galimų partinių ar nepartinių veikėjų. Bet pirmiausia reikia truputėlį palaukti, kokią pareigybę, jeigu gaus, gaus Dalia Grybauskaitė. Nes jeigu ji bus pasiūlyta ir paskirta kaip Europos Komisijos prezidentė arba diplomatinės tarnybos vadovė, viceprezidentė, tai automatiškai ji užims Lietuvos kvotą. Vyriausybė turėtų ją skirti formaliai kaip Lietuvos atstovę. Jeigu ne, jeigu ji taps kitų pareigybių pareigūne, Vadovų Tarybos pirmininke ar Europos banko valdytoja, tada jau ta kvota išliktų ir Lietuvos Vyriausybė kartu su prezidentu turėtų skirti savo atstovą.

- Kažkodėl labai daug kandidatų atsirado į vieno Europos Komisaro postą. Čia mes kalbėjome apie R. Masiulį, L. Linkevičių. Čia iki rinkimų buvo. Po rinkimų štai staiga viskas pasikeitė. Kodėl S. Skverneliui būtų įdomi tokia pozicija?

L. Kojala: Aš manau, kad visi puikiai supranta, kokia tai įtakinga institucija. Vis tik Europos Komisija vienintelė Europos Sąjungoje siūlo teisės aktų projektus ir ji tikrai turi politinį svorį. Tai nėra simbolinė pozicija ir iš jos galima pakankamai sėkmingai tęsti karjerą – ar nacionalinėje politikoje, ar toje pačioje Europos politikoje. Tai, aš manau, pakankamai natūralu, kad šiuo atveju mes kalbame praktiškai apie visus, vienu ar kitu kampu, Vyriausybės dabartinius narius ar kitus kadaise šias pozicijas užėmusius asmenis kaip apie potencialius kandidatus. Bet galbūt mums reikėtų pradėti ne nuo pavardžių, o nuo tikslų, ko norėtume tikėtis Europos Komisijoje, kokie būtų mūsų siekiai.

- Ar tikrai Lietuvoje kalbame apie tikslus ar visada kalbame apie pavardes? Čia tokia tikimybė, noras, viltis.

V. Ušackas: Aš galbūt vieną žingsnį atgal. Ko reikėtų vengti? Reikėtų vengti, kad mes siunčiame lojalų asmenį kitam asmeniui. Arba asmenį, kuriuo reikia atsikratyti. Kaip, pavyzdžiui, Vytenio Andriukaičio atžvilgiu. Manau, išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda turėtų įsitraukti į šį svarstymą artimiausiu metu. Kadangi jam tai bus viena iš centrinių figūrų, kuris yra ir informacijos šaltinis, ir įtakos laukas formuojant Lietuvos nacionalinę poziciją Europos Sąjungos lygmeniu.

- Ar V. Andriukaitis buvo informacijos laukas ir atrama formuojant nacionalinę poziciją?

L. Kojala: Reikia prisiminti kelias aplinkybes. Visų pirma, turbūt tas faktas, kad apskritai Komisijos portfelis šiuo atveju Lietuvai priklausęs buvo sveikatos politika. Tai truputėlį galbūt sumažino galimybes, nes sveikatos politika, pirmiausia, yra nacionalinės kompetencijos klausimas. Reikia pažymėti, kad Komisijoje ne visi portfeliai yra lygūs. Tikrai yra labai aiški skirtis, nes ir Europos Komisijos galios yra diferencijuotos. Kitas dalykas, galbūt nesimatė tokio labai artimo ryšio tarp komisaro ir pareigūnų Vilniuje. Tai savaime nėra galbūt didelė problema, bet reikėtų turbūt išnaudoti tuos šaltinius arba tuos žmones, kuriuos mes turime aukščiausiose pozicijose Briuselyje, nes kad ir kaip mes bandytume, ir formaliai tas vyksta, atsieti komisarus nuo jų valstybių, man atrodo, praktinėje politikoje visi supranta, kad tai yra labai svarbus ryšys.

