Apie produktyvumą šiandien kalbama tiek daug, kad šis žodis jau ima kelti alergiją. Tačiau produktyvumas tikrai nėra tik žūtbūtinis rezultato siekimas alinant save.
„Daugelį metų buvau įsitikinęs, kad tik dirbdamas iš paskutiniųjų galėsiu pasiekti tai, ko noriu. Kad jei noriu būti geras gydytojas, mano tolesnis gyvenimas turi būti grįstas uoliu, nepaliaujamu darbu. Dabar jau matau ir kitą kelią“, – sako perdegimą patyręs gydytojas ir daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose turintis produktyvumo ekspertas Ali Abdaal.
Ką tik lietuviškai pasirodžiusioje knygoje „Sveikas produktyvumas“ savo patirtis ir ieškojimus jis susieja su naujausiais mokslininkų tyrimais ir pratimais, kurie daugybei žmonių visame pasaulyje padėjo atrasti daugiau prasmės ir džiaugsmo kasdienėje veikloje.
Smegenų variklis – gera savijauta
Teigiamos emocijos keičia mūsų smegenų modus operandi. Pirmas žingsnis – jaustis geriau. Antras žingsnis – daryti daugiau to, kas mums svarbu.
Dėl polinkio išpūsti nesėkmes dažnai iššvaistome neapsakomai daug energijos. Svarbiausia yra grįžti į vėžes, iš kurių buvo iškrypta.
Gera savijauta suteikia energijos. Dauguma mūsų bent kartą yra jutę antplūdį energijos, kuri nėra tiesiog fizinė ar biologinė, ir jos suteikia ne cukrus ar angliavandeniai, o motyvacijos, susitelkimo ir įkvėpimo derinys. Tai energija, kurią jaučiame dirbdami prie ypač įdomios užduoties arba kai mus supa įkvepiantys žmonės.
Ši energija turi daug vardų. Psichologai ją vadina „emocine“, „dvasine“, „psichine“ ar „motyvacine“, o neuromokslininkai – „įkarščiu“, „gyvybingumu“ ar „stipriu įsiaudrinimu“. Nors tyrėjų nuomonės išsiskiria dėl pavadinimo, jie sutaria, kad ši energija padeda mums susikaupti, įkvepia ir motyvuoja siekti tikslų.
Ką bendro turi gera nuotaika ir perdegimas
Svarbiausia perdegimo priežastis yra ne išsekimas. Tai prislėgta nuotaika. Jei padėsite sau geriau pasijusti, ne tik pasieksite daugiau, bet ir ilgiau išliksite produktyvūs.
• Pirmojo tipo perdegimą sukelia persitempimas. Sprendimas vienas: darykite mažiau.
• Yra trys būdai, kaip tą įgyvendinti praktiškai. Pirmasis – neprisiimkite per daug įsipareigojimų. Ribokite projektų, prie kurių dirbate, skaičių ir įpraskite sakyti „ne“. Paklauskite savęs: jei reikėtų pasirinkti vieną projektą, kuriam galėčiau skirti visas savo jėgas, kas tai būtų?
• Antrasis būdas – atsispirti trukdžiams. Paklauskite savęs: ar galiu iš telefono pašalinti socialinių tinklų programėles ir ateityje prisijungti tik per interneto naršyklę? Kaip galėčiau „pakoreguoti kursą“ ir pradėti iš naujo, jei (arba, tikriau, kai) išsiblaškau?
Išmokite sakyti „ne“
Bėda ta, kad net jei suprantame, kaip svarbu sakyti „ne“, tikrovėje tą padaryti gali būti sunku. Kaip prisiversti atmesti pasiūlymus, kuriems tikrai neturime laiko?
Labiausiai man patinka metodas, kurį rašytojas ir muzikantas Derekas Siversas vadina „Po velnių, taip“ arba „ne“. Jis pataria: kai svarstote, ar imtis naujo projekto, ar kam nors įsipareigoti, įsivaizduokite, kad turite du atsakymų variantus – arba „po velnių, taip“, arba „ne“. Tarpinių variantų nėra.
