Lietuvoje

2019.05.16 07:09

Vis dažnesnis alkoholio vartojimas tarp paauglių: vertina kaip maištą

Evelina Želvytė, LRT RADIJAS, LRT.lt2019.05.16 07:09

Naujausias tarptautinis vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas rodo, kad vis daugiau mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje vartoja alkoholinius gėrimus, yra nepakankamai aktyvūs, jaučia per didelį krūvį mokykloje.

Pasaulio sveikatos organizacija kas ketverius metus atlieka 5–9 klasių sveikatos ir gyvensenos tyrimą. Naujausi rezultatai rodo, kad vienas iš šešių Lietuvos mokinių reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus. Šis rodiklis – vienas prasčiausių Europoje. Kas dešimtas mokinys kasdien rūko, beveik penktadalis apklaustųjų nurodė, jog yra bandę kanapių.

Tiriant moksleivių gyvenseną, taip pat analizuota jų savijauta mokykloje. Daugiau nei 60 procentų vaikų nurodė, jog mokymosi krūvis mokykloje jiems per didelis, tik trečdaliui vaikų mokykla apskritai patinka. Tokia pat dalis mokinių skundžiasi kelis kartus per savaitę pasikartojančiais psichosomatiniais simptomais – irzlumu, nuotaikos svyravimais, galvos, pilvo, nugaros skausmais.

Pastebimas ir per mažas mokinių aktyvumas – bent valanda fizinės veiklos kasdien užsiima tik 18 procentų vaikų.

Vartojantys alkoholį paaugliai – normalus reiškinys

Psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė tvirtina, kad alkoholio vartojimas tarp paauglių yra visiškai normalus jų maišto laikotarpis.

„Lygiai taip pat buvo ir tais laikais, kai aš buvau paauglė. Žinoma, tam tikros ribos turi būti. Rūkymas tarp paauglių nėra pats pavojingiausias. Drįsčiau teigti, kad narkotikai daro didžiausią žalą. Laimei, kad kanapių vartojimo skaičius tuose tyrimuose nėra didžiausias“, – sako psichologė-psichoterapeutė.  

R. Pipirienės teigimu, kovoti su alkoholio vartojimu tarp paauglių vertėtų ne draudimais ar gąsdinimais, bet ramiu paaiškinimu.

„Suaugusieji turėtų paaiškinti, kaip jie perėjo šį laikotarpį. Aš irgi turėjau įvairių patirčių, rūkiau tris kartus gyvenime ir visus kartus nelaimingai, dėl to man nebebuvo poreikio. Alkoholis paauglystėje man atrodė labai skanus, patiko dėl linksmumo ir draugų kompanijos. Aš apie tai pasakoju savo dukroms, bet ir pasakau, kokios yra neigiamos to pasekmės, kad daug ko neprisimeni, gali prisidaryti gėdos. Tokie pavyzdžiai gal net labiau veikia nei gąsdinimai“, – komentuoja pašnekovė.

R. Pipirienė sako, kad alkoholio vartojimas yra vienas iš būdų paaugliams kovojant su stresu. Jos teigimu, problema yra ta, kad suaugusieji ir mokytojai vaikams nepasiūlo kitų streso malšinimo alternatyvų.

„Mokyklų programos yra labai sunkios, vaikai patiria žiaurų stresą. Nereikėtų stengtis visko uždrausti – geriau paaiškinti, kaip reikia kovoti su stresu. Neretai tiek tėvai, tiek mokytojai kelia mokiniams papildomą stresą. Kitas dalykas, ar patys suaugusieji moka valdyti stresą? Tėvai rūko, o savo 18 metų vaikui draudžia – tai yra juokinga. Mokytojai taip pat bėga į rūsį rūkyti, o po to gaudo rūkančius mokinius“, – teigia R. Pipirienė.

Vertindama prastus paauglių fizinio aktyvumo duomenis, pašnekovė sako, kad iš tiesų vaikai yra judrūs. Jos aiškinimu, tyrimas neparodo, kiek laiko vaikai praleidžia lauke, kas taip pat prisideda prie jų fizinio aktyvumo.

„Tuose tyrimuose galbūt vaikų buvo klausiama apie sportavimą, nes paprastai jie ištisas dienas „trina“ gatves. Vaikščiodami su draugais jie nueina be galo didelį atstumą. Mano manymu, poreikis judėti vaikui yra įskiepytas, nebent jis yra kiek užsidaręs ir daugiau laiko praleidžia namuose. Aš esu už tyrimus, bet besąlygiškai jais tikėti nereikia“, – sako R. Pipirienė.

 

 

Naujausi