V. Ušackas: Aš manau, kad iki šiol buvusi praktika labai ydinga, nes per penkerius metus V. Andriukaitis taip nė karto nebuvo priimtas prezidentės D. Grybauskaitės. Ir tai yra resursų švaistymas. Todėl, manau, pripažįstant, kad formaliai – taip – komisarai, kaip ir ambasadoriai, kaip ir aš, turėjau Europos Sąjungos pasą. Bet mes esame savo valstybės piliečiai ir tai be galo svarbu. Man teko dirbti su visa eile komisarų: ir prezidentu Jeanu Claude‘u Junckeriu, ir Jose Manueliu Barroso'u, taip pat su komisarais. Tai jie ne tik tai raportuoja Komisijos prezidentui, bet, visų pirma, antras telefono numeris pas juos įvestas yra savo valstybės vadovo ar jo kabineto šefo. Kad tokiu būdu galėtų kaip įtakos faktorių pabandyti atspindėti nacionalinius interesus.

- Jeigu valstybės prezidentai net neklausia realiai, kas siunčiamas Europos komisaru, tai ar gali tarp jų atsirasti ryšys?

V. Ušackas: Tai klausia, o kaip neklausia. Kai buvo ir V. Andriukaičio, ir ankstesniųjų, ir D. Grybauskaitės, tai visų pirma paskirtasis būsimas Komisijos prezidentas, jis skambins – nežinau, kam skambins. Ar skambins S. Skverneliui, ar G. Nausėdai, ar abiem, ir konsultuosis. Manau, ko reikia Lietuvai šiuo metu, ir mes šiek tiek vėluojame, palyginus su kitomis mažesnėmis valstybėmis, tai pradėti lobizmą. Manau, kad dabar būtų pats laikas ir G. Nausėdai, ir S. Skverneliui išsiųsti savo pasiuntinius susitikimui su Martinu Selmayriu, kuris yra Europos Komisijos generalinis sekretorius ir kuris atliks kritinį vaidmenį transformuojant vieną Komisiją į naują Komisiją. Kai jau šiuo metu yra formuojami prioritetai ir dabar jau paraštėse yra dalijamasi portfeliais ir įtakos zonomis, įtakos sferomis Komisijoje.

- Turbūt dalijamasi ir pozicijomis, kurį komisaro postą kuri šalis gaus. Lietuva yra suformulavusi, kurio norėtų?

V. Ušackas: Manęs klausė aukšti Komisijos pareigūnai, privačiai ir užsienio ambasadoriai, aš išsakau savo nuomonę, kas atlieptų Lietuvos nacionalinius interesus. Manau, atlieptų energetika, atlieptų regioninė politika, užsienio reikalai, kuris bus labai politizuotas paskyrimas, žemės ūkis. Bet aš bijau, kad mes vėluojame, dar nesame pradėję formuluoti savo interesų ir jų „lobinti“ Europos ir Berlyno bei Paryžiaus kabinetuose.

- Jūs pritariate tam, kad mes vėluojame savo interesus pareikšti Europos Komisijoje, Europos institucijose?

L. Kojala: Tą tikrai reikėtų daryti ir visada galima daryti tikrai aktyviau. Todėl, kad, kaip ir minėta, komisaras formaliai yra lygus komisarui. Praktiškai ne, nes priklausomai nuo to, kiek Komisija turi įtakos svertų, tiek gali komisaras ir nuveikti.

- Palinksniuokim tas pavardes: R. Masiulis, L. Linkevičius, Elvinas Jankevičius, Gediminas Kirkilas, S. Skvernelis. Kurį jūs matytumėte iš šitų kandidatų kaip galintį iš tiesų būti tuo laidu Lietuvos su Europos Komisija, kad nebūtų, kaip ponas Ušackas sakė, ydinga praktika, kuri buvo iki šiol?

L. Kojala: Manau, kad pavardės jau yra politinio paskyrimo klausimas ir politiniai motyvai turėtų nusverti. Tai nėra ekspertinio įvertinimo dalykas. Svarbu, kad bet kuris asmuo, kuris pretenduotų į šitą poziciją, jau dabar turėtų ryšių.

- Mes gi jau žinome, kas turi ryšių. Kuris iš šitų minimų kandidatų, gal dar yra ir kitų, turi tų ryšių, reikalingų Europos Komisijai? Kad nuvažiuotum ir nebūtum kaip ką tik atsibudęs ir pakilęs iš lovos.

