„Man taip juokinga klausytis, kad Rusija mums atnešė kultūrą. Sovietų Sąjungos laikais pati vakarietiškiausia kultūra buvo Estijos, Latvijos, Lietuvos“, – išskirtiniame interviu LRT sako latvių dainininkė Laima Vaikulė. Ji dešimtmečius koncertavo Rusijoje, dalijosi scena su šios šalies atlikėjais. Rusams pradėjus karą Ukrainoje, L. Vaikulė sako pamačiusi, kad žmogus nėra toks geras: „Turėjau labai daug artimų bičiulių. Šiandien negaliu jų vadinti draugais. [...] Jie patys užpuolė, patys įsižeidė.“
Visas interviu su L. Vaikule ir pokalbis apie tai, kaip Rusijos karas Ukrainoje privertė iš naujo pažvelgti į kultūrą, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Aštuonkojis“ įraše:
Jūrmaloje gyvenanti Latvijos estrados žvaigždė L. Vaikulė dešimtmečius koncertavo Rusijoje. Milžiniška televizijos rinka, didžiulės auditorijos, koncertiniai turai... Tačiau, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, atlikėja nutraukė visus profesinius ryšius su Rusija.
„Viskas pasikeitė, o svarbiausia, jeigu neskaičiuosime pinigų, – tai didžiulis nusivylimas žmonėmis. Aš nežinojau, kad žmonės gali būti tokie blogi. Negalėjau patikėti, kad galima viską sugriauti, galima nieko nesigailėti“, – sako L. Vaikulė.
Jos kelias į didžiąją sceną prasidėjo Latvijoje. Vėliau Raimondo Paulo dainos ir sovietinė televizija ją išgarsino toli už gimtinės ribų. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, koncertinė veikla tęsėsi Rusijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse. 2018 m. atlikėja viešai pareiškė, kad nevažiuos koncertuoti į aneksuotą Krymą, kad ir kokį honorarą jai siūlytų.

„Aš to nesupratau iki pat paskutinės akimirkos. Galbūt 2014-aisiais, kai staiga Krymas tapo jų, pagalvojau, koks siaubas, kaip neteisinga. Kaip taip galima? Tačiau net ir tada netikėjau, kad bus tikras karas“, – sako dainininkė.
2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Miestai, kuriuose L. Vaikulė koncertavo, tapo Putino taikiniais.
„Gyvenime negalėjau pagalvoti, kad apskritai gali būti karas, kaip jis atrodo. Kaip galima paimti ir numesti bombą ant namo, kurį žmonės statė, kuriame gyvena žmonės, šuniukai, katytės, vaikai? Aš negalėjau to įsivaizduoti. Pagalvoju, kokia didžiulė atsakomybė tenka žmogui, kuris galėjo tai padaryti. Jeigu bent minutę pagalvotum, kad yra Dievas, – jam degti pragare“, – kalba L. Vaikulė.
Vienas Putino sukelto karo pateisinimų – rusakalbių gynimas. „Tegul jis gina pas save namuose“, – sako L. Vaikulė.

„Tegu pirmiausia žmonėms pastato tualetus, kad nereikėtų eiti į gatvę. Ką jis gina? Irgi mat apsaugininkas. Apskritai kokie naivūs žmonės, jeigu jie gali galvoti, kad jis gina rusakalbius.
Pirmiausia jis sunaikino Charkivą, rusakalbį miestą. Atėjo ir nužudė žmones, sugriovė jų namus, padarė juos nelaimingus. Rusus. Kaip galima naikinti tai, kas buvo kuriama šimtmečiais žmonių rankomis, jų siela? Kaip galima tai žudyti, imti ir griauti? Neturiu žodžių, sunku tai net komentuoti“, – sako atlikėja.
L. Vaikulė su pasibaisėjimu stebėjo buvusių scenos kolegų elgesį, kai tik prasidėjus invazijai Ukrainoje 2022 m. kovą Maskvoje buvo surengtas karą ir Putiną šlovinantis koncertas.
„Kaip šiandien galima sakyti, kad tu ne politikoje? Taip galima sakyti tam, kad išloštum. Taip, aš irgi noriu būti ne politikoje, kad man neskaudėtų širdies, kad nepykčiau, kad užmerkčiau akis ir nematyčiau, kaip griaunami namai Ukrainoje, kaip į mus atskrenda dronai. Apskritai ką jie čia daro? Jie iki šiol nesupranta, kas ką užpuolė“, – sako L. Vaikulė.