Kai svarstote, ar imtis naujo projekto, ar kam nors įsipareigoti, įsivaizduokite, kad turite du atsakymų variantus – arba „po velnių, taip“, arba „ne“. Tarpinių variantų nėra.
Pradėję naudoti šį filtrą pastebėsite, kad 95 proc. pasiūlymų įsipareigoti yra tokie, kuriuos reikėtų atmesti. Tokių atvejų, kai galime tvirtai atsakyti „po velnių, taip“, pasitaiko retai. Paprastai viskas būna panašiau į tai: „Gal tai bus naudinga arba iš dalies įdomu, tad kodėl ne?“ Tai smegenų sugeneruotas pasiteisinimas, kurį reikia atmesti. Pagalvokite, kiek įsipareigojimų jau esate prisiėmę. Jei negalite tvirtai pasakyti „po velnių, taip“, tai ir neverta to imtis.
Antrasis metodas yra dar paprastesnis, jo esmė – šiek tiek pakeisti perspektyvą. Tiksliau, pagalvoti apie tai, ką ekonomistai pavadintų „alternatyviaisiais kaštais“. Alternatyvieji kaštai atspindi faktą, kad kiekvienas mūsų pasakytas „taip“ yra „ne“ kažkam kitam, kam galėjome skirti savo laiką ir energiją.
Tarkime, bendradarbis prašo jūsų imtis kelių papildomų projektų. Jei jūsų tikslas – gauti paaukštinimą arba didesnį atlyginimą, o pagalba vykdant tuos projektus yra būdas tą tikslą pasiekti, tada būsite linkęs sutikti. Bet jūs neatsižvelgiate į visa kita, ką galėtumėt vietoj to nuveikti. Priminkite sau, kam sakote „ne“. Žaidimui parke su vaikais? Susitikimui su draugu, kurio seniai nematėte? Galimybei gerai išsimiegoti?
Tai štai, yra metodas, kurį sukūrė Juliet Funt, viena geriausių eksperčių kalbant apie galią sakyti „ne“. Funt konsultuoja bendrovių, įtrauktų į „Fortune 500“ sąrašą, vadovus ir lyderius bei yra parašiusi knygą „A Minute to Think“, kurioje teigia, kad gebėjimas suteikti sau laiko pamąstyti yra raktas į tvarų produktyvumą.
Jei negalite tvirtai pasakyti „po velnių, taip“, tai ir neverta to imtis.
Ji papasakojo man apie „šešių savaičių spąstus“. Tai tokie spąstai, kai pažvelgę į savo kalendorių po šešių savaičių ir pamatę daug tuščios vietos pagalvojate: „Aš tikrai galėčiau to imtis.“ Tačiau bėga savaitės, ir tie langeliai, kažkada buvę tušti, vis labiau pildosi. Kai ateis toji diena, veikiausiai jau bus aišku, kad tikrai nevertėjo prisiimti to įsipareigojimo, tačiau jūs juk įsipareigojote ir dabar nenorite nuvilti žmonių, laužyti duoto žodžio.
Funt siūlo užduoti sau paprastą klausimą. Kiekvieną kartą, kai sulaukiate prašymo kažką padaryti po kelių savaičių, pagalvokite: „Ar džiaugčiausi šiuo įsipareigojimu, jei tą reikėtų daryti rytoj? O gal aš ruošiuosi pasakyti „taip“ tik todėl, kad lengviau permesti šią problemą savo būsimam „aš“?“
Taip norisi galvoti: „Po šešių savaičių mano dienotvarkė bus visiškai tuščia, todėl tikrai turėsiu laiko ir jėgų tą padaryti.“ Taip nebus. Po šešių savaičių būsite lygiai taip pat užsiėmę kaip ir šiandien. Jei nesiimtumėte kažko daryti, jei tą padaryti reikėtų rytoj, neturėtumėte sakyti „taip“ ir tuo atveju, jei tą daryti reiks po mėnesio ar daugiau.
Atsispirkite dėmesį blaškantiems trukdžiams
Kita mūsų energijos tausojimo strategija remiasi dviem įžvalgomis. Pirmoji yra akivaizdi: žmonėms prastai sekasi žongliruoti keliomis veiklomis vienu metu. Antroji – ne tokia akivaizdi: tą daryti mums sekasi ne taip prastai, kaip manome.