L. Kojala: Man yra sunku pasakyti, pavyzdžiui, kiek yra dabartinis teisingumo ministras įsitraukęs. Jis yra Europos Taryboje, priima sprendimus kartu su kitais kolegomis iš kitų šalių. Kiek jam pavyko įsitvirtinti ten, yra klausimas. Aišku, mes galime žiūrėti tuomet į, pavyzdžiui, buvusį premjerą, kuris, natūralu, dalyvavo net ir Europos Vadovų Tarybos kai kuriuose posėdžiuose. Turiu omenyje poną G. Kirkilą. Tai tarsi tie ryšiai galėtų būti potencialiai didesni. Vėlgi, tas svėrimas yra ganėtinai sudėtingas klausimas. Ir, ko gero, su kiekvienu asmeniu reikia kalbėtis. Be to, matyti, į kurią poziciją mes galbūt pozicionuotume tą asmenį. Nes kai Europos Komisijos vadovas, kad ir kas juo taptų, gaus visą sąrašą pavardžių, jam reikės suskirstyti portfelius. Ir tada pavardė iš kiekvienos šalies, galbūt net ir lytis, ir kiti dalykai, gali suvaidinti labai reikšmingą vaidmenį.

- O jūs galėtumėte įvardyti, kuris iš jų šiandien atsikėlęs galėtų tapti Europos komisaru?

V. Ušackas: Jie visi beveik galėtų tapti Europos komisarais, jūsų išvardytos pavardės. Aišku, L. Linkevičius turi didžiausią patirtį užsienio politikoje. R. Masiulis, matyt, irgi bendravęs yra savo lygmeniu, kaip ir G. Kirkilas, S, Skvernelis, gali būti kitų žmonių, kurie atsiras. Bet kas dar svarbu, kad tie asmenys turėtų gauti kaip galima platesnį politinį palaikymą Seime bei turėti visišką pasitikėjimą prezidento, premjero. Ypač prezidento, nes turint omeny, ką G. Nausėda yra pažymėjęs, kad jis pozicionuos ir aktyviai dalyvaus formuojant darbotvarkę Europos Sąjungos ir vadovų susitikimuose. Jam tai yra vienas iš svarbiausių paskyrimų, mano nuomone, ateinantiems penkeriems metams, kad turėtų sėkmingą ir efektyvų informacinį šaltinį.

- Lietuva gali pasirinkti kandidatą, bet Europos Parlamentas gali atmesti, kaip yra buvęs Slovėnijos atvejis.

V. Ušackas: Buvo ir su Latvija, Bulgarija. Aš manau, kad išmintinga politika būtų turėti porą kandidatų.

- Tai taip gali būti.

V. Ušackas: Vyks aptarimas, vyks telefoninis pokalbis tarp naujai paskirto Komisijos prezidento ir greičiausiai prezidento G. Nausėdos liepos viduryje. Tuo metu jis turėtų aptarti su premjeru porą ar tris kandidatūras, kurios tiktų tai kompozicijai, kuri bus formuojama.

- Užsienio kalbų mokėjimas Europos komisarui yra svarbus dalykas?

L. Kojala: Tas pats, ką mes kalbėjome ir apie prezidento rinkimų kontekstą. Europos Sąjunga išleidžia labai daug pinigų vertimui ir jis yra labai kokybiškas, tai iš principo yra užtikrinama galimybė kalbėti ta kalba...

- Ar yra Europos komisarų, kurie nemoka anglų kalbos, nekalba angliškai?

L. Kojala: Negalėčiau pasakyti. Sudėtinga, visi puikiai supranta, kad institucijos yra tarptautinės, vadinasi, reikalingi tie atributai, kurie yra būdingi diplomatams ir politikams, kurie specializuojasi būtent šioje srityje.

- Tai iš tų kandidatų – ar visi kandidatai tiktų šiuo klausimu?

V. Ušackas: Be abejonės, S. Skvernelio anglų kalbos žinios šiuo metu, ko gero, nepakankamos tam, kad ne tik perduotų žinią, bet ir dalyvautų debatuose Parlamente, nes reikės apginti savo dalyką, kurį kuruosi. Tai reiškia, kad ne tik yra skaitymas, ne tik paprastas apsikeitimas, bet ir debatai.

- Tai kurį postą mes gausime, jūsų manymu?

L.  Kojala: Komisijoje? Aš labai norėčiau energetikos, manau, tai labai svarbu ir Astravo klausimu.

V.  Ušackas: Mes gausime Europos komisaro postą. Kokį? Tikrai negaliu pasakyti. Čia tas pats, kas popiežių išrinkti, laikas parodys.

Dienos tema. Vygaudas Ušackas: mes gausime Europos komisaro postą