Lietuvoje

2019.06.04 22:01

Skambina pavojaus varpais: Varėnos rajone paskelbta ekstremali padėtis, ūkininkai skaičiuoja nuostolius

Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.06.04 22:01

Sausas pavasaris, panašiai kaip ir pernai, į neviltį varo Dzūkijos ūkininkus – šie skaičiuoja nuostolius. Varėnos rajone paskelbta ekstremalioji padėtis. Dalį pasėlių  smėlingose žemėse iššaldė ankstyvosios šalnos, kitus pakirto sausra. Rajone per porą mėnesių iškrito vos 5 milimetrai  kritulių.

Pasak ūkininkų, daugelio galvijai vis dar tvartuose, nes žolė labai prasta. Jeigu nepalis, teks parduoti galvijus, nes nepavyks pasiruošti pašarų žiemai.

Ūkininkas Edmundas Samauskas sako per tris dešimtis ūkininkavimo metų nepamenąs tokio sauso ir šalto pavasario. Pernai galvijai jau balandį ganėsi pievose. Šią gegužę ganyklose kol kas veši tik smilgos, net ir varputis baigia išdžiūti, žolė išdegusi. Galvijus ūkininkams teks vesti į pievas, kurias planuota šienauti. 

„Nežinia, ką reikės daryti, reiks bandą mažinti, kad užtektų pašarų. Jeigu normaliai nepradės lyti, tai nebus iš ko daryti tų pašarų. Ant kalniukų plika, sausa, išdegę“, – pasakoja ūkininkas Vytautas Samauskas.

Žemdirbiai buvo iniciatoriai, kad rajone būtų paskelbta ekstremalioji padėtis – čia per porą mėnesių lijo vos tris kartus. 

Oficialiai stichinė sausra konstatuojama, jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei mėnesį. Žemdirbiai ankštines ir grūdines kultūras – šių derlingumas po praėjusių metų sausros siekia vos 70 procentų, balandį sėjo į sausą dirvožemį.

„Iškrito 5.2 milimetro kritulių, tačiau palyginus kokia dabar yra sausra, tai yra lašas jūroje. Praeitais metais taip pat labai mažai buvo kritulių tokiu laikotarpiu, bet praeitais balandį iškrito daugiau kritulių nei šiemet“, – tikina Varėnos meteorologijos stoties vyriausioji stebėtoja Neringa Krisiulevičienė.

Žemdirbiai jau dabar kalba apie didelius nuostolius, jeigu birželį nelis, tai pupų, žirnių, grikių, kviečių derlius bus prastas.  

„Nuostoliai kokie čia bus, jeigu nekulsim derliaus, kaip mano ūkiui bus apie 30–40 tūkstančių. Visas ūkis ekologinis. Du mėnesiai, kai pasėtos pupos, ir neauga, stovi, avižos tik išdygę ir laukia lietaus, spelta irgi taip susitraukė“, – tikina E. Samauskas.

Ekologinių ūkių draudimas nedraudžia. Žemdirbiai taip pat baiminasi dėl gamtinių sąlygų neįvykdysiantys įsipareigojimų, pavyzdžiui, nepadidins ūkio pelningumo. 

„Kas įgyvendina kaimo plėtros projektus, tai tie rodikliai jau galima turėtų perpus būti mažesni, nes tai ką žmonės planavo, ką nusirodė nepasieks. Tai susiję su pasėliais, jie gali gauti sankcijas. Pasižiūriu į kai kuriuos laukus, tai nereikės nei derliaus nuimdinėti“, – sako Irmantas Laniauskas, Varėnos savivaldybės skyriaus vedėjas.

„Ūkininkai susirinkę į susirinkimą išsakė nuomonę jeigu dar vieni tokie metai, iškils klausimas, ar mūsų žemėse išvis apsimoka ūkininkauti. Tie kurie draudėsi ir nuo nelaimių, ir nuo ledų ir nuo šalčių, neatsipirko“, –  tvirtina Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Varėnos rajone dėl sausros  paskelbus ekstremaliąją padėtį, uždrausta lankytis miškuose – čia gaisringumas ketvirto laipsnio.

Plačiau – reportaže.

Sausas pavasaris, panašiai kaip ir pernai, į neviltį varo Dzūkijos ūkininkus

 

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt