Devinto pagal aukštį pasaulyje kalno Nanga Parbato viršūnę pasiekęs Mindaugas Šatkauskas LRT.lt pasakoja, kad ne viskas ekspedicijos metu buvo sklandu. Iki viršūnės likus 400 metrų baigėsi virvė, tad toliau teko kopti be jos.
M. Šatkauskas birželio 30 d. rytą tapo pirmuoju lietuviu, pasiekusiu Nanga Parbato viršūnę.
Kašmyro regione esančios viršūnės aukštis siekia 8 126 metrus. Tai devintas pagal aukštį kalnas pasaulyje.
Dėl atšiaurių orų, stačių šlaitų ir lavinų kalnas laikomas vienu pavojingiausių ir sunkiausių įkopti. Dėl didelio mirčių skaičiaus jis pramintas „Kalnu žudiku“.
Verslininkas M. Šatkauskas, save vadinantis kalnų mylėtoju, kalno viršūnę pasiekė birželio 30 d. rytą ir tapo pirmuoju tai padariusiu lietuviu. Kartu viršūnę pasiekė ir jo širdies draugė ukrainietė Antonina Samoilova.
Taip pat skaitykite
Dar 2013 m. kopiant į šį kalną teroristų buvo nužudytas alpinistas Ernestas Markšaitis. Tais metais ekspedicijoje dalyvavo ir alpinistas Saulius Damulevičius, kuris liko gyvas. S. Damulevičius pasiekti Nanga Parbato viršūnę be papildomo deguonies bandė ir 2023 m., tačiau ekspediciją teko nutraukti visai netoli viršūnės gelbėjant lenkų alpinistą.
M. Šatkauskas LRT.lt po sėkmingo įkopimo sako, kad įspūdžiai viršijo lūkesčius.
„Nanga Parbat – The Mountain“, – taip pasakė vienas patyręs alpinistas ir vienas iš mūsų grupės lyderių, su kuriuo visiškai sutinku. Įspūdžiai stipriai viršijo lūkesčius“, – LRT.lt sakė M. Šatkauskas.
Jo teigimu, kopimo metu neapsieita ir be sudėtingų sprendimų. Šturmuojant viršūnę ir iki jos likus 400 metrų – pasibaigė virvė. Priimtas sprendimas kopti toliau. Tačiau kopimas be virvės reiškė, kad bet koks slystelėjimas galėjo pasibaigti tragedija.
„Šturmo naktį, likus apie 400 metrų iki viršūnės, komandai, kuri tiesė kelią, baigėsi virvės. Likusį kelią kopėme be jų. Kukliai pasakius, įstrigo ši atkarpa. Čia tik viena detalė iš daugybės“, – teigė jis.
Šturmo naktį, likus apie 400 metrų iki viršūnės, komandai, kuri tiesė kelią, baigėsi virvės. Likusį kelią kopėme be jų. Kukliai pasakius, įstrigo ši atkarpa.
M. Šatkauskas
Artimiausiu metu M. Šatkauskas planuoja palikti bazinę stovyklą ir, esant galimybei, pasitikrinti sveikatą.
„Savijauta būtų gera, jaučiuosi stipriai, tik vėl problemos dėl kosulio, viskas ten, viduje, ošia tikrąja to žodžio prasme“, – teigė Mindaugas.
Savijauta būtų gera, jaučiuosi stipriai, tik vėl problemos dėl kosulio, viskas ten, viduje, ošia tikrąja to žodžio prasme.
M. Šatkauskas
LRT.lt primena, kad M. Šatkausko tikslas – pasiekti keturiolikos aukščiausių pasaulio kalnų, esančių virš 8 000 metrų, viršūnes. Iki šiol dėl didelės fizinės ištvermės reikalaujančių pastangų, rizikos ir kopimų kainos to nėra padaręs nė vienas lietuvis, o visame pasaulyje tai padariusių žmonių yra tik apie 50.
2023 m. M. Šatkauskas įkopė į Manaslu, 2024 m. pasiekė Everesto ir Lhocės viršūnes. 2025 m. pasiekta viena pavojingiausių Anapurnos viršūnė, Kančendžanga ir Makalu.
