Psichikos sveikatos specialistai pastebi, kad paaugliai, siekdami patenkinti natūralų raidos poreikį priklausyti grupei ir sulaukti pripažinimo, neretai tą bando daryti virtualioje erdvėje įsitraukdami į įvairius iššūkius. Dalis internetinių iššūkių peržengia ribą tarp pramogos ir pavojingo elgesio ir apima tyčinį savęs žalojimą ar pavojingą eksperimentavimą su savo kūnu ir sveikata. Vis dažniau fiksuojami atvejai, kai nepilnamečiai atsiduria tokiose sveikatai ir net gyvybei pavojingose situacijose arba dėl sužalojimų patenka į medikų rankas, rašoma Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Pavojingos užduotys leidžia greitai patirti intensyvias emocijas
Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (RVPL) paauglius konsultuojanti klinikinė psichologė dr. Gabrielė Skabeikytė-Norkienė sako dažnai susidurianti su jaunais žmonėmis, kurie save žaloja, yra linkę į rizikingą ar impulsyvų elgesį, tačiau pabrėžia, kad tikrai ne didžioji dalis paauglių įsitraukia į ekstremalias užduotis.
„Dalyvavimas iššūkiuose nėra tipinė ar įprasta paauglystės dalis. Didesnė tikimybė, kad į rizikingas veiklas įsitrauks paaugliai, kurie jaučiasi vieniši, nepriimti ar atstumti, turi žemą savivertę arba stiprų pripažinimo poreikį, nerandantys saugių būdų patirti jaudulį ar save realizuoti.
Taip pat tai galėtų būti paaugliai, kurie gyvena aplinkoje, stokojančioje suaugusiųjų emocinio prieinamumo, patiria depresijos, nerimo požymius ar turi impulsyvumo, savęs žalojimo problemų“, – atkreipia dėmesį dr. G. Skabeikytė-Norkienė.
Virtualioje erdvėje siūlomi iššūkiai kuria iliuziją, kad juos įgyvendinus ne tik sumažės emocinis skausmas, bet ir bus atliepti tokie natūralūs paauglystės poreikiai, kaip priklausymas bendraamžių grupei, matomumas, pripažinimas, tam tikro statuso įtvirtinimas.
Pasak RVPL Psichologinio konsultavimo ir socialinės pagalbos skyriaus vedėjos, sveikatai ir net gyvybei pavojingos užduotys leidžia greitai patirti intensyvias emocijas: jaudulį, baimę, euforiją.
Socialinis įvertinimas paauglystėje yra ypač stiprus motyvatorius, o socialiniuose tinkluose platinamas turinys dažnai kuria įspūdį, kad „visi taip daro“, todėl neprisijungimas gali būti suvokiamas kaip grėsmė socialiniam statusui tarp bendraamžių.
Pavojų keliantys iššūkiai dažnai yra sukurti taip, kad, pasinaudodami paauglystės raidos ypatumais, jie formuoja klaidinantį įspūdį, esą toks elgesys yra priimtinas ir net teigiamas.
Kokie ženklai gali rodyti, kad paauglys įsitraukė į iššūkį?
„Dėl paauglystėje vykstančių neurobiologinių pokyčių paauglių sprendimus kartais labiau veikia emocijos ir socialinis kontekstas nei racionalus pavojaus vertinimas. Be to, dažnai įsijungia paauglystėje būdingas asmeninio nepažeidžiamumo įsitikinimas: „Man taip tikrai nenutiks.“
Galiausiai, dalis iššūkių yra specialiai sukurti palaipsniui didinant užduočių pavojingumą, naudojant gėdos, kaltės ar grasinimų elementus ir taip padidinant tikimybę, kad paaugliai, ypač pažeidžiamų grupių, įsitrauks. Noras išbandyti iššūkį sustiprėja ir stebint kitų paauglių vaizdo įrašus. Gali atrodyti, kad kiti daro ir jiems nieko blogo nenutiko“, – dr. G. Skabeikytė-Norkienė paaiškina, kodėl paaugliai kartais neįvertina rizikos.
Nors šie iššūkiai dažnai atrodo nekalti, jie gali skatinti rizikingą elgesį, didinti psichologinę įtampą ir sukelti ilgalaikes, kartais labai skaudžias ir negrįžtamas pasekmes jauno žmogaus sveikatai. Tad šalia paauglio esantiems suaugusiems svarbu pastebėti ženklus, kurie gali signalizuoti apie įsitraukimą į kokį nors iššūkį.
RVPL konsultuojanti psichologė sako, kad įspėjamieji ženklai dažnai panašūs į tuos, kurie pastebimi ir kitų sunkumų ar rizikingo elgesio atvejais. Tai gali būti staigūs elgesio, miego ar nuotaikos pokyčiai, padidėjęs uždarumas, sustiprėjęs nerimas, dirglumas ar atsiribojimas. Taip pat paauglys gali užsiminti apie „užduotis“, „taisykles“, „jei nepadarysiu – bus blogai“, slėpti telefoną, naršyti naktimis, bandyti maskuoti nepaaiškinamus kūno sužalojimus.
Svarbu neignoruoti pasikeitusio elgesio
„Vienas požymis tikrai nereiškia įsitraukimo į iššūkį, o gali indikuoti ir kitus atsirandančius sunkumus, tad pastebėjus besikeičiantį vaiko ar paauglio elgesį, svarbu to neignoruoti ir bandyti suprasti, kas vyksta.
Reikėtų kalbėti ramiai, be gąsdinimo ir moralizavimo. Kalbant svarbu rodyti susidomėjimą, užimant nežinančio poziciją: „Padėk man suprasti.“ Išgirdus paauglio istoriją, svarbu pripažinti jo jausmus („Matau, kad tau tai svarbu“) ir pabandyti suprasti gilesnius jo elgesio motyvus.
Griežti draudimai ar apribojimai be dialogo dažnai padidina paauglio uždarumą, o ne saugumą ir atvirumą“, – pataria dr. G. Skabeikytė-Norkienė.
Ir priduria, kad su augančiu vaiku svarbu nuolat supratingai aptarti tiek teigiamus technologijų siūlomus aspektus, tiek galimus pavojus virtualioje erdvėje. Taip pat itin svarbu stiprinti vaiko gebėjimą atsisakyti ir kritiškai vertinti internetinį turinį bei priimti savarankiškus, saugius sprendimus.
Jeigu vaikas ar paauglys patyrė ar planuoja sukelti fizinę žalą sau, kalba apie beviltiškumą, mirtį, savižudybę, jei išsako užuominas apie grasinimus, prievartą arba ryškiai blogėja psichikos būklė, būtina nedelsiant kreiptis profesionalios pagalbos į psichikos sveikatos specialistus ar skubios pagalbos tarnybas.
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
Nemokama ir konfidenciali pagalba teikiama telefonu arba internetu darbo dienomis nuo 13:00 val. iki 17:00 val.
