Ar pastebėjote, kad visiškai tokie pat maisto produktai vieną kartą būna „šiaip sau“, o kitą – nuostabiai skanūs? Pasak psichologų, taip yra dėl to, kad skonio vertinimas niekada nėra visiškai izoliuotas. Įtakos jam turi ir tai, kaip mes konkrečiu momentu jaučiamės ir kaip interpretuojame savo pasirinkimus. Kokie aplinkiniai veiksniai ir kaip jie daro įtaką skonio receptoriams, prekybos tinklo „Maxima“ pranešime žiniasklaidai apžvelgia psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.
Subjektyvi kiekvieno iš mūsų skonio patirtis priklauso ne vien nuo skonio receptorių. Ji yra glaudžiai susijusi su paties asmens lūkesčiais, emocijomis, savijauta ir nuotaika konkrečiu momentu. Kitaip tariant, dar prieš suvalgant pirmąjį kąsnį, smegenys jau būna susikūrusios tam tikrą lūkestį, galintį paveikti ir skonio suvokimą.
„Žmonės dažnai linkę manyti, kad skonis yra objektyvus kriterijus. Iš tikrųjų jis ganėtinai stipriai priklauso nuo to, kaip mes interpretuojame kiekvieną konkrečią situaciją. Netgi visiškai paprastų ir identiškų produktų, pavyzdžiui, traškučių ar dešros, skonis skirsis, juos valgant savanoriškai ir nuolat raginant mylimai močiutei“, – sako emocinės pagalbos platformos visipsichologai.lt psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.
„Protingo pasirinkimo“ jausmo įtaka skonio suvokimui
Pakankamai įtakos tam turi ir logiškai suvokiama ekonominė nauda bei pasitenkinimas savo sprendimais, renkantis maistą. „Protingo pasirinkimo“ jausmas aplanko tais atvejais, kai suprantama, kad už gautą naudą ar produktą nepermokėta ar netgi sumokėta mažiau nei buvo tikimasi ar pasiruošta.
„Kai pajuntame, kad už pinigus gavome daugiau nei tikėjomės, smegenyse aktyvuojasi su atlygiu ir motyvacija susijusios sritys, o tai tiesiogiai veikia ir emocinį, ir sensorinį vertinimą. Smegenyse išsiskiria dopaminas, sukuriantis pasitenkinimo būseną, kuri savo ruožtu paveikia ir mūsų jusles, šiuo atveju – skonį“, – pasakoja S. Vizgaudienė.
Pasak ekspertės, smegenys kiekvieną akimirką fiksuoja, renka, analizuoja ir interpretuoja milžinišką kiekį informacijos. Kalbant apie maistą, vertinama absoliučiai visa su juo susijusi patirtis: kaip maistas ar konkretus produktas atrodo parduotuvės lentynoje, kiek kainuoja, kaip ilgai jo norėjome ir ieškojome, lūkestis svajojant apie pirmąjį kąsnį, kai burna prisipildo seilių – visos šios emocijos tampa neatskiriama bendros vartojimo patirties dalimi.
Todėl natūralu, kad ir mažesnė populiarių maisto produktų kaina stiprina emocinį pasitenkinimą, nepaisant to, kad įsigyjamų produktų nekintančios savybės – pakuotė, kokybė ir sudėtis – išlieka tokios pat. Išleidę mažiau, žmonės jaučia, kad jų pasirinkimas buvo sėkmingas. Dėl to net ir identiški produktai, juos valgant, gali būti vertinami skirtingai dėl kitokio emocinio fono.
Pasitenkinimui produktu įtakos turi ir ilgalaikis sutaupymo, ekonominis aspektas. Pavyzdžiui, kai net ir kelių centų skirtumas tarp to paties dažnai vartojamo produkto kainų per ilgesnį laikotarpį gali pavirsti reikšmingomis sutaupytomis sumomis. Pastebima, kad tai ne tik dar labiau sustiprina pasitenkinimą protingais sprendimais, bet ir padeda išvengti streso nuolat medžiojant nuolaidas.
Netiesioginių veiksnių įtaka pasitenkinimui išnagrinėta ir mokslo atstovų
Fenomeną, kad skonio suvokimą formuoja ne tik pats maistas, bet ir kiti veiksniai, mokslininkai tyrinėja jau ne vieną dešimtmetį. Vienu žinomiausių šios srities ekspertų laikomas Oksfordo universiteto eksperimentinės psichologijos profesorius Charlesas Spence`as, nagrinėjantis, kaip žmogaus skonio vertinimą veikia įvairūs papildomi faktoriai – nuo garsų ir spalvų iki kainos bei lūkesčių.
Tyrėjai yra nedviprasmiškai įrodę, kad informacija apie produktą – jo kaina, kilmė, prekių ženklas ar pakuotė – gali pakeisti ne tik žmonių nuomonę apie maistą, bet ir patį skonio pojūtį. Tai patvirtinta ir smegenų tyrimais, pademonstravusiais, kad, keičiantis lūkesčiams, kinta ir skonį suvokiančių smegenų sričių aktyvumas.
2008 m. jau minėtas profesorius Ch. Spence`as už vieną iš savo eksperimentų netgi gavo žymiąją „IgNobelio“ premiją. Tyrimo metu jo dalyviai valgė visiškai identiškus bulvių traškučius, tačiau per ausines girdėjo skirtingo garsumo traškėjimą. Įdomu, kad garsiau traškantys traškučiai 15 proc. atvejų buvo įvertinti kaip šviežesni ir skanesni, lyginant su bendru vertinimų vidurkiu.
