Lietuvoje

2019.05.28 13:00

Šeimos planavimas Lietuvoje: vietoj prezervatyvų – abortas, vietoj hormoninės spiralės – gimdos šalinimas

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.05.28 13:00

Kalbant apie kontracepciją, Lietuvai dar yra kur augti. Abortai čia dažnai dar suvokiami kaip šeimos planavimo priemonė, o nepasiturinčios moterys vietoje ilgalaikių kontracepcijos priemonių priverstos rinktis tai, kas nemokama, – kad ir gimdos pašalinimą.

Beveik pusė jaunuolių per pirmus lytinius santykius nesisaugo

Europos parlamentarų forumo reprodukcinei ir seksualinei sveikatai narė Marina Davidašvili pristatė kasmet Europos Parlamento sudaromą „Kontracepcijos atlasą“. Jame Lietuva užima vos 50 vietą ir priklauso 4-ai šalių kategorijai iš 6. Geriau jame atrodo ir Estija, ir Latvija.

Marina Davidašvili pabrėžė, kad Lietuvoje nemokama kontracepcija neužtikrinama net ir pažeidžiamoms grupėms, o nemokamas konsultavimas egzistuoja, bet vertinamas vidutiniškai.

„Abortas dažnai pas mus dar yra šeimos planavimo metodas. Kasmet turime 4–5 tūkstančius abortų, 6 proc. nuo jų tenka merginoms iki 19 metų. Medikamentinis nėštumo nutraukimas neįteisintas, kontracepcija per brangi (prezervatyvai – taip pat). Apie skubiąją kontracepciją trūksta informacijos, savanoriška sterilizacija neįteisinta, auga ŽIV ir AIDS susirgimų skaičius tarp moterų“, – vardijo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovė Esmeralda Kuliešytė.

Ir tai – dar ne viskas: mokyklose, pasak jos, nėra tinkamo lytinio švietimo – vyrauja esą daugiau lytinės abstinencijos skatinimas.

Remdamasi naujausiais tyrimais, E. Kuliešytė minėjo, kad maždaug 51 proc. merginų pradeda lytinį gyvenimą 16 metų. Paauglių nėštumų Lietuvoje yra beveik 3 kartus daugiau nei Nyderlanduose, Belgijoje ar Švedijoje.

„44 proc. jaunuolių pirmųjų lytinių santykių metu nevartoja jokių kontraceptinių priemonių“, – akcentavo ji. Tai, žinoma, vėliau lemia ir didelį paauglių nėštumų skaičių, ir abortus tarp nepilnamečių.

Ankstyvas nėštumas pavojingas

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovė akcentavo, kad paauglių nėštumai rizikingi: vaikas dažnai gimsta mažesnio svorio, turi sveikatos problemų, vėliau – elgsenos sutrikimų. „O motinai 2 kartus dažniau gresia mirtis dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų.

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė Žana Bumbulienė pasakojo apie neseniai jos pačios matytą tokį atvejį, kai, rodos, ir šeima buvo laiminga, ir vaikas laukiamas. „Po gimdymo mergaitė pradėjo taip kraujuoti, kad nesugebėjome sustabdyti ir teko pašalinti jos gimdą tam, kad ji išgyventų. Mergaitei 17 metų, ačiū Dievui, ji išgyveno, vaikelis irgi. Bet ji jau niekada neturės vaikų“, – pabrėžė medikė.

Kontraceptikai per brangūs

Šeškinės poliklinikoje yra atidarytas jaunimui skirtas reprodukcinės sveikatos kabinetas. Ten atliktos apklausos metu 60 proc. jaunuolių teigė, kad kontracepcija Lietuvoje yra per brangi.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovė pabrėžė, kad visų pirma Lietuvoje reikia padidinti kontracepcijos prieinamumą. Ir atvejai, kai valstybė kompensuoja kontraceptikus, nėra reti: tai daroma Albanijoje, Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Moldovoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje.

„Ir mums reikėtų orientuotis į tas šalis, kur yra ir tinkamos informacijos apie kontracepciją, ir jos kompensavimas, ir geras švietimas mokyklose. Tada sumažinsime abortų skaičių“, – akcentavo E. Kuliešytė.

Buvusi probacijos pareigūnė: niekada neįsivaizdavau, kad taip vyksta

Inga Molevaitė, buvusi probacijos pareigūnė, Jurbarko savivaldybės tarybos narė, pasisako ir už nemokamą kontracepciją, ir už sterilizacijos legalizavimą.

