Vasaros popietė, ant pievos ištiestas pledas, iš krepšio traukiami patiekalai ir aplink sklindantis pokalbių šurmulys – piknikas iki šiol turi savito žavesio. Nors šiandien tokį pasibuvimą dažniausiai siejame su nerūpestingu vasaros laisvalaikiu, tačiau, anot etnologės Gražinos Kadžytės, valgymas po atviru dangumi turi kur kas platesnę istoriją. Lauko sąlygomis valgė ir medžioklėse dalyvavę valdovai bei aristokratai, ir per darbymetį laukuose dirbę valstiečiai, teigia ji rugpjūčio 1 dieną vyksiančio Beatričės pikniko organizatorių pranešime žiniasklaidai.
„Vienos bendros mūsų protėvių tradicijos nebuvo. Lietuvos visuomenę sudarė kilmingieji ir aristokratai, smulkieji bajorai, miestų bei miestelių gyventojai, valstiečiai ir baudžiauninkai, todėl kiekviena grupė turėjo savitus darbo, bendravimo ir laisvalaikio papročius.
Skyrėsi ir valgymo po atviru dangumi prasmė. Aristokratams jis galėjo tapti kruopščiai organizuojamų vaišių ir laisvalaikio dalimi, o valstiečiams – natūralia darbo dienos tąsa“, – sako G. Kadžytė.
Medžioklėse valgydavo ir lauko sąlygomis
Medžioklės vykdavo didelėse teritorijose, todėl net ir turėdami pilis ar dvarus valdovai bei aristokratai ne visada grįždavo valgyti į juos. Maistas būdavo patiekiamas ten, kur tuo metu vykdavo medžioklė, tačiau tai nebuvo vien greitas sustojimas pasistiprinti – vaišėms galėjo būti ruošiamasi itin kruopščiai, o pats valgymas organizuojamas įmantriai.
Piknikai, panašesni į tuos, kuriuos įsivaizduojame šiandien, tarp anglų ir prancūzų buvo žinomi jau 18 amžiuje, galbūt net anksčiau. Ilgainiui toks laiko leidimas gamtoje tapo atpažįstama laisvalaikio forma.
„19 amžiuje tai jau buvo nusistovėjusi norma tiek aristokratų, tiek buržuazijos sluoksniuose“, – sako etnologė, pridurdama, kad valgymas gamtoje tapo ne tik medžioklės metu atsirandančia būtinybe, bet ir sąmoningai pasirenkamu laisvalaikiu – galimybe kartu valgyti, ilsėtis ir leisti laiką ne namų ar dvaro aplinkoje.
Valstiečiams valgymas lauke buvo darbymečio dalis
Vis dėlto pietūs po atviru dangumi nebuvo vien valdovų, aristokratų ar miestų buržuazijos tradicija. Etnologės G. Kadžytės teigimu, ne mažiau įdomus ir valstiečių valgymo laukuose paprotys.
„Per darbymetį žmonės didžiąją dienos dalį praleisdavo toli nuo namų – dirvoje, šienaujamoje pievoje ar nuimamų javų lauke. Dirbantiesiems maistas būdavo atnešamas tiesiai į darbo vietą. Čia pat jie pavalgydavo, trumpai pailsėdavo ir vėl tęsdavo darbus.
Šiuo atveju valgymas gamtoje nebuvo laisvalaikio pramoga, o praktiška ir natūrali darbo dienos dalis. Nors aristokratų ir valstiečių tradicijos gerokai skyrėsi, jas siejo bendras valgymas ne uždaroje patalpoje, o gamtoje. Vienu atveju maistas tapdavo įmantriai organizuojamų vaišių dalimi, kitu – poilsio akimirka tarp sunkių darbų“, – pasakoja etnologė.
Prie bendro stalo – ne tik pavalgyti
Tradicinėje kultūroje valgymas nebuvo vien būdas pasisotinti. Net ir po stogu pusryčiai, pietūs ar vakarienė tapdavo laiku, kai šeima susiburdavo, bendraudavo, o vaikai mokydavosi elgesio prie stalo ir bendravimo kultūros.
