Lietuvoje

2019.04.11 12:22

Šakalienė: įstatymo pataisos sukelia tikimybę, kad vaikas bus paliktas realiame pavojuje

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2019.04.11 12:22

Nauja įstatymo formuluotė susiaurino vaiko apsaugos galimybes, apsaugoti vaiką bus sunkiau ir dėl „reikšmingos žalos“ sąvokos įvedimo, Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą LRT.lt sako Dovilė Šakalienė. Įstatymo šalininkai teigia, kad tėvai turi teisę auklėti vaikus taip, kaip nori, todėl įstatymas užtikrins, kad vaiko paėmimas būtų tik kraštutinė priemonė.

Anot Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės D. Šakalienės, iš penkių galimų vaiko apsaugos alternatyvų, išliko tik trys. Parlamentarės teigimu, vaiko teisių apsaugos specialistams bus sunkiau nustatyti, ar vaikui sukeltas realus pavojus, dėl to atsiranda didesnė tikimybė, kad specialistai suklys ir paliks vaiką realiame pavojuje.

„Duok Dieve, kad vaikui nieko žalingo neatsitiks. O jeigu ne? Atsiduriame tokioje situacijoje, kai verčiame darbuotojus rinktis – apsaugoti save, ar apsaugoti vaiką“, – portalui LRT.lt sako parlamentarė.

Įstatymo tikslas – nuraminti visuomenę

Pasak D. Šakalienės, teisėkūra turi būti kokybiška, kaip sako ji, Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė, kad įstatymai turi būti tikslūs, aiškūs ir nekeliantys abejonių.

„Atsiranda „reikšmingos žalos“ sąvoka, tačiau kaip ji apibrėžiama? Tai bet kokia žala, kuri kyla vaiko sveikatai ar gyvybei. Tada kyla klausimas, kas yra nereikšminga žala?“ – svarsto D. Šakalienė.

Parlamentarės teigimu, įstatymo tikslas buvo nuraminti visuomenę, kuri buvo įsiaudrinusi, neva vaikai neteisėtai paimami iš šeimų, kilusi masinė vaikų atiminėjimo banga.

„Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys rodo, kad per paskutinius penkerius metus yra mažiausias vaikų paėmimo iš šeimų skaičius“, – LRT.lt sako D. Šakalienė.

Anot Seimo narės, norint užtikrinti vaiko teisių apsaugą, labai svarbu atlikti du žingsnius – suteikti tinkamą finansavimą ir uždrausti bet kokį smurtą prieš vaiką, nes bet koks smurtas negali būti toleruojamas.

„Jei nori, kad tėvai nebemuštų vaikų, turi sudaryti jiems visas sąlygas gauti pagalbą, išmokti pasikeisti, išspręsti problemas, koreguoti savo elgesį. To nebuvo padaryta“, – apgailestauja D. Šakalienė.

Įstatymą vadina žingsniu į priekį

Nors dauguma opozicijos nepritarė įstatymo pataisoms ir ištraukė balsavimo korteles, du konservatoriai – Rimantas Jonas Dagys ir Paulius Saudargas – balsavo už pataisas. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po balsavimo sakė, kad taip kolegos parodė pateisinantys smurtą prieš vaikus: „Tikiuosi, kad jų vaikai yra saugūs.“

Priėmus įstatymą Mindaugas Puidokas dėkojo tiems „kurie buvo pilietiški, išmintingi, neištraukė kortelių“ ir palaikė įstatymą. Jis svarstė, ar atsisakydami balsuoti parlamentarai tikrai išreiškia savo nuostatas ir tokį elgesį vadino apgailėtinu.

Konservatorius R. J. Dagys pasisakė už įstatymą ir teigė, kad priėmus įstatymą buvo žengtas žingsnis į priekį. Anot parlamentaro, tėvams turi būti užtikrinta konstitucinė teisė vaikus auklėti taip, kaip jie tai supranta ir kaip nori tai daryti. Vaiko atėmimą iš tėvų konservatorius vadino didele žala.

Algirdas Sysas tikino, kad įstatymo esmė yra apsaugoti vaikus, jis taip pat apgailestavo, kad šis tikslas buvo tarsi pamirštas.

„Šios pataisos labai išplaukusios, manau, kad rezultatų ilgai laukti nereikės“, – svarstė A. Sysas.

Vaiko paėmimas – kraštutinė priemonė

Anksčiau balsuojant dėl šio įstatymo Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad „reikšmingos žalos“ sąvokos įvedimas į šeimas nesugrąžina smurto, kadangi, sakė jis, bet koks galimas vaiko sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, mėlynė, jau būtų reikšminga žala vaikui.

„Tai yra tiktai dalis teisinės šeimų apsaugos paketo“, – komentavo L. Kukuraitis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad įvedus naują sąvoką vaiko paėmimas taptų kraštutine priemone.

„Siūlau patikslinti formuluotę, kuriai pritarus būtų aiškus vaiko paėmimo pagrindas – pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui, kuris gali sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir grėsti jo gyvybei. Pritarus mano pasiūlymui, vaiko paėmimas būtų pripažįstamas kraštutine priemone, kuri būtų taikoma tada, kai kita pagalba šeimai nebepadeda“, – teigė R. Karbauskis.

„Valstietė“ Agnė Širinskienė tada priminė, ką reiškia sąvoka „reikšminga žala“, tai – smurto pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ar psichinės sveikatos ar normalios raidos sutrikdymu. „Bet kokį sveikatos sutrikdymą įstatymo leidėjas traktuoja kaip reikšmingą žalą sveikatai", – kalbėjo ji.

Kas pasikeitė?

Nemažai diskusijų sulaukė „valstiečių“ vadovo R. Karbauskio siūlymu įrašyta „reikšmingos žalos vaiko sveikatai“ sąvoka. Ja nustatyta, kad vaikas iš tėvų gali būti paimamas tada, jei tėvai „nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei“.

Priėmus įstatymą buvo atsisakyta grėsmės vaikui lygių nustatymo, įteisinti vaiko laikinosios priežiūros institutą, kai vaikui užtikrinama saugi aplinka, tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą išlaikant teises ir pareigas.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikas nepaimamas iš šeimos, o jam pritaikoma laikinoji priežiūra, šeimai teikiama pagalba. „Reikšminga žala“ įstatyme apibrėžta kaip fizinio, psichologinio, seksualinio smurto prieš vaiką arba nepriežiūros ar smurto stebėjimo, kai vaikas yra smurto liudininkas, pasekmė, pasireiškianti vaiko psichinės, fizinės sveikatos ar normalios raidos sutrikdymui.

Įstatymu numatyta, kad vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.

Taip pat tvirtintas biologinės šeimos prioriteto principas, nustatant, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės negalės likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nebus laikomas iki 15 minučių vaiko palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.

Už įstatymo projektą balsavo 71 parlamentaras. Opozicija balsavimo metu ištraukė korteles ir taip atsisakė dalyvauti įstatymo priėmime. Įstatymo pataisos įsigalios nuo gegužės mėnesio, išskyrus nuo 2020 metų numatomas išmokas už vaiko laikinąją priežiūrą. Įstatymo pataisas dar turi pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.