Buvę bičiuliai, su kuriais ji ne kartą dalijosi scena, vyksta tiesiai į okupuotas Ukrainos teritorijas. 2024 m. vasarį Filipas Kirkorovas Horlivkos ligoninėje koncertavo sužeistiems Rusijos kariams, o jo pasirodymą visai Rusijai transliavo valstybinė televizija.
„Turėjau labai daug artimų bičiulių. Šiandien negaliu jų vadinti draugais, nes, pasirodo, jie tokie nebuvo. Su jais nutrūko visi santykiai. Ne todėl, kad aš liepiau jiems daugiau man neskambinti. Ne, jie patys užpuolė, patys įsižeidė“, – kalba atlikėja.
Pasak L. Vaikulės, ne Putinas dėl visko kaltas. Smurtas ir agresija nepateisinami jokiomis aplinkybėmis.
„Sakau, kad karas atvėrė akis ir parodė, jog žmogus nėra toks jau geras. Ir nereikia visko suversti Putinui. Prisimenu, kaip prie Baltosios jūros buvo žudomi baltieji ruoniukų jaunikliai. Juos žudė žmonės, Rusijos piliečiai, ir valdžia nedraudė to daryti. Tai – žiaurus silpnųjų žudymas. Kur buvo ta valdžia? Tiesiog patys žmonės važiuodavo ir gindavo tuos ruoniukus“, – prisimena atlikėja.

L. Vaikulei Rusijoje iki šiol priekaištaujama dėl tariamo dėkingumo. Esą tik Maskvos pastangomis ji padarė karjerą, gavo milžiniškas pajamas ir įgijo minias gerbėjų. Neva latviai, lietuviai ir estai turi būti dėkingi už suteiktą kultūrinę gerovę.
„Man taip juokinga klausytis, kad Rusija mums atnešė kultūrą. Sovietų Sąjungos laikais pati vakarietiškiausia kultūra buvo Estijos, Latvijos, Lietuvos. Kokią jie kultūrą mums atnešė? Knygas mes ir taip būtume galėję perskaityti, nebūtinai turėjome būti Sovietų Sąjungoje. Jiems atrodo, kad tik jie turi žmonių, galėjusių nešti kultūrą. O pasaulinė kultūra, vokiečių kultūra? Kodėl jie visą laiką mums bruka savo kultūrą?“ – kalba L. Vaikulė.
Dainininkė iki šiol palaiko ryšį su Ala Pugačiova, Maksimu Galkinu ir kitais karą pasmerkusiais ir iš Rusijos išvykusiais atlikėjais.

„Visada sakiau: man nesvarbu, ar tu juodas, baltas, geltonas. [...] Man iš tikrųjų nesvarbu, ar tu rusas, ar kinas, ar dar kažkas. Jeigu esi geras žmogus, elgiuosi gerai. Šio principo aš laikausi ir laikysiuosi, kiek galėsiu“, – sako L. Vaikulė.
Šiandien ji koncertuoja įvairiose Europos šalyse, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje. Kadaise neįsivaizduotas karas dabar verčia galvoti ne tik apie muziką, bet ir apie pasirengimą gintis. Atlikėja, kurios Rusijoje klausėsi milijonai, yra pareiškusi, kad jeigu Rusija užpultų Baltijos valstybes, ji pati imtų į rankas automatą.
„O ką man tada reikėtų daryti? Juk nepasiduosi. Man atrodo, geriau būti pasiruošusiam negu nepasiruošusiam. Ukraina irgi manė, kad tai neįmanoma. Jeigu prieš šešerius metus kas nors man būtų pasakęs, kad Rusija puls Ukrainą... Jei mus, gal ir būčiau patikėjusi, bet Ukraina – atsiprašau, beprotnamis. Todėl mes galime ir turime būti pasiruošę“, – teigia L. Vaikulė.








