Grybautojai sukrutę ir miškuose, ir socialiniuose tinkluose: įgudusieji jau randa baravykų, paskui dalijasi savo laimikio nuotraukomis „Facebooke“ ir taip kursto pavydą tiems, kurie per dienas turi sėdėti darbe, nors taip pat norėtų lėkti į mišką. LRT.lt pasidomėjo, kaip sekėsi keliems grybautojams ir ką jie prognozuotų tiems, kas šį savaitgalį ruošiasi į mišką.
Deja, vieno atsakymo į klausimą, ar baravykų jau daug, rasti nepavyko: vieni grybautojai tikina, kad jų tikrai yra, o kiti sako, kad dar ne. Tiesa, ir tie vėliau pripažįsta, kad vienas kitas baravykas gal ir yra, gal ir viena kita dešimtis, bet tam, kad juos rastumėte, reikia žinoti geras vietas, be to, reikalingas ir sėkmės faktorius. Taigi LRT.lt negarantuoja, kad grybų rasti pavyks, tik pateikia kelių užkietėjusių grybautojų įspūdžius iš miško šią savaitę.
Bene labiausiai šiomis dienomis fortūna šypsojosi Povilui Gadliauskui iš Jurbarko rajono – jis trečiadienį per kelias valandas surinko 140 baravykų (ieškojo jų šešiuose miškuose pakeliui nuo Jurbarko link Raseinių). „Tas vietas žinau nuo vaikystės, sekmadienį jau buvau nuvykęs ten apsidairyti, bet nieko neradau. Po kelių dienų ir po lietaus, pamatęs „Facebooko“ grybautojų grupėse grybų nuotraukų, trečiadienį nuvykau ten vėl – ir ką gi, man pasisekė“, – pasakojo Povilas.
Pirmuosius grybus jis su šeima tradiciškai gamina pagal paveldėtą giminės receptą – pakepa su svogūnais ir grietinėle. Pakirmijusius – džiovina. Pasak jo, iš tų 140 baravykų maždaug 50 proc. buvo pakirmiję, bet neretai būna dar blogiau.
Povilas pastebėjo, kad didžioji tų grybų dalis buvo nedidukai, o juos pavyko rasti jaunuose eglynuose su nestora samanų danga – pirmieji baravykai paprastai ir pasirodo būtent tokiose vietose. Pasak jo, netrūko ir visai mažų baravykų, kuriuos vadina „pipiriukais“ ir jų nerauna, palieka kitam kartui. „Pagal tai, ką mačiau, sakyčiau, kad šį savaitgalį baravykų turėtų būt nemažai“, – teigė Povilas.
Kėdainių rajone, Šlapaberžės miške, grybavęs Justas taip pat liko patenkintas. Antradienį jis su žmona per gerą valandą surinko apie 2 kg baravykų, kuriuos vežė į grybų supirktuvę ir uždirbo apie 40 Eur. Iš tokios kainos galima numanyti, kad grybų miškuose dar nėra daug, bet vyras patikino: „Baravykai jau po truputį pradeda augti.“
Sėkmingas buvo ir Editos grybavimas Marijampolės rajono miškuose. Tiesa, ji patikino, kad reikėjo įdėti pastangų: „Atrasti geras vietas nebuvo lengva – teko net porą sezonų pavaikščioti beveik tuščiu krepšiu, kol pagaliau radau savo grybingus kampelius.“ Užtat ši savaitė jai padovanojo nemažą laimikį, be to, suvalkietė pastebėjo, kad jai grybavimas nėra tik grybų rinkimas. Tai – poilsis, savotiška meditacija ir laikas pabūti gamtoje, pabuvus miške apima ramybė.
Kiti ragina į mišką neskubėti
Grybautojų draugijos prezidentas Vytenis Daugudis nebuvo toks optimistiškas – jis sakė, kad nemano, jog šį savaitgalį pavyks rasti daug baravykų – reiktų palūkėti kito savaitgalio. Jam pačiam šią savaitę pavyko rasti apie 40 baravykų – ir tai, pasak jo, užkietėjusiam grybautojui yra labai mažai. Juolab kad dėl tų grybų iš Varėnos rajono, kuriame gyvena, jis važiavo grybauti į vidurio Lietuvą, kurioje grybai pasirodė pirmiau (jo pastebėjimu, jų jau yra Kauno, Raseinių, Širvintų rajonuose).
Žinoma, Vytenis iššniukštinėjo ir savojo Varėnos rajono miškus, bet šis, pasak jo, jau kuris laikas nepateisina grybų sostinės vardo – ten rado šiek tiek voveraičių, bet nė vieno baravyko. Taigi ir važiuoja jų ieškoti į vidurio Lietuvą – tai tikrai neatsiperka finansiškai, bet ko gi nepadarysi dėl pomėgio, dėl kurio per atostogas po 16 valandų per parą praleidi miške...
Grybautoja Aida taip pat sakė, kad aplink Varėną pavyko rasti tik voveraičių, baravykų neaptiko.
Dar vienas ukmergiškis grybautojas sakė, kad nereikia susivilioti „Facebooko“ grybautojų grupėse pateikiamomis nuotraukomis – jos gali būti generuotos dirbtinio intelekto ar tiesiog būti iš praėjusių metų, nes kai kurie žmonės tiesiog siekia dėmesio ir nori surinkti kuo daugiau paspaudimų. Pasak jo, šį savaitgalį tikrai neverta lėkti į mišką ir tikėtis gero rezultato. Jis pats gerai žinomose Ukmergės rajono vietose rado tik 20 baravykų, nors palankiu metu ten jų galima rasti ir daugiau nei šimtą.
Mikologas dr. Jonas Kasparavičius pastebėjo, kad ginčai, ar grybų yra, ar ne, apskritai turi mažai prasmės. „Žmonėms būdinga spręsti pagal tai, kad jeigu manajame miške grybų nėra – vadinasi, jų ir nėra. Tačiau sąlygos skirtinguose rajonuose ir net vieno rajono skirtingose vietose labai nevienodos, vienur daug lyja, kitur ne, vienur būna daug grybų, kitur jų visai nėra. Žinau ir atvejį, kai per sausrą žmogus viename miške aptiko drėgną vietą, kurioje rado daug baravykų. Vėliau ir kiti skubėjo į tą patį mišką, bet nieko nepešė“, – sakė specialistas.