Padidinkite trintį
Pirmasis patarimas mus grąžina prie fizikos dėsnių. Jei padėsite gitarą nuošaliame kambario kampe, į rankas ją paimsite daug rečiau nei tuo atveju, jei ji stovės priešais televizorių. Bet jei norime išvengti blaškymosi, galime šią logiką apversti – sukurti kliūčių, kad dėmesys nenukryptų nepageidaujama linkme. Įsivaizduokite, kad taip didinate trintį.
Panagrinėkime sporto žurnalisto Davido Lengelio pavyzdį. Būdamas vidutinio amžiaus, turėdamas du mažus vaikus ir darbą, kuris atimdavo visą jo laiką, Lengelis suprato nemalonų dalyką. Su žmona ir vaikais jis galėdavo pabūti vos porą valandų vakarais, bet didžiąją dalį to laiko praleisdavo prie telefono. „Ar taip viskas ir baigiasi? – vieną vakarą jis paklausė savęs. – Ar taip mes ir gyvensime visą likusį gyvenimą?“
Jis nusprendė nusipirkti „Nokia“ telefoną. Ne modernų, su jutikliniu ekranu ir dešimtimis programėlių. O seną gerą „Nokia 3310“, tą garsųjį „nesunaikinamą“ telefoną su 2D žaidimu „Gyvatėlė“ ir klaikiais kampuotais pikseliais.
Rezultatai buvo stulbinami. Iš pradžių jis jautėsi it nuogas – visi kiti važiuodami į darbą skaitydavo „Twitter“, o jis tiesiog sėdėdavo nieko neveikdamas. Tačiau laikui bėgant tas jausmas praėjo. „Ir tada, – rašė jis, – prasidėjo magija. Ėmiau žiūrėti kokybiškas TV laidas nesiblaškydamas, skaičiau tikras knygas, užuot svaipinęs, ir mėgavausi pagerėjusiais santykiais su žmona, – dalijosi Lengelis savo patirtimi „Guardian“ straipsnyje. – Be to, galėjau ją paerzinti, kai ji įnikdavo į instagramą.“ Tai transformavo jo gebėjimą susikaupti ir mėgautis gyvenimu.
Lengelio pasirinktas sprendimas sukūrė trukdį jo polinkiui naudotis technologijomis. Tačiau norint persiorientuoti jums visai nebūtina pirkti „plytos“. Pradėkite nuo paprastų dalykų. Iš telefono pašalinkite visas socialinių tinklų programėles, nuo kurių esate priklausomas. Tokiu atveju, norėdami prisijungti prie socialinių tinklų, turėsite pasinaudoti internetine naršykle.
Ir ši pauzė privers jus susimąstyti, ar iš tiesų norite leisti laiką skaitinėdamas „Twitter“, nebegalėsite to padaryti automatiškai. Jei tai neveiks, kaskart atsijunkite. Kai kitą kartą norėsite pasinaudoti socialiniais tinklais, turėsite vėl prisijungti ir tai užtruks bent 30 sekundžių; dažnai vien to pakanka, kad nustotumėte tikrinti naujienų srautą.
Tada pereikite prie rimtesnių kovos su technologijomis metodų. Labai praverčia tam tikri įrankiai, dėl kurių naudojamos technologijos tampa skausmingai lėtos. Sparčiojo interneto plėtra dovanojo mums tiesiog žaibišką prieigą prie dėmesį blaškančių dirgiklių. Vienas iš būdų ją sulėtinti – įdiegti įrankius, kurie dirbtinai pailgina laiką, per kurį programa atsidaro, kad pasijustume grįžę į dešimtąjį dešimtmetį, telefoninių modemų laikus. Kiekvieną kartą, kai noriu prisijungti prie „Twitter“ arba „Instagram“, mano įdiegta programėlė įjungia užsklandą su užrašu „Giliai įkvėpkite“ ir tik po trijų sekundžių suteikia galimybę juos atsidaryti.