„Net ir atsitiktinai užėjęs žmogus neretai būdavo kviečiamas prie stalo. Juolab ir vaišės gamtoje turėjo savo etiketą – tam tikrus palinkėjimus, padėkojimus ir pasidalijimus“, – sako G. Kadžytė, papildydama, kad bendras valgymas po atviru dangumi reiškė ne tik maistą – tai buvo ir susitikimas, bendravimas bei bendruomenės ryšių stiprinimas – reikšmės, kurios išlieka svarbios ir šiandien.
Istorinės tradicijos grįžta
Šiandien valgymas gamtoje nebeturi tokių aiškių socialinių ribų. Piknikas gali būti ir paprastas šeimos pasibuvimas parke ir kruopščiai apgalvota kultūrinio renginio dalis, kurioje maistas derinamas su vietos istorija, muzika bei aplinka.
Tokiu principu organizuojamas klasikinės muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ dalimi tapęs Beatričės piknikas, siejamas su Beatriče Grincevičiūte, kuri savo vasaras leisdavo Ilguvoje. Todėl ši vieta tampa ne tik renginio fonu – jos istorija, aplinka ir ryšys su dainininke padeda kurti viso festivalio atmosferą.
Beatričės pikniko metu valgymo gamtoje tradicija perkeliama į šių dienų kontekstą. Renginio dalyviai kviečiami įsikurti pievelėje šalia Ilguvos dvaro, kartu piknikauti, o vėliau klausytis koncerto po atviru dangumi. Maistas ir muzika čia tampa viena kitą papildančiomis programos dalimis.
Pikniko dėžutė – autorinis kuchmistro darbas
Anot Zyplių dvare įsikūrusio restorano „Kuchmistrai“ virtuvės šefo Artūro Rakausko, piknikui ruošiamas maistas nėra tik atsitiktinis užkandžių rinkinys. Dėžučių turinys kaskart kuriamas semiantis įkvėpimo istoriniuose receptuose, interpretuojant aristokratijos mitybos įpročius bei derinant juos su šiuolaikiniais skoniais ir vartojimo tendencijomis.
Ruošiant pikniko meniu dažnai minima Nela Rubinstein ir jos legendiniai krustai. Istoriniai šaltiniai tampa atspirties tašku sprendžiant, kokie patiekalai ir skoniai pateks į konkrečių metų pikniko dėžutę. Kartu apgalvojamas ne tik bendras jų derinys, bet ir tai, kaip pasirinktas maistas atspindės istorinę kryptį bei renginio nuotaiką.
Šių metų pikniko meniu, kuchmistro teigimu, atspindi gurmaniškos, tačiau subalansuotos ir sveikos mitybos tradicijas atitinkančios virtuvės idėją.
„Kurdamas šių metų pikniko krepšelį įsivaizdavau muzikos, menų ir puikaus maisto vasarą bičiulių apsuptyje gyvybės pilname dvare. Piknikas – tai ritualas, maloni pertrauka ir jaudinantis kokybišku turiniu užpildytas laukimas, kuomet dalijamės skoniais, patirtimis ir mėgaujamės aplinka“ , – pažymi A. Rakauskas.
Pasak jo, produktai ar patiekalai visada turi sąsajų tiek su dvaru, tiek su valstietiška gyvenamąja aplinka: „Puikus to pavyzdys – baltas sūris, be kurio neapsieidavo nė vieni namai. Aš šį sūrį pamarinuoju, kepu pečiuje ir patiekiu su sezoninių uogų padažu.
Tuo tarpu razinos dvaruose kadaise buvo gausiai naudojamas prieskonis. Aš siūlau šio prieskonio šiuolaikišką interpretaciją – pavytintas vynuoges, pažadu, skonis būna išties netikėtas.“
Rugpjūčio 1 d., Ilguvos aplinkoje vyksiančio Beatričės pikniko istorinis kontekstas taps šiuolaikinio renginio pagrindu. Dvariškų vaišių ir bendrystės tradiciją čia jungs kuchmistro autoriniai patiekalai, Ilguvos aplinka ir muzika. Pikniką pratęs nemokamas koncertas, papildysiantis vakarą dar viena svarbia renginio patirties dalimi.