„Man buvo be galo gaila vaikų, matyti tokią situaciją Lietuvoje. Niekada neįsivaizdavau, kad tai vyksta“, – savo akimis matytas patirtis apibendrino ji.

Kontraceptinė spiralė, kurią moteris gali turėti ne vienus metus, skaičiavo ji, kainuoja apie 130 eurų, o globos įstaigoje per tą patį laiką išlaikyti vaiką kainuoja apie 130 tūkst. eurų. „Čia yra finansinė pusė. Jau nekalbu apie moralinę pusę“, – pabrėžė I. Molevaitė.

Ji pasakojo situaciją Jurbarko rajone, kur moteris iš asocialios šeimos, jau pagimdžiusi 5 vaikus ir nė vieno iš jų neauginusi, pradėjo lauktis dvynukų. Pareigūnai dėl girtuokliavimo ir smurto artimoje aplinkoje į šią šeimą keliaudavo dažnai. „Alkoholio promilių matuoklis praktiškai visada rodydavo virš 3 promilių. Tai reiškia, kad ji sukelia grėsmę kūdikiams, kurie galimai gims apsigimę, turės įvairių sutrikimų“, – aiškino I. Molevaitė.

Kitas pavyzdys iš jos patirties – moteris, kuri gimdė vieną vaiką po kito, jų neprižiūrėjo, todėl jie buvo paimami valstybės globon. „Kai ji pagimdė 17 vaiką, Vaiko teisių skyriui ji pasakė: „Jūs atimkit, aš kitą pasigimdysiu“, – pasakojo buvusi probacijos pareigūnė.

Mergaitės iki 16 metų – pas ginekologus su mamomis

Ž. Bumbulienė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė, pasakojo, kad merginos nuo 16 metų gali savarankiškai lankytis pas ginekologą. Tai jos gali paatvirauti apie lytinį gyvenimą ir pasidomėti tuo, kas jas labiausiai neramina.

„Problema – kai jai mažiau nei 16 metų. Tada ji ateina su mama ir faktiškai nenori sakyti, kad lytiškai gyvena“, – aiškina medikė.

Pasak jos, kai pasitaiko proga su jaunesnėmis merginomis pasilikti vienai ir jos pasisako gyvenančios lytinį gyvenimą, medikai suvokia, kad reikia užtikrinti jų kontracepciją, bet paauglės nesutinka, kad apie tai sužinotų jų mamos.

Būna, pasak jos, ir taip, kad mama atsiveda 14-metę ir prašo, kad ginekologė išrašytų kontraceptikų.

„Negaliu pasakyti, kad visos pas mus gyvena lytinį gyvenimą, visoms tos kontracepcijos reikia – ne, tikrai taip nėra“, – pabrėžė ji. Kaip vidurkį, kai merginos pradeda lytinį gyvenimą, ji nurodė 16–17 metų.

Kontracepcija mokama, gimdos šalinimas – ne

Kalbėdama apie kontracepciją jautresnėms socialinėms grupėms, Ž. Bumbulienė minėjo ir tokį atvejį: maždaug 40-ies metų moteris kreipiasi į ją dėl lytinės sveikatos sutrikimo. Pasiūlomas gydymo būdas – hormoninė spiralė, kuri kartu yra ir kontracepcijos būdas. Tačiau moteris jos atsisako dėl kainos.

„Ji sako: „Ne – ta spiralė kainuoja 130 eurų, o gimdą pašalinti nekainuoja nieko. Šalinkite gimdą.“ Operacija jai nieko nekainuoja. Kiek valstybei kainuoja – jau reikėtų skaičiuoti“, – kalbėjo Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė.

Ji minėjo ir atvejus, kai efektyviausias būdas moteriai apsisaugoti nuo nėštumo – sterilizacija, kuri Lietuvoje yra nelegali. „Pavyzdžiui, moteris po kepenų persodinimo. Ji dėl sveikatos niekada negalės išnešioti vaiko – jai reikalinga kontracepcija. O visi vaistai, vienaip ar kitaip, „eina“ per kepenis ir papildomai apkrauti jų negalime. Tai reiškia, kas mes negalime jai nieko paskirti“, – situaciją aiškino Ž. Bumbulienė.

Konferenciją organizavo Dovilė Šakalienė, Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė, Europos parlamentarų forumo reprodukcinei ir seksualinei sveikatai Vykdomojo komiteto narė.