Paprastai tiek laiko man ir tereikia, kad pagalvočiau: „Ar tikrai dabar noriu tą daryti?“ Kartais atsakymas būna tvirtas „taip“. Bet dažniausiai – kažkas panašaus: „Tikrai ne, tiesiog spustelėjau programėlę iš įpročio, o ne dėl to, kad iš tikrųjų norėjau.“ Tada aš atsijungiu.
Koreguokite kursą
Bet, kaip jau įsitikinome, jei mūsų dėmesys nukrypsta kitur, tai dar ne pasaulio pabaiga. Tiesą sakant, produktyviausi žmonės yra tie, kurie linkę šiek tiek išsiblaškyti, bet neleidžia tam sumažinti produktyvumo. Mums, likusiems mirtingiesiems, šitai gali būti ne taip paprasta.
Įsivaizduokite, kad skrendate iš Londono į Niujorką. Įpusėjus skrydžiui pasigirsta pranešimas „Dėl stipraus vėjo ir turbulencijos pakeitėme kursą keliais laipsniais.“ Nieko tokio, pagalvojate. O tada pilotas priduria: „Dėl to nusprendėme atsisakyti pradinio kelionės tikslo ir vietoj to skristi į Buenos Aires.“
Produktyviausi žmonės yra tie, kurie linkę šiek tiek išsiblaškyti, bet neleidžia tam sumažinti produktyvumo.
Daugeliu atvejų, jei gyvenime kas nors pakrypsta ne taip, neleidžiame sau kardinaliai nukrypti nuo kurso. Susierzinimą keliantis kolegos elektroninis laiškas gali pristabdyti projektą viena diena, bet jis nebus visiškai nutrauktas. Jei bėgiodami susižeidėme koją, gali tekti savaitei nutraukti treniruotes, bet tikrai ne visam laikui. Dėl stipraus vėjo lėktuvas gali nusileisti penkiomis minutėmis vėliau nei planuota, tačiau jis nebus nukreiptas į Buenos Aires.
Ir vis dėlto, kalbant apie mūsų kasdienius darbo įpročius, dauguma mūsų įkliūva į iškreiptos logikos spąstus, kuriuos tinklaraštininkas Nate`as Soaresas vadina „nesėkmės išpūtimu“:
„Socialiniuose tinkluose praleidau penkias minutes; ką gi, dabar jau galiu ir toliau tą daryti dar tris valandas.“
„Praleidau rytinę treniruotę; turbūt šią dieną jau galiu nurašyti, taigi, užuot ką nors nuveikęs, tiesiog žiūrėsiu televizorių.“
„Praleidau vieną kalbų mokymosi programėlės pamoką, tai gal verčiau apskritai nebesimokysiu tos kalbos.“
Dėl polinkio išpūsti nesėkmes dažnai iššvaistome neapsakomai daug energijos. Svarbiausia yra grįžti į vėžes, iš kurių buvo iškrypta. Vėlgi, tam užtenka tiesiog pakeisti požiūrį. Kaip matėme, visiškai atsikratyti dėmesį blaškančių trukdžių neįmanoma. Taigi, turite leisti sau kartais išsiblaškyti. Žiūrėkite į tai kaip į laikiną nukrypimą nuo kelio, o ne ženklą, kad laikas atsisakyti savo planų. Jei koreguosite kursą, galiausiai vis tiek pasieksite numatytą tikslą.
Kad taip ir būtų, verta pasiremti iš meditacijos pasaulio pasiskolinta idėja. Mokytojai pripažįsta, kad medituoti yra sunku ir kad protas linkęs blaškytis. Todėl paskutinę vadovaujamųjų meditacijų ir meditacijos užsiėmimų minutę jie neretai pasako ką nors panašaus: „Jei jums nepavyko visa esybe pasinerti į meditaciją, nieko baisaus. Nesijaudinkite. Galite tiesiog pradėti iš naujo. Minutė susikaupimo yra geriau nei nieko.“
Dažnai, pastebėjęs, kad mano dėmesį kažkas blaško, kartoju sau mantrą: „Pradėk iš naujo.“ Tai nepaprastai paveiki frazė. Nenuleiskite rankų. Kad ir kaip jums sekėsi iki tol – arba, kaip, jūsų manymu, sekėsi, – visada galite grįžti prie to, kas jums svarbu.
